- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 2-7-620/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01324-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Atsakovas
- S. S., A. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį, atsakovai A. S. ir S. S. , tretieji asmenys , nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. J., L. J., A. P., AB “Lietuvos draudimas“ .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir paskirtas nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. vasario 10 d.
2017 m. vasario 6 d. teismas gavo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą, kuriame jie nurodė , jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-14 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.e2-733-1007/2016;Šiaulių apygardos teismo 2016-12-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-838-368/2016) buvo konstatuota, kad dar 2009-02-27 bendraatsakovis A. S. perleido transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui L. J.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.88 straipsnio nuostatomis nuo 2009-02-27 minėta transporto priemonė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė L. J. ir L. J..
Atsižvelgdami į tai bei tokio pobūdžio bylose dėl transporto priemonės savininko nustatymo suformuotą teismų praktiką, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 42,45,47 straipsnių nuostatomis tikslina savo 2013-11-26 ieškinį Nr.S08-5079-(4.9)-keičia netinkamus bendraatsakovius A. S. ir S. S. tinkamais bendraatsakoviais L. J. ir L. J.. Buvę atsakovai, ieškovo manymu, trauktini dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
Prašė teismo priimti patikslintą ieškinį bei bylą 2017 m. vasario 10 d. teismo posėdyje nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsakovės S. S. atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, nes jis netinkamai pasirinko atsakovus byloje, o dėl naujai pareikšto patikslinto ieškinio prašė jį palikti nenagrinėtą, nes nurodžius kitus atsakovus byloje jų gyvenamoji vieta yra Airijoje, jokio turto Lietuvoje jie neturi, todėl byla neteisminga ne tik Rokiškio rajono apylinkės teismui, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos teismams.
Tretieji asmenys L. J. ir L. J. 2017 m. vasario 10 d. pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, nes bylos nagrinėjime neturi galimybių dalyvauti. Paaiškinime nurodė, jog jie daug metų gyvena Airijos Respublikoje ir šioje šalyje yra jų vienintelė ir nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr.e2-733-1007/2016 , L. J. pripažino automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku.
Aiškindamas ir taikydamas CPK 45 straipsnį, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama , kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas galį įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014).
Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d.). Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. TVPCAPDĮ 4 str. 3 str. nurodyta, kad asmenys ir transporto, priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju transporto priemonės draudimų. Teisėtas transporto priemonės naudotojas turi pareigą rūpintis privalomuoju transporto priemonės draudimu, mokėti draudimo įmokas ir neturi teisės eksploatuoti neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, CK 6.526 straipsnis). Pagal minėto TVPCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., jei žala eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaroma transporto priemone, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavusio kaltininko padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (jų atveju A. P.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (TVPCAPDĮ 23 str. 1 d.).
Transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta nei savininko, nei eismo įvykio metu ją valdžiusio A. P., gyvenančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Jei ieškovo prašymu ar savo iniciatyva teismas nuspręstu pakeisti atsakovus, prašė atsižvelgti į tai, kad nei žalą padaręs asmuo A. P., nei automobilio savininkai negyvena Lietuvos Respublikoje, o pagal CPK bendrąsias taisykles ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo (atsakovų) gyvenamąją vietą.
Pagal CPK 30 str. 2 d. ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad nei L. J., nei jo sutuoktinė L. J., ar žalos atsiradimo kaltininkas A. P. jokio nekilnojamo (ar registruotino) turto Lietuvos Respublikoje neturi. Tretieji asmenys nurodė, kad Lietuvoje negyvena nuo 2007 metų.
Taip pat, jei ieškovas yra Lietuvos Respublikoje, o galimi atsakovai Airijos Respublikoje, turi būti atsižvelgiama į tarptautinio teismingumo taisykles: 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, kurio dalyvėmis yra tiek Lietuvos Respublika, tiek Airijos Respublika, bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, kad ieškinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vieta. Reglamento 59 str. 1 d. numato, kad teismas, norėdamas nustatyti, ar šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kurios teismuose yra iškelta byla, taiko savo vidaus teisę. Iš kitos pusės, jei galimi atsakovai šioje byloje yra pastovūs Airijos Respublikos gyventojai, beveik visus ryšius yra nutraukę su Lietuvos Respublika, ginčo teisiniai santykiai dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo tariamos susiklostė Airijos Respublikoje, tad vadovaujantis Europos Tarybos 2000-12-22 reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo 2 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, civilinė byla nenagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose, šiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą, normos. Civilinę bylą objektyviau ir teisingiau būtų nagrinėti Airijos Respublikoje. Tokiu būdu ir visi įrodymai, susiję su taikomos užsienio teisės turiniu, turi būti teikiami, atsižvelgiant į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną minėtoje šalyje. Galimi atsakovai labiausiai yra susiję su Airijos Respublika, todėl ieškovui išreiškus pageidavimą pakeisti atsakovą byloje, prašo ieškinį palikti nenagrinėtu ir išaiškinti ieškovui, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo (-ų) gyvenamąją vietą.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jų laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai ir iš jų iki teismo posėdžio pradžios nėra gauta jokių prašymų .
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-838-368/2016 paliko nepakeistu Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą, kuris pripažino sudaryta 2009 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį tarp A. S. ir L. J., kuria A. S. pardavė L. J. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (5 tomas,b.l.35-42).
