Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo R. K. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei ir jo atstovui pagal įstatymą V. V.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., ir

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

2011 m. birželio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (dvi veikos), paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento atlikti 80 val. trukmės nemokamus darbus;

2. 2013 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji R. K. ir A. Š. apiplėšė, panaudodami kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą:

jie 2013 m. lapkričio 3 d. apie 21 val. 12 min., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami dujinį balionėlį bei fizinį smurtą, tai yra kaltinamiesiems R. K. ir A. Š. užstojus nukentėjusiajam E. G. kelią, A. Š. paklausus nukentėjusiojo E. G. „ar turi rūkyti?“ ir papurškus nukentėjusiajam į akis dujų, dėl ko šis ėmė bėgti, kaltinamajam R. K. pradėjus jį vytis, o kaltinamajam A. Š. pakišus jam koją, nukentėjusiajam E. G. nukritus ant žemės, kaltinamiesiems A. Š. ir R. K. bendrais veiksmais spyrus nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, po ko kaltinamasis A. Š. nuo nukentėjusiojo E. G. peties nuėmė juodos spalvos medžiaginę rankinę – 30 litų vertės, kurioje buvo rudos spalvos dirbtinės odos piniginė – 20 litų vertės, mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy Ace Black, IMEI Nr. 352753052199716 – 500 litų vertės, su Tele 2 SIM kortele bei 100 litų, tokiais bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam E. G. priklausantį turtą bendros 650 litų vertės.

Be to, kaltinamasis R. K. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo, o kaltinamasis A. Š. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą:

kaltinamasis R. K. 2013 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijęs Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. J. vardu, kurį 2013 m. lapkričio 4 d., apie 12 val., neturėdamas teisėto pagrindo jį panaudojo perduodamas kaltinamajam A. Š., o pastarasis neturėdamas teisėto pagrindo tokiu būdu įgijo ir panaudojo svetimą, M. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikdamas lombarde „Lombankas“ darbuotojui, užstatė nusikalstamu būdu įgytą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace Black“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasirašė sutartį Nr. 13289 M. J. vardu.

