Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-28 · Administracinė byla Nr. I-8887-473/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
I-8887-473/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03438-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
I. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8887-473/2016Proceso Nr. 3-61-3-03438-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui I. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad 2016-08-04 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir iki šiol nepertraukiamai laikomas vienas. Neturi televizoriaus, radijo imtuvo, virdulio vandeniui pasišildyti, aparatūros. Dėl bendravimo stokos jaučiais kankinamas, sutriko jo psichinė būklė, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, atsirado nepilnavertiškumo jausmas.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 1,62 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 9–11). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje išaiškinta nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-02-25 įsakymu Nr. 1R-38 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimu, elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių gyvenamosios kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą. Vadovaujantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016-07-25 nutarimu Nr. 28-690(1) pareiškėjas perkeltas penkiems mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-08-01 nutarimu Nr. NN-84 I. P. 2016-08-04 buvo perkeltas į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas laikomas drausmės grupės sąlygomis, todėl negali naudotis televizoriumi, radijo imtuvu, virduliu bei kitais elektros prietaisais. Lukiškių TI-K nebuvo gauta pareiškėjo prašymų, skundų, pareiškimų dėl skunde teismui minimų aplinkybių. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis.

Nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2016-07-22 Tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo drausmės pažeidimo“ nurodė, kad 2016-07-22 14.05 val. drausmės grupės nuteistasis I. P. atsisakė vykdyti administracijos reikalavimą baumę atlikti paskirtoje drausmės grupėje. Nuteistajam buvo duotas pakartotinis nurodymas eiti į paskirtą drausmės grupę, tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus (b. l. 23).

I. P. 2016-07-22 (gautas 2016-07-22, reg. Nr. 50-1289(1) paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui prašė jį etapuoti į Lukiškių TI-K, kadangi drausmės grupės atsisako (b. l. 24).

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis prižiūrėtojas 2016-07-23 Tarnybiniame pranešime „Dėl drausmės pažeidimo“ nurodė, kad 2016-07-23 19.40 val. drausmės grupės nuteistasis I. P. raštu pareiškė, kad atsisako būti jam administracijos paskirtoje drausmės grupėje. Nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą drausmės grupę, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą (b. l. 28).

I. P. 2016-07-23 (gautas 2016-07-23, reg. Nr. 50-1293(1) paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad atsisako drausmės grupės ir prašo jį etapuoti į Lukiškių TI-K (b. l. 29).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas 2016-07-23 nutarimu Nr. 39-402(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ nuteistąjį I. P. perkėlė į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 34).

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2016-07-24 Tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo I. P. drausmės pažeidimo“ nurodė, kad 2016-07-24 17.40 val. apeinant drausmės grupės kameras, pastebėjo kaip drausmės grupės nuteistasis I. P. sudaužė stebėjimo langelį 1-D kameroje (b. l. 25).

I. P. 2016-07-24 (gautas 2016-07-24, reg. Nr. 50-1297(1) paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad jis 17.40 val. išdaužė durų stebėjimo langelį, kadangi darys viską, kad būtų išvežtas į Lukiškių TI-K, jo tikslas – „gauti kalėjimo režimą“ (b. l. 26).

Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas 2016-07-24 Tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo I. P. drausmės pažeidimo“ nurodė, kad 2016-07-24 19.50 val. drausmės grupės nuteistasis I. P., pasibaigus laikinam izoliacijos laikui raštu pareiškė, kad atsisako būti jam administracijos paskirtoje drausmės grupėje. Nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą drausmės grupę, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą (b. l. 30).

I. P. 2016-07-24 (gautas 2016-07-24, reg. Nr. 50-1298(1) paaiškinime Vilniaus pataisos namų direktoriui nurodė, kad jis neatsisako drausmės grupės, bet į 11 kamerą neis (b. l. 31).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas 2016-07-24 nutarimu Nr. 39-405(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ nuteistąjį I. P. perkėlė į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b. l. 32).

Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016-07-25 nutarimu Nr. 28-690(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nutarė skirti pareiškėjui nuobaudą perkėlimą penkiems mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniais (b. l. 14).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2016-08-01 nutarimu Nr. NN-84 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nutarė I. P. perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K nuobaudai atlikti. Nutarimas priimtas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašu bei atsižvelgiant į Vilniaus pataisos namų 2016-07-26 teikimą Nr. 14-2417 (b. l. 12).

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių; Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime (3 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 2 dalį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 143 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų. Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnio 1 dalis 1 punkte nurodyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų (2 punktas); kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas (3 punktas); du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (4 punktas); drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose (2 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nuteistieji, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą atliekantys perkėlimo į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną ir į darbą nevedami. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 4 dalį kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytą Nutiestiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, nuteistiesiems leidžiama turėti televizorių, nešiojamąjį kompiuterį arba kompiuterinių žaidimų aparatą, vaizdo leistuvą, radijo imtuvą arba garso grotuvą, barzdaskutę, plaukų džiovintuvą, elektrinį virdulį, skrudintuvą arba sumuštinių keptuvę.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-02-25 įsakymu Nr. 1R-38 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, be kita ko, kad kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), metalinė lova (1 vnt. asmeniui), spintelė (1 vnt.), stalas (1 vnt.) , taburetė (1 vnt. asmeniui) arba suoliukas (2 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1), šiukšlių dėžė (1), valymo inventorius (1 komplektas), elektrinis virdulys (1 vnt.). Pastabose nurodyta, kad elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių gyvenamosios kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą.

Minėta, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalį bei 165 straipsnio 4 dalį po vieną kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji, atliekantys perkėlimo į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų nuobaudą, bei kamerose laikomi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Taigi, Bausmių vykdymo kodeksas nenustato asmenų, laikomų kamerų tipo patalpose skaičiaus tuo atveju, kai vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu nuteistiems paskiriama perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobauda, šią nuobaudą pasiunčiant atlikti kalėjime. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Bausmių vykdymo kodeksas nenustatė imperatyvaus asmenų, laikomų kamerų tipo patalpose, skaičiaus, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija nepažeidė nuteistųjų režimo reikalavimų, nustatytų Bausmių vykdymo kodekse. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl jo vieno laikymo kamerų tipo patalpose, apie tokį kreipimąsi pareiškėjas nenurodė ir teismo posėdžio metu. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta.

Pareiškėjas nurodo, kad neturi televizoriaus, radijo imtuvo, virdulio vandeniui pasišildyti, aparatūros. Nustatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalis draudžia nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltiems į kamerų tipo patalpas naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-02-25 įsakymu Nr. 1R-38 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių gyvenamosios kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą. Taigi, pareiškėjui atliekančiam perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudą, galiojantys teisės aktai draudžia turėti televizorių, radijo imtuvą, aparatūrą, taip pat įstaigos administracija neturi pareigos jį aprūpinti elektriniu virduliu. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl bendravimo stokos jaučiais kankinamas, sutriko jo psichinė būklė, dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, atsirado nepilnavertiškumo jausmas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmai, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos pasekmės (žala) atsirado ne dėl Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtu veiksmų, todėl jo prašymas dėl neturinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967-07-11 sprendimas K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas Dickson prieš Jungtinę Karalystę).

Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 1,62 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,62 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 1,62 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė