Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2025-05-21 · Byla Nr. BIK-278/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-12-17Tauragės apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2025-05-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. T-158-523/2025Nutartis · 2025-06-11Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-21
Bylos Nr.
BIK-278/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14753-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Artūras Ridikas, Tomas Šeškauskas
Nuteistasis
A. B.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1760/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14753-2024-1
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios A. B. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, konstatavus, kad ji nepadarė nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Kasatorė nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be pagrindo buvo atmestas į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame liudytoja D. S. pripažino konflikto nemačiusi, ir šios liudytojos parodymai vertinti kaip patikimi A. B. kaltės įrodymai. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad tariama liudytoja ir nukentėjusioji yra draugės, abi kartu atvyko į pirmosios instancijos teismą. Tai lėmė melagingus liudytojos parodymus teisme.

Be to, buvo padaryti BPK 7, 22, 28 straipsnių pažeidimai, nes nagrinėjant bylą nebuvo laikomasi proceso šalių lygiateisiškumo, pažeista A. B. teisė į gynybą. Buvo atmestas prašymas atlikti parodymų patikrinimą vietoje, neapklaustas teismo medicinos specialistas dėl sužalojimų pobūdžio, ignoruoti esminiai liudytojų parodymų prieštaravimai. Byloje nėra įrodymų, kad būtent pastūmimas sukėlė nustatytus sužalojimus. Nuteistoji apeliacinės instancijos teisme baigiamojoje kalboje akcentavo esminius teisės ir fakto vertinimo netikslumus. T. y., kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai kritiškai įvertino nukentėjusiosios parodymus, kurie viso bylos proceso eigoje keitėsi ir prieštaravo objektyviems įrodymams, ignoravo vaizdo medžiagą, savo išvadas dėl A. B. kaltės grindė vien šališkais parodymais, o ne įrodymų visumos vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Paduotame kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, iš esmės deklaratyviai teigiama, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitų straipsnių nuostatas bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tačiau teisinių argumentų, kurie patvirtintų, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir (ar) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skunde nepateikiama.

Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvados yra kitokios, nei norėtų kasatorė, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Subjektyviu įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais apie BPK normų pažeidimus ir nuteistosios teisės į gynybą suvaržymą grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios A. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas AntanaitisArtūras RidikasTomas Šeškauskas