Kaltinamasis R. K. dėl padarytų nusikaltimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. lapkričio 23 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kartu su A. Š. stovėjo viešojo transporto sustojime, pinigų neturėjo, todėl pamatę einantį picų išvežiotoją, sugalvojo jį apiplėšti. Pasekė jį, palaukė, kol išeis iš namo. Kai jaunuolis išėjo, A. jam užstojo kelią, paprašė duoti parūkyti, papurškė dujų, tada picų išvežiotojas pradėjo bėgti. A. jam pakišo koją ir picerininkas parkrito. Tada jie abu su A. pačiupo picų išvežiotojo tašytę ir pabėgo, įsėdo į taksi ir išvažiavo į Šančius. Smurto prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo, jo nespardė, A. pakišo koją, tuo metu picerininkas atsijungė ir jie pagrobė jam priklausančią tašytę. Kad ir A. nenaudojo smurto, patvirtinti negali, nematė, ką darė A.. Tašytėje rado piniginę su 80 litų, telefoną, banko kortelių. Tašytę išmetė, o telefoną ir pinigus pasiliko. Dėl jam inkriminuojamos BK 302 str. 1 d. numatytos veikos kaltinamasis R. K. parodė, kad 2013 m. vasarą draugo pažįstamas jam pasiūlė nusipirkti vairuotojo pažymėjimą. Jis pagalvojo, kad su šiuo pažymėjimu galės nusipirkti cigarečių, todėl pažymėjimą nusipirko, už jį sumokėjo 20 litų. Pažymėjimas buvo išduotas V. J. vardu. A. šį pažymėjimą panaudojo kitą dieną po apiplėšimo lombarde. Tai padarė, kad nebūtų nustatytos jų asmenybės. Kiek gavo pinigų už telefoną, nepamena. Su A. yra pažįstamas maždaug metus laiko, su juo buvo geri draugai, draugavo ir kol vyko ikiteisminis tyrimas, tačiau dabar su juo yra susipykęs, susipyko dėl to, kad jis neprisipažino dėl apiplėšimo, susipyko po akistatos. Pagrindo apkalbėti A. neturi, kadangi tada, kai davė parodymus, jie dar nebuvo susipykę. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis A. Š. kaltu dėl plėšimo neprisipažino, pripažino kaltę tik dėl neteisėto dokumento įgijimo ir panaudojimo, ir parodė, kad jokiame plėšime su R. K. jis nedalyvavo, susitiko R. K. prie stoties, pastarasis jam padavė mobilaus ryšio telefoną ir paprašė jį priduoti į lombardą. Jis pagalvojo, kad telefonas gali būti vogtas, tačiau R. K. patikino, kad nevogtas ir jam padavė svetimą asmens tapatybės kortelę. Jis sutiko užstatyti minėtą mobilaus ryšio telefoną, nuėjo į lombardą, pridavė jį, o visus pinigus atidavė R. K.. Kodėl R. K. prašė jo priduoti telefoną, nežino. Su R. K. buvo tik pažįstami. Nežino, kodėl R. K. jį apkalbinėja.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo, buvo tamsus paros metas, gavo užsakymą nuvežti picas į (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo minėtu adresu, pasistatė mašiną, nuėjo ir atidavė užsakymą. Pareinant atgal du žmonės jam užstojo kelią, paprašė rūkyti, jis rūkyti neturėjo, tada papurškė jam dujų. Jis bandė pabėgti, tačiau vienas iš jaunuolių jam pakišo koją, jis pargriuvo, tada jį pradėjo spardyti abu jaunuoliai, pagrobė jo tašytę ir pabėgo. Iš laiptinės atėję du žmonės atėjo ir padėjo jam atsikelti, iškvietė policiją. Dabar abejoja, ar šis vaikinas, t.y. A. Š., buvo apiplėšimo metu, tačiau policijos pareigūnams yra sakęs, kas jį apiplėšė ir parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu parodė jį apiplėšusius jaunuolius. Kai jį užpuolė, tą pirmą mėnesį jis tiksliai viską apibūdino, atpažino kaltinamuosius, o dabar daug laiko praėjo, užsimiršo. Kaltinamąjį A. Š. parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino iš putlių lūpų ir akių formos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nuostatomis, nukentėjusiojo E. G. teisme duotiems parodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu perskaitė nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (170 b.l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad 2013 m. lapkričio 3 d., apie 21 val. 10 min. jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, jis nuvežė užsakytą maistą adr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie gatvės ir per neapšviestą praėjimą nuėjo prie laiptinės, kur pasitiko užsakovas. Grįžtant link automobilio apie 21 val. 12 min. tamsiame praėjime jis pastebėjo du jaunuolius. Pirmasis pilkai apsirengęs (A. Š.) paklausė „ar turi rūkyti“, atsakius, kad neturi, juodai apsirengęs vaikinas (R. K.) atsistojo priešais, kad jis nepraeitų, o pilkai (A. Š.) apsirengęs vaikinas papurškė dujų, tačiau jis pasilenkė, nusisuko ir bėgo atgal į vidinį kiemą, nes į priekį nebuvo galimybės. Nubėgęs į vidinį kiemą pastebėjo, kad praėjimo nėra ir tada bandė bėgti atgal. Atsisukęs pastebėjo, kad juodai apsirengęs vaikinas vejasi, jis jį apibėgo ir bandė įbėgti į praėjimą, jam parkritus jis ėmė rėkti. Tada abu iš abiejų pusių vienu metu spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 8 kartus ir pradėjus iš namo kažkokiai moteriškei rėkti, kad iškvies policiją, pilkasis vaikinas nuėmė nuo jo per petį uždėtą juodą medžiaginę rankinę ir abu pasišalino į Vytauto prospektą link stoties. Rankinėje buvo rudos spalvos dirbtinos odos piniginė, kurioje buvo tėvo automobilio Mazda registracijos liudijimas, jo vardu išduoti: mokinio pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, Swedbank ir DNB bankų kortelės. Taip pat buvo darbovietės užsakymų pinigai, jo juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy Mini, kuriame buvo Tele2 pildyk SIM kortelė. Mano, kad vaikiną, kuris papurškė dujų į veidą, galėtų atpažinti kaip iš drabužių, taip ir iš bendrų veido bruožų. Nors jis buvo su kapišonu ant galvos, tačiau stovėjo šalia jo. Be to, šis vaikinas, papurškęs dujas, pataikė jam tik į veidą. Todėl spėjo įsidėmėti jo veidą, o tuomet pradėjo nuo jų bėgti (37, 41, 44 b.l.).

