Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams I. A., A. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini)., ieškovei gimė sūnus T. A. nuo 2006 metų pradžios buvo palikusi atsakovą I. A., nors santuokos su juo nebuvo nutraukusi ir persikėlusi gyventi pas atsakovą A. R.. Su atsakovu I. A. nebendravo ir artimų santykių nepalaikė. Gyvendama su A. R. turėjo pastovius lytiniu santykius. Atsakovas I. A. pripažįsta, kad jis nėra jai gimusio sūnaus T. tėvas, o atsakovas A. R. pripažįsta esąs berniuko tėvu. A. R. prisideda prie vaiko išlaikymo, bendrauja su vaiku, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, su atsakovu A. R. gyvena šeimoje, po santuokos nutraukimo su atsakovu I. A., su A. R. susituokė. Vaikas, T. A. tėvu pripažįsta tik A. R., kuris su ieškove buvo nuo pat jos pastojimo, vaiko gimimo ir kuris su ja ir dabar gyvena šeimoje. Su atsakovu I. A. santuokos nutraukimo procedūrą pradėjo tik po vaiko gimimo. Tikėjosi, kad vaikui bus suteikta biologinio tėvo duomenys, nesvarbu, kad su I. A. santuoka nebuvo nutraukta, o paaiškėjus, kad taip nėra, su atsakovu I. A. išsituokė, o vaiko anketiniai duomenys taip ir liko nekeisti. Suvokimo, kaip vaikui tinkamai sutvarkyti gimimo dokumentus neturėjo, kol nepadėjo socialiniai darbuotojai, kurie ją nukreipė nemokamos teisinės konsultacijos į savivaldybę.

3. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė palaikė ieškinį, tik patikslino savo reikalavimą, kad vaikui būtų suteikta atsakovo A. R. pavardė, nes būtent to ir siekia, kad vaikas ne tik žinotų, bet ir turėtų tikruosius tėvo anketinius duomenis savo dokumentuose.

4. Atsakovas I. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jis sutiko su ieškinio reikalavimais ir patvirtino, kad su ieškove nuo 2006 metų pradžios negyvena. Jis paaiškino, kad ieškovė 2006 metų pradžioje atsigulė į ligoninę, o iš jos į namus nebegrįžo ir nuo tada gyvena su atsakovu A. R.. Jis su ieškove per tą laiką lytinių santykių neturėjo, su ja nebendravo, žino, kad jis nėra jai 2007 metais rugpjūčio 28 dieną gimusio sūnaus T. A. tėvas ir buvo įsitikinęs, kad vaiko tėvu jo gimimo liudijime yra įrašytas A. R.. Dėl teisinio išprusimo stokos, neįvertino santuokos nutraukimo su ieškove metu sūnaus tikrosios tėvystės išsprendimo reikalingumo. Sutinka, kad vaikui būtų nuginčyta ir nustatyta tikroji tėvystė, kad būtų pakeisti anketiniai duomenys ir suteikta A. R. pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

7. Remiantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju šalys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsnis, 177 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 3 67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.).

10. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės vaiko T. A. gimusio 2007 m. rugpjūčio 28 d., tėvu vaiko gimimo liudijime yra įrašytas I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Vaikui suteikta A. pavardė.

11. Bylos šalys savo paaiškinimais išdėstytais ieškinyje, paaiškinimais teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė pastojo nuo atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jų keliams išsiskyrus, ieškovė būdama nėščia pradėjo draugauti su atsakovu A. R., nors su atsakovu I. A. ieškovės santuoka buvo nutraukta praėjus trims metams po vaiko gimimo. Šalių parodymų nuoseklumas patvirtina ieškovės ir atsakovų dėstomas aplinkybes. Šalys pripažįsta, kad ieškovė su I. A. nebegyveno nuo 2006 metų balandžio mėnesio, su pastaruoju lytinių santykių neturėjo ir tų pačių metų balandžio/gegužės mėnesį pradėjo artimai bendrauti su atsakovu A. R.. Pagal šias faktines aplinkybes, kurias ieškovė ir atsakovai patvirtino teismo posėdyje, atsakovas I. A. negali būti T. A., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Atsakovai pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini), gimusio T. A. biologinis tėvas yra A. R.. Šis faktas laikomas nustatytu (LR CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovas I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovei (duomenys neskelbtini), gimusio sūnaus T. A. biologinis tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.).

13. Tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, todėl Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. 290, kuriame I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nurodytas T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, naikintinas (CK 3.146 straipsnis), o esant byloje pasitvirtinantiems įrodymas, kad T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytina tėvystė (CK 3.148 straipsnis), vaikui suteiktina tėvo pavardė (CK 3.167 str.).

14. Priimdamas tokį sprendimą teismas įvertino, kad ieškovės sūnus yra mažametis, su atsakovu I. A. nėra jokio kontakto, tarp jų nėra susiformavęs artimas ryšys, vaikas nuo pat gimimo buvo auginamas ieškovės ir atsakovo A. R., todėl padarė išvadas, kad tarp vaiko ir tėvu dokumentuose įrašyto I. A. nesusiklostė emocinis vaiko ir tėvo ryšys, ir dėl to vaiko interesai nenukentės. Priešingai – vaikas turės galimybę žinoti tikrąją savo kilmę.

15. Pasikartotina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

16. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. Iš atsakovų solidariai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 311, 94 Eur (LR CPK 83 str. 1 d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini)., įrašą Nr. 290, kuriame I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nurodytas T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus ir suteikti T. A. pavardę - „Raudys“, o vardą palikti – „T.“.

Įpareigoti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: vietoje „T. A.“ įrašyti „T. R.“, grafoje - ,,tėvas“, vietoje „I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“ įrašyti ,, A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kitus vaiko individualybę išsaugančius duomenis palikti.

Priteisti solidariai iš I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio valstybei, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį e2-2298-669/2021, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti solidariai iš I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 311,94 Eur (tris šimtus vienuolika eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – išlaidos antrinei teisinei pagalbai atlyginti, ir bylos numerį e2-2298-669/2021, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CK 3.147 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.