Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. T. (V. T.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, latvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis V. T. (V. T.) neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti ir šią narkotinę medžiagą neturėdamas leidimo gabeno per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, tai yra 2023 metų sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 18 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 2,2500 g kanapių (antžeminių dalių), kurią, važiuodamas automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno savo striukės išorinėje kišenėje, o taip pat 2023 m. sausio 31 d. apie 14.30 val. šią narkotinę medžiagą, laikytą striukės išorinėje kišenėje, važiuodamas minėtu automobiliu, neturėdamas leidimo gabeno per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, kol (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), apie 150 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) valstybės sienos, patikrinimo metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Kaltinamasis V. T. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šių metų sausio mėnesio pabaigoje, dieną ar dvi jo važiavimo į (duomenys neskelbtini), po 18 val. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) parke iš nepažįstamo asmens už 20 eurų nusipirko du rutuliukus su „žole“. Suprato, kad tai narkotinė medžiaga – kanapės. Pardavėjas jam sakė, kad ten yra 2 gramai, bet paaiškėjo, kad buvo daugiau. Dalį „žolės“ suvartojo tą patį vakarą, o likusią įsidėjo į savo striukės išorinę kišenę, kur ji ir buvo rasta pareigūnų. Sausio 30 dieną su draugais kaltinime nurodytu automobiliu važiavo apžiūrėti parduodamų automobilių. Iš pradžių automobilių ieškojo (duomenys neskelbtini), o po to nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini). Apie 14.30 val. kirto (duomenys neskelbtini) sieną (duomenys neskelbtini) pasienio poste. Įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) žinojo, kad jo striukės kišenėje yra parke įsigyta „žolė“. Pravažiavus apie 20-30 metrų (nuo valstybės sienos), jų automobilį sustabdė pasienio pareigūnai. Pareigūnai klausė, ar jie neveža ko nors neteisėto. Jis išsigando ir apie su savimi turėtą narkotinę medžiagą pareigūnams nesakė. „Žolė“ buvo rasta apžiūros metu. Pareigūnai liepė jam viską ištraukti iš rankinės ir kišenių, tada jis pats ištraukė minėtą medžiagą iš striukės kišenės ir padavė pareigūnams. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Padarė išvadas – nuo to laiko niekada nieko (narkotinių ir psichotropinių medžiagų) nevartojo. Ir iki įvykio nebuvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Jas pavartodavo tik epizodiškai. Šiuo metu yra bedarbis, ieškosi darbo, o kol jį suras, teikia taksi paslaugas (dirba pavežėju).

Po kaltinamojo V. T. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjui ir kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo V. T. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais, įrodymais.

Iš 2023 m. sausio 31 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto G. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad šis pareigūnas 2023 m. sausio 31 d. apie 14.30 val. kartu su jaunesniuoju specialistu P. Ž. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), apie 150 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) valstybės sienos, atlikdami nesistemingus asmenų ir transporto priemonių patikrinimus, patikrinimui sustabdė iš (duomenys neskelbtini) atvykstantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. M., o kaip keleiviai vyko (duomenys neskelbtini) piliečiai V. T., D. D. ir A. T.. Tikrinant šių asmenų dokumentus įtarimą sukėlė keleivio V. T. elgesys (drebėjo rankos, matėsi pasimetęs, vengė bendrauti), todėl buvo atlikta dalinė automobilio ir asmenų apžiūra, kurios metu keleivio V. T. striukės kišenėje rastas plastikinis permatomas paketas, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga (apie 2 g). V. T. patvirtino, kad tai yra „žolė“, kuri priklauso jam (b. l. 1).

Iš 2023 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), apie 150 metrų nuo (duomenys neskelbtini) valstybės sienos. Kelkraštyje stovi juodos spalvos lengvasis automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilio salone nieko draudžiamo nerasta. Apžiūros metu keleivis V. T. iš striukės kišenės ištraukė plastikinį permatomą paketą, kuriame įdėta augalinės kilmės medžiaga (apie 2 g) (b. l. 12-15).

Liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad šiandien (apklausa vykdyta 2023 m. sausio 31 d.) su draugais V. T. (V. T.), D. D. (D. D.) ir A. T. (A. T.) automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti automobilio, kurį skelbimų portale buvo suradęs V. T.. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie 13 val. Automobilį vairavo jis. Apie 14.30 val. įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pravažiavus apie 150 m juos sustabdė pasienio pareigūnai, kurie patikrino automobilį ir pas V. rado galimai narkotinių medžiagų. Apie tai, kad V. su savimi turi narkotinių medžiagų, nežinojo (b. l. 21).