Liudytojas M. J. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d., 3 val. nakties grįžinėjo iš miesto centro namo ir netoli namų Verkių - Prancūzų gatvių sankryžoje buvo užpultas. Tuo momentu, kai buvo užpultas ir prarado dokumentus. Buvo atimta tašė, kurioje buvo pinigai, teisės, kiti asmens dokumentai. Užpuolimo metu buvo panaudotos pipirinės ar ašarinės dujos. Ar tai tie patys jaunuoliai, kurie kaltinami E. G. užpuolimu ir apiplėšimu, pasakyti negali, nes buvo panaudotos dujos, jis jų neįsižiūrėjo, patvirtinti negali.

Liudytojas S. P. parodė, kad yra Kauno m. Centro PK tyrėjas, jo žinioje buvo šios bylos ikiteisminis tyrimas. Kokius būtent parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė nukentėjusysis, neprisimena, tačiau parodymus davė savo noru, jam buvo išaiškintos jo teisės, pareigos ir atsakomybė, po savo duotais parodymais jis pasirašė. Nukentėjusysis jokių abejonių dėl kaltinamųjų atpažinimo neišreiškė. Ne tik atliekant asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką procesinį veiksmą, bet viso ikiteisminio tyrimo metu jis jokių abejonių, prašymų ar pageidavimų neturėjo. Nukentėjusysis nei karto nesuabejojo nei dėl vieno iš kaltinamųjų. Jis atpažino juos pagal individualius požymius.

Kaltinamojo R. K. atstovas pagal įstatymą V. V., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad R. K. yra jo globotinis, apie šį įvykį sužinojo iš tyrėjos. Jis jo klausė, tačiau R. K. neatsakė, dėl ko užpuolė jaunuolį, su kuo to įvykio metu buvo.

Iš 2014 m. kovo 24 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą suvestiems asmenims - įtariamiesiems R. K. ir A. Š., pasiūlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms išaiškinti jie suvesti, abu įtariamieji liko prie savo anksčiau duotų parodymų (69 b.l.).

Iš 2013 m. lapkričio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino A. Š., kaip asmenį, kuris 2013 m. lapkričio 3 d., apie 21.12 val., (duomenys neskelbtini), papurškė jam į veidą dujų, po to spyrė į pilvą bei, jam nukritus ant žemės, su kitu vaikinu sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius (42-43 b.l.).

Iš 2013 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (11-13 b.l.).

Iš 2013 m. lapkričio 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmėjas L. B. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sutarties Nr. 13289 kopiją bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung galaxy ace“ (27 b.l.).

Iš 2013 m. gruodžio 12 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis R. K. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. vardu, ir Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. vardu (29 b.l.).

Iš 2013 m. gruodžio 13 d. daiktų, dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas, paimti iš R. K. ir plėšimo metu pagrobti iš E. G.. Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy Ace Black“, juodos spalvos korpusu, atidarius galinį dangtelį matomas IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), korpusas tvarkingas, be matomų išorinių pažeidimų. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2008 m. gruodžio 31 d. E. G.. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013 m. kovo 20 d. E. G. (30-33 b.l.).

