Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. T. (V. T.) ir jo gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 15 MGL (750 Eur) bauda;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

V. T. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tai yra į kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kartu įvertino ir įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (buvo gabenamas nedidelis narkotinės medžiagos kiekis). Konstatavęs, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis palyginus su rūšiniu šios veikos pavojingumu, teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei už sunkaus nusikaltimo padarymą motyvuotai skyrė švelnesnę (kitos rūšies) bausmę, nei numatyta BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Baudžiamojo proceso įstatymo, taip pat veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo pažeidimų padaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, tai yra suvaržiusių įstatymo garantuotas jo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje išdėstė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias tinkamai kvalifikavo, teisingai sprendė bausmės skyrimo nuteistajam klausimą. Vis tik po ginčijamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams būtina spręsti nuteistojo veikos perkvalifikavimo ir bausmės skyrimo klausimus.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami byloje nustatyti nusikalstamų veikų sudėčių objektyvieji ar subjektyvieji požymiai, tik prašoma sumažinti nuteistajam skirtą bausmę bei perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikavimas yra tiesiogiai susijęs ir su naujos bausmės paskyrimu, visų pirma išspręstinas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo ir ginčijamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199 straipsnio 4 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, kuri numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. IV-1925, kuriuo baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą buvo nustatyta BK 260¹ straipsnyje. Įvertinus tai, kad nuteistojo per Lietuvos Respublikos sieną gabentos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo 2003 m. balandžio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytos nedidelio kiekio ribos (t. 1, b. l. 52–53), o tikslo parduoti ar kitaip platinti aplinkybė nėra nustatyta, nuteistojo V. T. veika atitinka naujos redakcijos BK 260¹ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad šioje dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Sankcijoje numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Taigi, pagal ankstesnę baudžiamojo įstatymo redakciją nuteistojo veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimams nuteistojo veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatant ir švelnesnes bausmes nei laisvės atėmimas. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

7. Atsižvelgusi į prokuroro atsiliepime pateiktą argumentą, kad įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, nuteistajam inkriminuotos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas, numatytas BK 260¹ straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis patvirtino, kad kanapes įsigijo prieš 1-2 dienas, kad sumanymas važiuoti į Lietuvą kilo jam jau disponuojant šiomis draudžiamomis medžiagomis. Taigi, narkotinių medžiagų kontrabandos faktinės aplinkybės pilnai neapima neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo platinti. BK 260¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos dvi savarankiškos nusikalstamų veikų sudėtys, kurios buvo teisingai nustatytos ginčijamame nuosprendyje ir nėra ginčijamos. Abiejų veikų kvalifikavimas tik pagal naujos redakcijos BK 260¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kaip nepateikiant platesnių argumentų siūloma atsiliepime, neatitiktų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kartu pažymėtina, kad pagrindinis įstatymo leidėjo tikslas pakeičiant narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos teisinį reguliavimą buvo nustatyti proporcingas už šio nusikaltimo padarymą gresiančias bausmes, baudžiamąją atsakomybę diferencijuoti taip, kad būtų įvertintas gabenamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, tikslas ir pan. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 BK 259 straipsnio 2 dalis nebuvo keičiama, todėl jam įsigaliojus nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti kitaip, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nėra pagrindo.

8. Aptartų aplinkybių pagrindu nuteistojo nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuojama į BK 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Perkvalifikavusi nuteistojo nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija iš naujo spręs už ją skirtinos bausmės klausimą, taip pat bausmės, skirtos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bei subendrintos bausmės tinkamumo klausimus.

9. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

10. Nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis), o kita, ją perkvalifikavus, priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas narkotinės medžiagos kontrabandos veiką, atsižvelgė į tai, jog narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis, veika nebuvo organizuota iš anksto, tikslas platinti gabentą narkotinę medžiagą nenustatytas. Šių aplinkybių visumą teismas vertino kaip lemiančią mažesnį nei įprastą šios nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors teisėjų kolegija sutinka su paminėtomis teismo išvadomis, kurios atitiko tuo metu byloje nustatytas aplinkybes bei nusikalstamos veikos sunkumą, visgi pasikeitus baudžiamajam įstatymui ir perkvalifikavus nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) į BK 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IV-1925 redakcija), kartu atsirado pagrindas išvadai, kad nustatyta nuteistojo veika atitinka šios rūšies, tai yra nesunkioms nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumą. Taikyti už šio nusikaltimo padarymą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nebeliko pagrindo. Pagal aptariamo straipsnio sankciją mažiausia nuteistajam galima skirti bausmė yra 50 MGL dydžio bauda (BK 260¹ straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

11. Baudžiamojoje byloje nustatyta viena V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vieną kartą už neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, visos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 62). V. T. yra jauno amžiaus, nevedęs, aukštojo išsilavinimo. Baudžiamojoje byloje pateiktos charakteristikos nuteistąjį apibūdina teigiamai. Verslo, meno ir technologijų auštosios mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ profesorė V. T. apibūdino kaip atsakingą, siekiančią tikslo asmenybę, jis yra nuovokus, kruopštus, punktualus, įvykdė visus studijų įsipareigojimus ir plano reikalavimus (t. 1, b. l. 64–65). Buvusios darbovietės vadovas jį taip pat apibūdina kaip sąžiningą darbuotoją, darbštų ir punktualų, išsilavinusį ir pareigingą žmogų (t. 1, b. l. 66–67). V. T. šiuo metu neturi pastovaus darbo, nurodo lėšų pragyvenimui užsidirbantis teikiant taksi paslaugas, jo teigimu yra registruotas Latvijos užimtumo tarnyboje. Visuma šių aplinkybių teigiamai apibūdina nuteistąjį.

12. Aptartų padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu nuosprendžiu parinktos už narkotinės medžiagos kontrabandą paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitiko tuo metu nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmei už šią veiką skirti, ir buvo teisinga bausmė, tačiau perkvalifikavus nusikalstamą veiką pagal galiojančią BK 260¹ straipsnio 1 dalį, V. T. skirtina labai artima minimaliam dydžiui baudos bausmė. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia nesant pagrindo keisti už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtą švelniausios rūšies ir minimalaus dydžio baudą, nes ji atitinka nustatytas šios veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

13. Pirmosios instancijos teismo parinktas bausmių bendrinimo būdas apeliacine tvarka nėra ginčijamas. Nors V. T. padarė veikas, priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims – BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), o BK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visgi įvertinus tiek nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tiek ir už jas skirtas bausmes, nėra pagrindo išvadai, kad šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Tačiau abi veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, tad šiuo atveju taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Byloje BK 64¹ straipsnio taikymas taip pat nėra kvestionuojamas, tad paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nuteistajam skirta galutinė bausmė atitiks teisingumo principą bei bus pakankama BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. T. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir už šio nusikaltimo padarymą V. T. paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi V. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį skirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti jam subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Kitos Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalies nekeisti.