Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) išsituokusi, vykdanti individualią veiklą, teista (2 t., b.l. 82-90):

1) Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir BK) 307 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 4 metams; Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi lygtinai paleista iš pataisos namų neatlikus 1 metų 2 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės;

2) Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalį, 9 dalį (su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausme) laisvės atėmimu 5 metams; 2019-07-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi lygtinai paleista iš pataisos namų įstaigos, 2019-10-28 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartimi probuojamosios priežiūros vykdymas nutraukimo prieš terminą;

3) Šiaulių apygardos teismo 2019-11-28 pagal BK 147 str. 1 d. (2 epizodai), 63 str. (su Panevėžio apygardos teismo 2018-10-03 nuosprendžiu) laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams. 2021-04-20 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi lygtinai paleista iš pataisos namų. 2021-12-13 išregistruot iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

??Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d.

Nepilnametė liudytoja G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad A. B. yra jos mama. Sutinka duoti parodymus apie mamą. Ji įvežė į laiptinę mamos dviratį, o kaimynė U ėjo su savo kaimyne. U piktu tonu sakė, kad ji turi dviratį gražiai padėti, nes jis maišosi po kojomis. Kai ji dviratį padėjo, ši pasakė gerai. Išeidama iš laiptinės ji apsiverkė, nes kaimynė kalbėjo pakeltu balsu, piktu tonu. Mama nuėjo su U pasikalbėti, ji jai pasakė, jog taip negalima. Matė, kaip mama ėmė bėgti ir kaip U jai trenkė. Mama išėjo. U buvo užsiėmusi už nugaros, lyg jai ją skaudėtų. Mama sako, jog U ir jos draugė sako netiesą. Kai mama drausmino U, ji (G. B.) buvo laiptinėje, užlipusi žiūrėjo kas vyksta. Pamačiusi, kad mama bėga, ėmė leistis į apačią, kad jos neužgautų. Mama bėgo, nes U norėjo jai trenkti. Posūkyje ji mamai trenkė, matėsi net žymės. Viską matė, nes stovėjo laiptinėje prie palangės beveik viduryje, vietoje kur reikia lipti ir nusileisti, tarp pirmo ir antro. U trenkė kai mama buvo beveik laiptinės apačioje. U jai trenkė, metė raktus į žemę. Matė kaip ji pasiėmė raktus. Ji buvo užsiėmusi už nugaros, lyg jai ją skaudėtų. K. U. mamai trenkė, jos buvo prie U durų. Įvykį matė gerai, niekas netrukdė. U mamai trenkė kai ji leidosi laiptais į apačią, posūkyje, kuriame nusileidus vienais laiptais reikia pasisukti, kad būtų kiti laiptai. K. U. metė raktus, ji tuo metu su mama buvo apačioje. Kai antrą kartą lipo į viršų, ji matė laiptinėje gulinčius raktus. Tuo metu U buvo įėjusi į vidų, o mama buvo lauke. Po įvykio buvo atvažiavusi greitoji. Mamai pagalbos nereikėjo, reikėjo U, kuri sakė, jog ją sumušė mama. Ji matė, kad mama jos nei pirštu nepalietė. Įvykio metu U buvo su drauge. Jos draugė sako, jog įvykį matė, tačiau ji jau buvo įėjusi į vidų. Ji girdėjo, kaip ji įėjo į vidų ir užtrenkė duris, tik nežino kur įėjo. Ji galėjo įeiti arba į U arba Sigos mamos namus. Įvykis vyko tarp pirmų ir antrų laiptų, posūkyje. Tuo metu ji buvo nubėgusi į apačią, nes nenorėjo, jog kas ją užgautų. Į apačią nubėgo, pamačiusi, jog mama eina link laiptų lipti žemyn. N. U. ir mamos buvau 6 žingsnių atstumu. U draugė sako netiesą, taip jai sako mama. Ji verkė ne U ją apšaukė ir jai buvo nemalonu. Ji pasakė „tu gražiai padėk dviratį, nes jis maišosi, kiek kartų esu sakiusi“. Ji tai pasakė garsiau. (1 t., b.l. 179-181, apklausos garso ir vaizdo įrašas CD laikmenoje, pridėtoje prie bylos).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 213/2024 (10) nustatyta, kad J. V. nustatyta nugaros kairės pusės sumušimas, stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos, 12-to šonkulio lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti koks tai aplinkos daiktas, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodoma palangė, turėklas ir pan. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 79-80).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje 2420033243-1-1 nurodytas 2024-04-07 19.49 iškvietimo rezultatas, kad J. V. nugaros kairėje yra iki 10 cm nežymus paraudimas (1 t., b. l. 71).

BIRT ataskaitų žiūryklės įvykių paieškoje pridėti duomenys nuo 2023-01-01 iki 2024-09-20 apie gautus pranešimus apie įvykius (duomenys neskelbtini) tame tarpe 2024-04-07 19.32 val. gautas pranešimas (ROIK 0124000202269) apie tai, kad laiptinėje pranešėją pastūmė kaimynė (2 t., b.l. 27-41).