Iš 2014 m. sausio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matosi kaip A. Š. lombarde priduoda mobiliojo ryšio telefoną, pateikia lombardo darbuotojai vairuotojo pažymėjimą, pasirašo lombardo darbuotojos pateiktą sutartį bei pasiėmęs pinigus iš lombardo išeina (36 b.l.).

Vertinant šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pažymėtina, kad kaltinamieji R. K. ir A. Š. yra kaltinami pagal BK 180 str. 2 d. dėl apiplėšimo panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, teismui paaiškino, kad jis jokiame apiplėšime nedalyvavo, jis tik sutiko su R. K. pasiūlymu priduoti mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo pagrobtas apiplėšimo metu, į lombardą su svetima asmens tapatybės kortele (168-169 b.l.). Kaltę jis neigė ir tokius pačius parodymus davė ir viso ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo (98, 100, 103 b.l.). Tačiau kaltinamojo A. Š. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, ir nelaiko pagrindžiančiais jo nekaltumą, kadangi kaltinamojo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys.

Visų pirma, kaltinamojo A. Š. parodymus paneigia kito kaltinamojo R. K. duoti parodymai. Kaltinamasis A. Š. nurodė, jog jis jokiame plėšime nedalyvavo. Tačiau kaltinamasis R. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus ir vienodai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad 2013 m. lapkričio 23 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) su A. Š. stovėjo viešojo transporto sustojime, pinigų neturėjo, todėl pamatę einantį picų išvežiotoją, sugalvojo jį apiplėšti. Pasekė jį, palaukė, kol priduos užsakymą. Kai jaunuolis grįžinėjo link jų, A. jam užstojo kelią, paprašė duoti parūkyti, papurškė dujų, tada picų išvežiotojas pradėjo bėgti. A. jam pakišo koją ir picerininkas parkrito. Tada jie abu su A. pačiupo picų išvežiotojo tašytę ir pabėgo, įsėdo į taksi ir išvažiavo į Šančius (167-168 b.l.). Šioje byloje taip pat nustatyta, jog kaltinamieji R. K. ir A. Š. buvo geri pažįstami, draugavę apie metus laiko iki tol, kol abu buvo suvesti į akistatą. Tą patvirtino tiek pats kaltinamasis R. K., apklaustas teismo posėdžio metu (168 b.l.), tiek kaltinamasis A. Š., kuris nurodė, kad jis buvo pažįstamas su R. K., todėl sutiko priduoti mobilaus ryšio telefoną į lombardą (168 b.l.), kaip parodė ir pats kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu, jokių konfliktų iki akistatos tarp jų nėra buvę (168 b.l.), todėl nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. K., duodamas teisme parodymus, turėtų pagrindą ir norėtų nepagrįstai apkaltinti A. Š., pakenkti jam ir taip pats išvengti atsakomybės.