Kaip jau nurodyta, ieškovas 2017 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą, jog jie keičia byloje atsakovus tinkamais ir kartu pateikė patikslintą ieškinį. Iš kartu su prašymu pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakeitė atsakovus A. S. ir S. S. tinkamais atsakovai L. J. ir L. J. (CPK 45 straipsnio pagrindu) , nors kaip matyti iš pateikto procesinio dokumento jis liko tapatus ankstesniajam, tik reikalavimo suma pakeista iš litų į eurus ir reikalavimas pareikštas kitiems atsakovams, todėl pateiktas procesinis dokumentas laikytinas prašymu dėl netinkamų atsakovų pakeitimo tinkamais.
Ieškovas nurodo, kad atsakovų L. J. ir L. J. gyvenamoji vieta yra Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini).
CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrojo teritorinio bylos teismingumo taisyklė, remiantis kuria ieškinys teismui pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.), o jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (LR CK 2.16 str. 2 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str.1d.). Pagal Registrų centro gyventojų registro departamento duomenis matyti, kad L. J. ir L. J. nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. yra deklaravę savo išvykimą į Airiją, be to teigia, kad joje gyvena jau net nuo 2007 metų. L. J. ir L. J. savo 2007 m. vasario 10 d. teisme gautame jų paaiškinime savo gyvenamąją vietą nurodė adresu-(duomenys neskelbtini).
Pagal CPK 30 straipsnio 2 dalį ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškimas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Anksčiau minėtų asmenų vardu buvo registruota turto Lietuvoje, todėl būtent tuo pagrindu ieškovas A. S. buvo pateikė ieškinį atsakovui L. J. Akmenės rajono apylinkės teisme. Pagal 2017-02-10 valstybės įmonės registrų centro duomenis nei L. J., nei L. J. nekilnojamojo (registruotino) turto neturi. Jau ir anksčiau byloje atsakovai pateikė duomenis apie jų gyvenamąją vietą Airijoje, 2017 m. vasario 10 d. prašyme yra pasikeitęs tik jų adresas , tačiau jie liko gyventi toje pačioje valstybėje. L. ir L. J. nurodė, kad jie yra pastovūs Airijos Respublikos gyventojai, nutraukę ryšius su Lietuva, ginčas kilęs dėl automobilio pirkimo-pardavimo ir žalos kilimo Airijoje, todėl atsižvelgtina į 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nuostatas, kurios įtvirtina bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, kad ieškinys paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (2 str.1d.). Pažymėtina, kad ir CPK 787 straipsnio 1 dalis numato, jog bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad ieškovo ieškinys nėra teismingas Rokiškio rajono apylinkės teismui (taip pat kitiems Lietuvos Respublikos teismams), A. S. ir S. S. atstovo ir L. J. ir L. J. prašymas tenkintinas ir ieškovo ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Atsakovų A. S. ir S. S. atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo, nes jie netinkamai pasirinko atsakovus civilinėje byloje, dėl ko jie patyrė išlaidų. A. S. yra sumokėjęs už atstovo paslaugas, t.y. susipažinimas su bylai reikšmingais dokumentais-450 Lt, konsultavimu, patarimais, pagalba renkant dokumentus-150 Lt; procesinių dokumentų rengimą (5 val.)-1400 Lt, atstovavimą pirmosios instancijos teisme-500 Lt ir išlaidos susijusios su įrodymų rinkimu: pažymą iš VĮ „Regitra”-44,60 Lt, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas-240 Lt, iš viso 2784,60 Lt arba 806,48 Eur (1 tomas, b.l.118-121), tačiau dalis 1500 Lt (arba 434,43 Eur) atsakovams buvo grąžinta dėl atstovavimo sutarties nutraukimo (3 tomas, b.l.130-132).Už ieškinio vertimą atsakovai yra sumokėję 2014 m. birželio 3 d. -867 Lt (arba 251,10 Eur) (2 tomas, b.l.24-25).2015 m. vasario 10 d. atsakovė S. S. yra sumokėjusi antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą 60 Eur (4 tomas, b.l.39-40).2015-05-11 atsakovė S. S. yra sumokėjusi atstovui 400 Eur už procesinių dokumentų rengimą (atsiliepimo į apeliacinį skundą) ir interesų atstovavimą- (4 tomas, 107-108).2014-06-26 atsakovai už ieškinio priedų vertimą ir patvirtinimą sumokėję 175,40 Lt (arba 50,80 Eur).2017-02-10 teismo posėdžio metu buvo pateikti įrodymai, jog atsakovė S. S. 2014-11-20 yra sumokėjusi 400 Lt (arba 115,85 Eur) už vertimo paslaugas, 2015-05-11 kvitu už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjusi atstovui 400 Eur(šis dokumentas jau buvo pateiktas anksčiau byloje-4 tomas, b.l.108, todėl ši neįskaitytina į priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą) , 2017-02-10 pinigų priėmimo kvitu sumokėjusi 200 Eur už atstovavimą . Atsakovų A. S. ir S. S. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo tenkintinas, nes ieškinys buvo pareikštas netinkamiems atsakovams dėl ko jie patyrė išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu . Priteistina iš ieškovo atsakovų naudai, t.y. atsakovui A. S. iš viso 436,11 Eur, o atsakovei S. S., iš viso 926,80 Eur (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 38,80 Eur bylinėjimosi išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str.,293 str.1d.12 p. teismas
nutaria:
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atsakovams L. J. ir L. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S., S. S., A. P., AB “Lietuvos draudimas“ laikyti kaip prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise atsakovams L. J. ir L. J. palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Išaiškinti ieškovui, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovų gyvenamąją vietą.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro A. S. ( buvusio atsakovo) naudai 436,11 Eur, o S. S. (buvusios atsakovės ) naudai-926,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 38,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.