2024-04-09 J. V. pranešė e-policija.lt portale, kad 2024-04-07 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) ji kaimynės A. B. dukros paprašė neužstatyti dviračiu koridoriaus, ši pasiskundė mamai. Tada kaimynė A. B. pribėgusi stipriai ją pastūmė laiptinėje. Ji trenkėsi į palangę. Kviesta greitoji pagalba, nustatytas juosmens slankstelio lūžis, šonkaulio lūžis. Informacija užregistruota 2024-04-09 (ROIK 01240000205895). (1 t., b.l. 1-3, 17).

UAB Medicinos centras "Puriena" (Psichikos sveikatos centras) pažymoje nurodyta, kad J. V. yra psichikos sveikatos centro apskaitoje. Priklausomybės ligų kabineto apskaitoje nėra (1 t. b.l. 102).

2024-06-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13169-24 dėl J. V. 2024-04-07 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje suduoto smūgio delnu A. B. į kairįjį skruostą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nustačius, jog J. V. suduotas smūgis plaštakos viršumi A. B. į veidą nesiekia tokio pavojingumo, kad juos kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. (1 t., b.l.114-117).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, nustatyta, kad kaltinamoji A. B. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra, 2024 m. balandžio 07 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo laiptinėje kilusio konflikto su nukentėjusiąją J. V. metu, tyčia rankomis pastūmė pastarąją ties krūtinės sritimi, ko pasekoje nukentėjusioji J. V. nugara trenkėsi į lango palangę, taip padarydama nugaros kairės pusės sumušimą, stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos, 12-to šonkaulio lūžimus, kas sukėlė nukentėjusiajai J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamoji A. B. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. balandžio 7 d., bendrojo naudojimo laiptinėje kilusio konflikto su nukentėjusiąją J. V. metu, tyčia rankomis nepastūmė J. V., tačiau jos kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Remiantis specialisto išvada Nr. Nr. G 213/2024 (10) nustatyta, kad J. V. nustatyta nugaros kairės pusės sumušimas, stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos, 12-to šonkulio lūžimai. Sužalojimai padaryti mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. J. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 79-80). Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji J. V., liudytoja D. S., apklaustos teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamosios A. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jos nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. B. padaryta veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios A. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama recidyviste (BK 60 str. 1 d. 13 p.). A. B. teista, teistumas neišnykęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (I t. b.l. 98-104). Rengia parodas. 2024-10-30 surengė pirmąją Lietuvoje laikrodžių iš epoksidinės dervos parodą. Augina ir viena išlaiko nepilnametę dukrą. Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys 4 dalies 3 punktas), be intensyvios piežiūros. Intensyvi priežiūra neskirtina dėl A. B. darbo, ji organizuoja parodas ir yra šių parodų autorė. Be to su A. B. gyvena jos nepilnametė 9 m. dukra G. B.. Įvairių institucijų tikrinimai pakrenktų nepilnametės dukros interesams.

2024-04-29 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t. b.l. 26-29), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusioji J. V., pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000.00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta kas laikoma neturtine žala. Tai ir asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėtina, jog neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismui nustačius, kad nukentėjusiajai J. V. dėl kaltinamosios A. B. neteisėtų veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas nustatyta Specialisto išvada Nr. G 213/2024(10), kad J. V. nustatyta nugaros kairės pusės sumušimas, stuburo juosmeninės dalies 1 slankstelio kairės pusės skersinės ataugos, 12-to šonkulio lūžimai, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (I t., b. l. 79-80). Ir tai, kaip ji nurodo savo ieškinyje, sukėlė nukentėjusiajai ne tik skausmą, bet ir emocinį sutrikimą, spręstina, jog ji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ji dėl to patyrė ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą. Be to, teismo nuomone, pagrįstos yra ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog ji dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, moralinę skriaudą.

Nustačius, jog nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstinas jos dydžio klausimas. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysioji J. V. nurodė, jog ji dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė 2000,00 Eur neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusiosios nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis yra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Ji viena išlaiko nepilnametę dukrą, gauna minimalų uždarbį. Taip pat atsižvelgiama ir į nukentėjusiosios J. V. elgesį iki konflikto. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamosios A. B. nukentėjusiosios J. V. naudai priteistinas 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1183,76 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo dėl nukentėjusiosios gydymo (1 t., b. l. 87-89). Teismas laiko, kad ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese įvardijamos kaip procesinės ir jų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas Lietuvos Respublikos BPK 103 str. Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Respublikos BPK 105 str.1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pranešimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. V.. Pranešime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu J. V. interesus atstovauti bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta advokatė M. S.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 685,72 Eur., kurias ir prašo prokurorė priteisti iš A. B..

CD diskai su vaizdo įrašais iš B. C. paliktini byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu,

98 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją laisvės apribojimu vieneriems metams, be intesyvios priežiūros, įpareigojant ją per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą.

Kaltinamajai A. B. iki nuosprendžiu paskirtos bausmės pradėjimo vykdyti palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios A. B., gim. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1183,76 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 76 ct.) žalai atlyginti, lėšas pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, a.s. LT 217300010002484333 AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000.

Priteisti iš kaltinamosios A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai J. V., gim. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamosios A. B., gim. , 685,72 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 72ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią D. B. a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas; įmokos kodas – 5630, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

CD diskus su vaizdo įrašais iš B. C. palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.