Kaltinamojo A. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis nedalyvavo plėšime, paneigia ir teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo E. G. parodymai. Jis teismui parodė, kad įvykio dieną jis dirbo, buvo tamsus paros metas, gavo užsakymą nuvežti picas į (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo minėtu adresu, pasistatė mašiną, nuėjo ir atidavė užsakymą. Pareinant atgal du žmonės jam užstojo kelią, paprašė rūkyti, jis rūkyti neturėjo, tada papurškė jam dujų. Jis bandė pabėgti, tačiau vienas iš jaunuolių jam pakišo koją, jis pargriuvo, tada jį pradėjo spardyti abu jaunuoliai, pagrobė jo tašytę ir pabėgo. Nors nukentėjusysis E. G., duodamas parodymus teisme, suabejojo ar kaltinamasis A. Š. dalyvavo apiplėšime, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada gerai atpažino abu kaltinamuosius, o dabar nuo įvykio yra praėję daug laiko, todėl kai kurios detalės užsimiršusios. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2013 m. lapkričio 3 d., apie 21.10 val. jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nuvežė užsakytą maistą adr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie gatvės ir per neapšviestą praėjimą nuėjo prie laiptinės, kur pasitiko užsakovas. Grįžtant link automobilio apie 21.12 val. tamsiame praėjime pastebėjo du jaunuolius. Pirmasis pilkai apsirengęs (A. Š.) paklausė „ar turi rūkyti“, atsakius, kad neturi, juodai apsirengęs vaikinas (R. K.) atsistojo priešais, kad jis nepraeitų, o pilkai (A. Š.) apsirengęs vaikinas papurškė dujų, tačiau jis pasilenkė, nusisuko ir bėgo atgal į vidinį kiemą, nes į priekį nebuvo galimybės. Nubėgęs į vidinį kiemą pastebėjo, kad praėjimo nėra ir tada bandė bėgti atgal. Atsisukęs pastebėjo, kad juodai apsirengęs vaikinas vejasi, jis jį apibėgo ir bandė įbėgti į praėjimą, tačiau prieš tai vaikinas, apsirengęs pilkai, jam spyrė į pilvą, parkritus jis ėmė rėkti. Tada abu iš abiejų pusių vienu metu spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 8 kartus ir pradėjus iš namo kažkokiai moteriškei rėkti, kad iškvies policiją, pilkasis vaikinas nuėmė nuo jo per petį uždėtą juodą medžiaginę rankinę ir abu pasišalino į Vytauto prospektą link stoties (37 b.l.). Šie nukentėjusiojo E. G. duoti parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, sutampa su jo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo, ir nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis suabejojo, ar kaltinamasis A. Š. dalyvavo apiplėšime, tačiau tai nelaikytina esmine ir paneigiančia kaltinamųjų kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo aplinkybe. Be to, nukentėjusiojo E. G. parodymus taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, daiktų, dokumentų apžiūros protokolas (11-13, 29, 34, 42-43 b.l.), teisiamojo posėdžio metu prijungtas prie bylos ir tiesiogiai ištirtas byloje esantis rašytinis įrodymas: 2014 m. birželio 17 d. liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas tyrėjas S. P. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė savo noru, jis jokių abejonių dėl kaltinamųjų atpažinimo neišreiškė. Ne tik atliekant asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką procesinį veiksmą, bet viso ikiteisminio tyrimo metu jis jokių abejonių, prašymų ar pageidavimų neturėjo. Nukentėjusysis nei karto nesuabejojo nei dėl vieno iš kaltinamųjų. Jis atpažino juos pagal individualius požymius (184 b.l.). Pažymėtina, jog liudytojas prieš duodamas parodymus teisme, BPK 277 str. numatyta tvarka buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BK 235 str.) ir atsakomybės pagal BPK 163 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus bei prisiekė duoti teisingus parodymus. Liudytojo duoti parodymai nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismui jais netikėti nėra teisinio pagrindo.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog kaltinamieji R. K. ir A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujinį balionėlį bei fizinį smurtą nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu, pagrobė svetimą E. G. priklausantį turtą - juodos spalvos medžiaginę rankinę – 30 litų vertės, kurioje buvo rudos spalvos dirbtinės odos piniginė – 20 litų vertės, mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy Ace Black, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)– 500 litų vertės, su Tele 2 SIM kortele bei 100 litų, tokiais bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam E. G. priklausantį bendros 650 litų vertės turtą.