Liudytojas D. D. (D. D.) nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas A. M.. Jis apie tai, kad V. T. su savimi turi narkotinių medžiagų, nežinojo (b. l. 27).

Liudytojas A. T. (A. T.) nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas A. M.. Jis apie tai, kad jo pusbrolis V. T. su savimi turi narkotinių medžiagų, nežinojo (b. l. 33).

Liudytojas G. K. parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) užkardoje jaunesniojo specialisto pareigose. 2023 m. sausio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) veikimo teritorijoje kartu su jaunesniuoju specialistu P. Ž.. Atliko nesistemingus asmenų ir transporto priemonių patikrinimus, susijusius su nelegalia migracija, akcizinių prekių, viešosios tvarkos ar kitų nusikalstamų veikų užkardinimu. Apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), apie 150 metrų nuo (duomenys neskelbtini) valstybės sienos, patikrinimui sustabdė iš (duomenys neskelbtini) atvykusį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo vyko keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai. Patikrinus dokumentus nustatė, kad automobilį vairavo A. M., o kartu kaip keleiviai vyko V. T., D. D. ir A. T.. Tikrinant dokumentus, jam įtarimą sukėlė V. T., kuris sėdėjo šalia vairuotojo, elgesys (drebėjo rankos, matėsi pasimetęs, vengė bendrauti), todėl buvo nuspręsta atlikti dalinę automobilio ir asmenų apžiūrą. Pasiteiravus V. T., ar su savimi nieko draudžiamo neturi, pastarasis atsakė, kad ne. Atlikus dalinę šio asmens apžiūrą, jo dėvimos striukės išorinėje kišenėje buvo rastas plastikinis permatomas paketas, kuriame buvo, kaip įtariama, augalinės kilmės narkotinė medžiaga (apie 2 g). V. T. paaiškino, kad tai yra jam priklausanti „žolė“. Daugiau jokių aplinkybių neaiškino ir nenurodė, plastikinį maišelį su, kaip įtariama, kanapėmis padėjo ant automobilio bagažinės dangčio. Apie įvykį buvo informuotas (duomenys neskelbtini) vyresnysis. Automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir juo vykę asmenys buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 38-39).

Liudytojas P. Ž. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojas G. K. (b. l. 44-45).

Iš 2023 m. vasario 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga kanapės (antžeminės dalys). Šiose kanapėse (antžeminėse dalyse), kurių masė 2,2500 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,17 % (b. l. 52-53).

Iš 2023 m. sausio 31 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. T. apžiūros metu buvo vartojęs marihuanos (b. l. 59).

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Kaltinamojo V. T. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais (ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtais) duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. T. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai yra neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti ir šią narkotinę medžiagą neturėdamas leidimo gabeno per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną. Netikėti kaltinamojo V. T. parodymais ar jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys. Dėl šios priežasties teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Kaltinamasis V. T. 2023 metų sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 18 val. (duomenys neskelbtini) parke, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 2,2500 g kanapių (antžeminių dalių), kurią, važiuodamas automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno savo striukės išorinėje kišenėje, o taip pat 2023 m. sausio 31 d. apie 14.30 val. šią narkotinę medžiagą, laikytą striukės išorinėje kišenėje, važiuodamas minėtu automobiliu, neturėdamas leidimo gabeno per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, kol patikrinimo metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pagal BK 269 straipsnio 1 dalį – tai medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Teismų praktikoje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Medžiaga, kuria neteisėtai disponavo ir kurią neturėdamas leidimo gabeno per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną V. T., – kanapės (antžeminės dalys), į aukščiau nurodytus sąrašus įtraukta (I sąrašas; 1961 metų Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 62 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (toliau – ir Rekomendacijos) V. T. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis (2,2500 g) neviršija Rekomendacijų 19 punkte nurodyto šios narkotinės medžiagos nedidelio kiekio (5 g).

Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-201/2013, 2K-43/2014 ir kitos). Kaltinamasis V. T. suvokė, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgyja, laiko ir gabena narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), disponavimas kuria be teisėto pagrindo (duomenys neskelbtini) uždraustas, žinojo apytikslį jos kiekį (paties kaltinamojo parodymai) ir norėjo šia narkotine medžiaga disponuoti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis V. T. aukščiau paminėta narkotine medžiaga būtų disponavęs turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, todėl, kaip jau buvo minėta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kadangi kaltinamasis V. T. ne tik neteisėtai disponavo kaltinime nurodyta narkotine medžiaga – 2,2500 g kanapių (antžeminių dalių), tačiau šią narkotinę medžiagą, laikytą striukės išorinėje kišenėje, važiuodamas automobiliu „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo gabeno per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną, todėl jo veiksmai, kaip jau buvo minėta, teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 199 straipsnio 4 dalį.

BK 199 straipsnyje numatytos kontrabandos objektyvusis veikos požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus ir panašiai. Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) valstybės sienos besiribojančios su kitų Europos Sąjungos valstybių sienomis yra laikytinos vidinėmis Europos Sąjungos sienomis, nešalina kaltininko atsakomybės.

Kaltinamasis V. T. kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabeno automobiliu, kuriuo vyko kaip keleivis. Leidimo gabenti narkotines medžiagas per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną kaltinamasis neturėjo. V. T. suvokė, kad neturėdamas leidimo per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabena nedidelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), ir norėjo taip daryti, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekio, jau pats kontrabandos dalykas – šiuo atveju narkotinė medžiaga, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 199 straipsnio 4 dalį. Veikos kvalifikavimui taip pat neturi jokios reikšmės tai, kad automobilis, kuriuo vyko kaltinamasis, buvo patikrintas ir narkotinė medžiaga buvo surasta automobiliui pravažiavus vos 150 metrų nuo (duomenys neskelbtini) valstybės sienos, nes BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo kontrabandos dalyko patekimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo.

Kaltinamojo V. T. padarytos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi kaltinamasis, neteisėtai įsigydamas kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą, ją laikydamas ir gabendamas (tame tarpe ir per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną), realizavo vieną nusikalstamą tikslą – neteisėtai disponuoti šia narkotine medžiaga.

Tikslintinas kaltinamajam V. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas, nurodant, kad jis kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabeno 2023 m. sausio 31 d. apie 14.30 val., o ne 2023 m. sausio 30 d. apie 14.30 val. (kaip klaidingai nurodyta kaltinamajame akte), nes iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, kad minėti veiksmai buvo padaryti 2023 m. sausio 31 d. apie 14.30 val. (b. l. 1-8, 12-17, 21, 27, 33, 38-39, 44-45, 58-59, 68-65, 78-79, 96-97, 99-100), o 2023 m. sausio 30 d. kaltinamajame akte (kaip ir galutiniame pranešime apie įtarimą (b. l. 109-110) buvo nurodyta per apsirikimą. Toks kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių patikslinimas teisme galimas, kadangi jos nekeičiamos iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), be to, kaltinamojo gynyba dėl patikslinto nusikalstamų veikų laiko nesikeistų.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų be jokių kitų alternatyvių bausmių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenumatytą bausmę. Šiuo atveju taikyti kaltinamajam V. T. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nėra šiose teisės normose numatytų pagrindų (kaltinamasis savo noru nepranešė apie jo įvykdytas nusikalstamas veikas teisėsaugos institucijoms, be to, yra tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

Kaltinamasis V. T. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. T. anksčiau neteistas (b. l. 62), 2020 m. kovo 24 d. buvo nubaustas administracine tvarka už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą pagal (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso 46 straipsnio 1 dalį, taip pat baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 62), yra aukštojo išsilavinimo, buvusioje mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65), šiuo metu bedarbis, tačiau teikia taksi (pavežėjo) paslaugas ir ieškosi darbo per darbo biržą, ankstesnėje darbovietėje charakterizuojamas gerai (b. l. 67), šeimos neturi. V. T. padarė dvi tyčines (veikė tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena (numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje) – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), o kita (numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertinant BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo V. T. neteisėtai per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabentos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis (2,2500 g) yra labai nedidelis (neviršija Rekomendacijų 19 punkte nurodyto šios narkotinės medžiagos nedidelio kiekio (5 g)), šią narkotinę medžiagą kaltinamasis neteisėtai įsigijo ir disponavo savo reikmėms, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Svarbu ir tai, kad minėta narkotinė medžiaga buvo gabenama ne kokioje slėptuvėje, o kaltinamojo striukėje.bVisos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo V. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. O tai (kaip jau buvo minėta) yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

