Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. LK-N-205 dėl nuteistojo Š. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo klausimą bei Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus 2025 m. kovo 18 d. skundą dėl šio nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Š. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Š. Š. suimtas 2020 m. rugsėjo 25 d.

Bausmės pradžia – 2020 m. rugsėjo 25 d., bausmės pabaiga – 2030 m. sausio 25 d. Atliko daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės laiko (1/2 – 2025 m. sausio 25 d.).

Teisme gautas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriame prašoma netvirtinti Komisijos nutarimo. Skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Š. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis Š. Š. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš Komisijos nutarime nurodytų duomenų matyti, kad nuteistasis deda pastangas valdyti alkoholio vartojimo problemas, jo vartojimo atvejų nefiksuota, tačiau, įvertinus tai, kad jis minėtą labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas nuo jo apsvaigęs, išlieka rizika, kad paleistas lygtinai, vėl gali imti juo piktnaudžiauti, kas gali lemti jo netinkamą (neteisėtą) elgesį. Be to, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Nuteistojo Š. Š. neatlikta bausmės dalis yra daugiau nei 4 metai, neatliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nepasiekti. Teismo nuosprendžiu iš Š. Š. priteista 36 400 eurų nukentėjusiesiems turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nors šiuo metu nuteistasis dirba ir toliau dengia turimus įsiskolinimus, atskaičiuojant juos iš atlyginimo, tačiau reikalinga atlyginti suma yra dar labai didelė. Nuteistojo finansinės padėties ypatumai neabejotai apsunkins jo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą, turimi finansiniai sunkumai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui siekiant integruotis į visuomenę. Atliekant bausmę Pusiaukelės namuose, S. Š. baustas už trumpalaikės išvykos metu dienotvarkės pažeidimą, kai patikrinimo metu nerastas nurodytoje gyvenamoje vietoje 2024 m. lapkričio 13 d. Negebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis gebės savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Nuteistasis Š. Š., nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, šiuo metu lygtinis paleidimas, atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jo veiksmų negrįžtamas pasekmes, neatliktą bausmės dalį, prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams, neatitiktų visuomenės intereso ir būtų neefektyvus. Jam ir toliau privalu stengtis padengti turimus įsiskolinimus, dirbti su alkoholio vartojimo įpročiais, kas iš esmės ir buvo jo neteisėto elgesio priežastis, dirbti su mąstymo ir elgesio bei emocinės gerovės probleminiais aspektais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, nes nuteistasis Š. Š. yra atlikęs kiek daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės. Materialus pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo klausimą yra tas, kad nuteistajam, taikant OASys metodiką, 2025 m. vasario 12 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos pastangos, valdyti su nusikalstamo elgesio raiška siejamus kriminogeninius poreikius, stiprinti apsauginius veiksnius. Tačiau, net ir esant šiems pagrindams, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Būtina įvertinti, ar, asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai nustatoma, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas dešimt kartų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse intervencinėse priemonėse, bausmės atlikimo metu dirba, dengia turimus įsiskolinimus, laisvalaikiu sportuoja, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, naudojasi teise išvykti namo, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesyje yra teigiamų korekcijos požymių, tačiau tai tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę bei besistengiantis koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laisvėje jau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nors, kaip minėta, nuteistasis Š. Š. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau vertintina tai, kad palengvinus bausmės atlikimo sąlygas ir jam suteikus trumpalaikę išvyką į namus, Š. Š. pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, buvo nubaustas drausmine tvarka. Tai rodo, kad Š. Š., būdamas ne laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytas elgesio taisykles.

Š. Š. teistas du kartus. Pirmą kartą teistas už vagystę, kurią įvykdė dar būdamas nepilnametis – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė bei skirtas įpareigojimas mokytis. Minėtą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 2 dalį dėl analogiško nusikaltimo – vagystės. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą – nužudymą, savo kaltę ir civilinius ieškinius pripažino tik iš dalies. Padarytas smurtinis nusikaltimas yra siejamas su alkoholio vartojimu ir Š. Š. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo teigimu, suvartotas alkoholio kiekis neturėjo didelės įtakos jo elgesiui. Skundžiamame nutarime Komisija konstatuoja, kad nuteistojo vidiniai resursai, orientuoti į alkoholio atsisakymą, silpnoki, ši sritis reikalauja tolimesnio nuteistojo dėmesio. Taip pat Š. Š. yra atlyginęs tik mažą dalį žalos, kuri atskaitoma iš jo gaunamo atlyginimo, likusi atlyginti žala pakankamai didelė (apie 34 000 Eur), nuteistasis turi ir kitų finansinių įsipareigojimų ir, nors jis deda pastangas ją sumokėti, tačiau ši sritis išlieka svarbi, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl nuteistojo turimų įsiskolinimų galima manyti, kad ši sritis gali didinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nes, negaudamas pakankamai pajamų pragyvenimui, nuteistasis vėl gali imti vykdyti nusikalstamas veikas, kad gautų pakankamai pajamų, kadangi laisvėje anksčiau įvykdė savanaudiško pobūdžio nusikaltimus, susijusius su siekiu gauti pinigų. Atlikus nuteistojo socialinį tyrimą pagal HCR-20 metodiką, nustatyta maža smurtinio elgesio rizika, tačiau pagrindiniais smurtinio elgesio rizikos veiksniais laikytinos psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, savivokos stoka, impulsyvumas. Atlikus didelės žalos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. Nepaisant išliekančios mažos smurtinio elgesio rizikos bei žemos didelės žalos rizikos, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Š. Š. nustatyti 3 statiniai, 3 dinaminiai ir 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: savikontrolės sunkumai; probleminių situacijų atpažinimo sunkumai; tarpasmeninių santykių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Pažymėtina, kad išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali didėti pasikeitus aplinkybėms laisvėje – vartojant alkoholį, patenkant į destabilizuojančią aplinką, susiduriant su kitų asmenų provokuojančiu elgesiu, taigi ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismo vertinimu, vis dar egzistuojantys nuteistojo kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika suteiktų pagrindą spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbi ir nuteistojo neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis atliko vos daugiau kaip pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės pabaiga 2030 m. sausio 25 d.

Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis deda pastangas taisytis, tačiau jo teigiamų elgesio pokyčių dar vienareikšmiškai vertinti negalima. Šiuo metu teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinai jį paleidus, jis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas, Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Š. Š. lygtinį paleidimą netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Sauliaus Daunoravičiaus skundą tenkinti ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. LK-N-205 dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajam Š. Š. netvirtinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.