Pažymėtina, jog pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-400/2011). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-444/2012). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamųjų veiksmai atitinka bendrininkavimo sampratą, o jie patys laikytini nusikaltimo vykdytojais (bendravykdytojais), kadangi vieno iš kaltinamųjų veiksmai buvo papildomi kito kaltinamojo veiksmais, jiems abiems siekiant bendro tikslo - neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, jie kėsinosi į tą patį objektą – nukentėjusiajam E. G. priklausantį turtą, kaltinamųjų ketinimą apiplėšti vienijo vieninga tyčia, jie staiga pamatę nukentėjusįjį, susitarė jį apiplėšti, pasekė jį, palaukė, kol atiduos užsakymą, tada R. K. ir A. Š. užstojus nukentėjusiajam kelią, A. Š. paklausė nukentėjusiojo „ar turi rūkyti?“ ir papurškė nukentėjusiajam E. G. į akis dujų, dėl ko nukentėjusysis ėmė bėgti, tačiau R. K. pradėjus jį vytis, A. Š. pakišo koją, o nukentėjusiajam E. G. nukritus ant žemės, A. Š. ir R. K. bendrais veiksmais spyrė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, po ko A. Š. nuo nukentėjusiojo peties nuėmė juodos spalvos medžiaginę rankinę su joje buvusiais daiktais, tai yra jie abu suprato, kad bendrai, vienas kitam padėdami, grobia svetimą turtą, daro materialinę žalą to turto savininkui ir to norėjo. Kaltinamųjų veiksmai sekė vienas po kito, pritariant vienas kito veiksmams ir juos papildant, o po to jie kartu disponavo užvaldytu turtu.

Nusikalstamos veikos metu buvo panaudotas nusikaltimo įrankis – dujų balionėlis. Nors šis daiktas ir nebuvo iš anksto pritaikytas ar paruoštas, tačiau jis pagal susiformavusią teismų praktiką yra laikytinas daiktu, pritaikytu specialiai žmogui sužaloti, kadangi buvo parinktas ir panaudotas plėšimo tikslu (LAT Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).

Pa­žy­mė­ti­na, kad įran­kio, su­da­ran­čio kva­li­fi­kuo­jan­tį po­žy­mį, tu­rė­ji­mas yra inkriminuojamas ir as­me­nims, ku­rie pa­tys gin­klo ar ki­to įran­kio ne­tu­rė­jo, ta­čiau pri­ta­rė jo panaudo­ji­mui ar­ba, jei ir ne­pri­ta­rė, bet ma­ty­da­mi (su­vok­da­mi), kad vei­ka vyk­do­ma pa­nau­do­jant ati­tin­ka­mą įran­kį, to­liau tę­sė sa­vo nu­si­kals­ta­mus veiks­mus (LAT Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors kaltinamasis R. K. tiesiogiai nusikalstamos veikos metu pats dujų balionėlio rankoje neturėjo ir jo nenaudojo, tačiau jis žinojo, kad A. Š. turi dujų balionėlį ir kad jis bus naudojamas apiplėšiant nukentėjusįjį, po to, kai kaltinamasis A. Š. papurškė dujų nukentėjusiajam, jis savo pradėtų nusikalstamų veiksmų nenutraukė. Priešingai, jis pritardamas bendrininko A. Š. veiksmams, toliau tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus kartu su juo naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą, visa tai rodo, jog jam buvo priimtinas turto užvaldymo būdas panaudojant dujų balionėlį. Tokiu atveju skirtingi kaltininkų veiksmai, tuo pačiu tikslu vykdant objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius, nereiškia skirtingo jų veiksmų teisinio vertinimo, todėl kva­li­fi­kuo­jan­tis nusikalstamos veikos po­žy­mis inkriminuojamas ir kaltinamojo R. K. atžvilgiu, nors jis pa­ts nusikaltimo įran­kio ne­tu­rė­jo, ta­čiau pri­ta­rė jo panaudo­ji­mui.