Visuma anksčiau nurodytų aplinkybių (padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo V. T. asmenybė), leidžia konstatuoti, jog BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimas trejiems metams) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka kaltinamojo V. T. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Nors įstatymas numato galimybę iš dalies atidėti už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės (jei ji neviršija penkerių metų) vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), tačiau, teismo įsitikinimu, net ir paskyrus kaltinamajam V. T. už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, minimalią sankcijoje numatytą 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir iš dalies atidėjus jos vykdymą (kaip tai numato BK 75 straipsnio 3 dalis), tai prieštarautų teisingumo principui, kadangi kaltinamasis privalėtų įkalinimo įstaigoje atlikti bent 6 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl kaltinamajam V. T. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina švelnesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai yra minimali įstatymo už sunkų nusikaltimą numatyta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, V. T. skirtina minimali įstatymo už baudžiamąjį nusižengimą numatytą numatyta 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam V. T. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme (paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje) apimant švelnesnę bausmę (paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje), kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį bei labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis, 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis V. T. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. T. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 31 d. 14.40 val. iki 2023 m. vasario 1 d. 11.35 val. (b. l. 70-72, 78-79), tai yra viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis). Kaltinamasis V. T. likusią jam paskirtos baudos dalį įpareigotinas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalis). V. T. pasirašytinai įspėtinas, kad jam nustatytu laiku nesumokėjus ar nepervedus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 4 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki jo įsiteisėjimo V. T. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-83).

V. Dėl daiktų likimo

Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

Kanapės (antžeminės dalys), likusios po tyrimo (1,9397 g) (b. l. 52-53), saugomos (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, kadangi jų apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pakuotės, supakuotos 2 vokuose, saugomos (duomenys neskelbtini) (b. l. 54-55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos, kadangi yra menkavertės ir negali būti sunaudotos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

VI. Dėl proceso išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (Croissant prieš Vokietiją (peticijos Nr. 13611/88; 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas); O. A. prieš Bulgariją (peticijos Nr. 38157/04, 2011 m. vasario 17 d. sprendimas)) akcentuoja, kad skirtingai nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „e“ punkte numatyta teisė į vertėjo pagalbą, teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti ir yra siejama su nepakankamų lėšų kriterijumi arba teisingumo interesų reikalavimu. Tai, kad valstybė, atsižvelgdama į teisingumo interesus, paskyrė advokatą, neapriboja galimybės pasibaigus baudžiamajam procesui išieškoti dėl šio advokato dalyvavimo patirtas išlaidas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbūs du aspektus – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, tai yra, ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuota, kad kaltinamajam V. T. gynėjas yra būtinas, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pavesta parinkti jam gynėją (BPK 51 straipsnio 3 dalis) (b. l. 147-148). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginti kaltinamąjį V. T. parinko advokatą Vilmantą Poškų (b. l. 152), kuris gynė kaltinamąjį ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi advokatas Vilmantas Poškus buvo paskirtas kaltinamojo V. T. gynėju (b. l. 153) ir gynė šį kaltinamąjį bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš 2023 m. balandžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinė pagalba, suteikta kaltinamajam V. T., valstybei kainavo 310 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo šias antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo V. T. valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. T. valstybės naudai yra pagrįstas, kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, šios teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, parengtų procesinių dokumentų kiekį, yra objektyviai pagrįstos, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, todėl tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo V. T. valstybės naudai išieškant 310 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis V. T. šiuo metu yra bedarbis, tačiau yra darbingas, teikia taksi (pavežėjo) paslaugas ir ieškosi darbo per darbo biržą, todėl nėra pagrindo mažinti iš jo valstybės naudai išieškotinų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ar jų išvis nepriteisti.

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimo, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo V. T., kadangi šį tyrimą atliko valstybinės ekspertinės įstaigos (Lietuvos teismo ekspertizės centro) specialistė kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. T. (V. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 15 (penkiolikos) MGL, taip yra 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, taip yra 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, taip yra 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 (vieno šimto) MGL, taip yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 31 d. 14.40 val. iki 2023 m. vasario 1 d. 11.35 val. (tai yra 1 (vieną) parą), kas prilyginama 2 (dviejų) MGL (tai yra 100 Eur (vieno šimto eurų)) dydžio baudai.

V. T. įpareigoti likusią baudos dalį – 4900 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus eurų), sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. T., kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801, mokėjimo paskirtį – bauda, o taip pat asmens, kuriam buvo paskirta bauda, vardą, pavardę, asmens kodą).

V. T. pasirašytinai įspėti, kad jam nustatytu laiku nesumokėjus ar nepervedus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. T. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kanapes (antžemines dalis), likusias po tyrimo (1,9397 g), bei pakuotes, supakuotas 2 vokuose, saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išieškoti iš V. T. Lietuvos Respublikos naudai 310 Eur (tris šimtus eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išaiškinti V. T., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.