Taigi kaltinamųjų R. K. ir A. Š. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Kadangi šioje byloje ištyrus įrodymus nustatyta, kad R. K. ir A. Š. užstojus nukentėjusiajam kelią, A. Š. paklausė nukentėjusiojo „ar turi rūkyti?“ ir papurškė nukentėjusiajam E. G. į akis dujų, dėl ko nukentėjusysis ėmė bėgti, tačiau R. K. pradėjus jį vytis, A. Š. pakišo nukentėjusiajam koją, ko pasėkoje nukentėjusysis E. G. nukrito ant žemės, todėl teismas atitinkamai patikslina kaltinimą dalyje pagal įrodytas aplinkybes. Ši kaltinimo korekcija kaltinamųjų teisių nesuvaržo, nes iš esmės nepakeičia veikos faktinių aplinkybių bei nekeičia veikos kvalifikavimo.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma taip pat nustatyta, kad R. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijęs Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. R0910036, išduotą M. J. vardu, 2013 m. lapkričio 4 d., apie 12 val., jis, neturėdamas teisėto pagrindo šį dokumentą panaudojo perduodamas A. Š., o pastarasis tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo jį įgijo ir panaudojo pateikdamas minimą vairuotojo pažymėjimą lombarde „Lombankas“ darbuotojui, ir užstatydamas nusikalstamu būdu įgytą mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace Black“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasirašė sutartį Nr. 13289 M. J. vardu. Šie kaltinamųjų veiksmai atitinka bendrininkavimo sampratą, o jie patys laikytini nusikaltimo vykdytojais (bendravykdytojais), kadangi vieno iš kaltinamųjų veiksmai buvo papildomi kito kaltinamojo veiksmais jiems abiems siekiant bendro tikslo – gauti pinigų pasinaudojant svetimu asmens dokumentu užstatant mobilaus ryšio telefoną į lombardą, kaltinamieji kėsinosi į tą patį objektą, jų ketinimą pasinaudoti svetimu dokumentu vienijo vieninga tyčia, tai yra jie suprato, kad bendrai, vienas kitam padėdami naudojasi svetimu asmens dokumentu ir norėjo taip veikti. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, darytina išvada, jog R. K. ir A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d., ir jų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. K. buvo kaltinamas taip pat Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto M. J. vardu, įgijimu ir laikymu. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad R. K. 2014 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1 – 1924 – 888 / 2014, buvo pripažintas kaltu pagal BK 302 str. 1d. dėl to, jog neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, tai yra Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. J. vardu. Pažymėtina, jog draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Pagal naujausią EŽTT praktiką Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis turi būti suprantamas kaip draudžiantis baudžiamąjį persekiojimą už antrą nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą, visuma (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką iš kaltinimo šalintini BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę sudarantys alternatyvūs veiksmai, kuriais buvo kaltinamas R. K., tai yra dėl aukščiau paminėto dokumento įgijimo ir laikymo.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant kaltinamajam A. Š. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Kadangi kaltinamasis R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, skiriant jam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis R. K. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 4, 5 d.), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Jis yra nepilnametis (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 16 metų amžiaus), neteistas (77-78 b.l.), iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-1924-888/2014 pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., kuris dar nėra įsiteisėjęs, kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Kauno apskrities priklausomybių ligų centre neužregistruotas (88 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (86 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, R. K. motina mirė 2005 metais, jo tėvas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams R. K. yra žinomas kaip vaikas, linkęs konfliktus su bendraamžiais spręsti smurtu. R. K. rūpintojas V. V. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarimu administracinėje byloje buvo nubaustas įspėjimu pagal ATPK 181 str. 1 d. (R. K. smurtavo prieš nepilnametį) (90 b.l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šančių ir Panemunės policijos nuovados rašte nurodyta, kad R. K. į Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN policiją dominančių vaikų apskaitą ir policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (92 b.l.). Kauno Šančių vidurinės mokyklos administracijos R. K. charakterizuojamas kaip užsiimantis sportine veikla, geranoriškas, bendraujantis pagarbiai, išklausantis, tačiau besielgiantis kaip jam patogiau, su klasės draugais bendrauja draugiškai, nekonfliktuoja, mokykloje dirba, tačiau praleistos pamokos atsiliepia rezultatams, R. K. rūpintojas V. V. turi mažai įtakos kaltinamojo R. K. atžvilgiu, nes dažnai nežino kur jis yra ir ką veikia (94 b.l.). Kauno sporto ir sveikatingumo klubo „Daugirdas Gym“ bokso treneris R. K. apibūdina kaip darbštų, aktyvų, bendraujantį, nekonfliktišką, pavestus uždavinius, treniruotes atliekantį atsakingai, pastabų asmenį, pastabų, nusiskundimų, drausminių nuobaudų R. K. atžvilgiu nėra (55 b.l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam R. K. skirtinos BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimai, jų trukmę nustatant artimą minimalioms bei atsižvelgiant į šios rūšies bausmės skyrimo nepilnamečiams taisykles (BK 90 str. 1 d. 5 p., 91 str. 3 d., 50 str.).

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskiriant R. K. galutinę subendrintą bausmę.

Kadangi R. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, neteistas, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padarytą turtinę žalą gera valia atlygino, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidedant vieneriems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą ir nustatant įpareigojimus (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p.).

Kaltinamasis A. Š. padarė vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 str. 4, 5 d.), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Jis nusikalto būdamas pilnametis, praeityje teistas 2 kartus už panašaus pobūdžio ir analogiškų nusikaltimų padarymą, nusikaltimai padaryti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (113-114 b.l.) ir tai rodo, jog kaltinamasis A. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų bei daryti nusikalstamas veikas, taip pat rodo jo pavojingumą visuomenei, negerbimą kitų asmenų turto bei sveikatos, bei tai, kad jo elgesys nėra atsitiktinis, o loginė gyvenimo būdo pasekmė. Be to kaltinamasis A. Š. nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl jis yra laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.).

Kaltinamasis A. Š. dirba (189-194 b.l.), Kauno apskrities priklausomybių ligų centre neužregistruotas (128 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (126 b.l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam A. Š. skirtinos BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimai, bausmių trukmes nustatant artimesnes vidurkiui (BK 50 str.). Teismo nuomone, skiriamos bausmės rūšys ir jų trukmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltinamojo asmenybei, atitinka bausmės paskirtį bei turėtų padėti sulaikyti kaltinamąjį A. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskiriant A. Š. vieningą subendrintą bausmę.

Kadangi kaltinamasis A. Š. nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2013 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę.

Dėl proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 str. 1d. 4 p. numatyta, jog kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 str. 1 d. 4 p.).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog tarp kaltinamųjų R. K. ir A. Š. yra gynybos prieštaravimų, kaltinamajam R. K. paskyrus gynėją, nes šis yra nepilnametis, kadangi kaltinamasis A. Š. nebuvo pasirinkęs ir pasikvietęs savo gynėjo, 2014 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi teismas nutarė pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad kaltinamajam A. Š. būtinas gynėjas ir skirti koordinatoriaus parinktą gynėją dalyvauti Kauno apylinkės teismo posėdyje (145-147 b.l.). Kaltinamojo A. Š. gynėju buvo paskirtas advokatas Georgijus Zavtrakovas, kuris viso šios bylos nagrinėjimo teisme metu gynė jo teises ir teisėtus interesus (157, 159 b.l.). Kaltinamajam A. Š. taip pat buvo išaiškinta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą (BPK 51 str., 3d., 147,150, 166-167 b.l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. Š.. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 260 litų (202 b.l.). Taip pat šioje byloje nustatyta, jog A. Š. dirba ir turi pajamų (161, 189-194 b.l.).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, išlaidos už kaltinamajam A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 51 str. 3 d., 105 str., 106 str.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Byloje esantys du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1556-888/2014 (16 b.l., BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Dėl kardomosios priemonės.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Š. asmenybę, į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, į ankstesnius minėto kaltinamojo teistumus, jam skirtiną realios laisvės atėmimo bausmės trukmę, yra pagrindas manyti, kad jis būdamas laisvėje iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam A. Š. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į griežtesnę - suėmimą, iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 str., 122str. 1 d. 1p., 2 d., 139 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 -308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti R. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, paskiriant R. K. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 302 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirti A. Š. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje. Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti ir jį nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. Š. suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. Š. valstybės naudai 260 (du šimtus šešiasdešimt) litų proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmos instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1556-888/2014.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.