Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-02-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-1646-1014/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-28
Bylos Nr.
2YT-1646-1014/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20620-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-1646-1014/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20620-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.15.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Z.,(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. P. Z. mirties, gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. Nurodoma, kad P. P. Z. mirė (duomenys neskelbtini), A. Z. faktiškai valdė turtą (palikimą), likusį po vyro mirties. Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. Z. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus E. Z., (duomenys neskelbtini), bei A. Z., (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui šio juridinio fakto nustatymas svarbus dėl to, kad patvirtinus, jog A. Z. nuosavybės teise turėjo ir valdė butą, pareiškėjas jį galės paveldėti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. P. Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Z. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ar, kad A. Z. nuosavybės teise turėjo ir valdė butą (duomenys neskelbtini), valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškėjo A. Z. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Z. nurodė, kad palaiko savo prašymą pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, jog pas notarą negalėjo patvirtinti paveldėjimo dėl to, kad mama neįformino palikimo po tėvo mirties. Ji manė, kad, kaip nuo pradžių buvo užrašytas butas jos vardu, tai jai ir priklauso, nieko juridiškai daryti nereikia, todėl ji ir nesikreipė į notarus, o faktiškai valdė turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, (duomenys neskelbtini) mirties įrašu (duomenys neskelbtini), P. P. Z. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) medicininiu mirties liudijimu (duomenys neskelbtini), A. Z. (duomenys neskelbtini).

6. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog A. Z. vardu yra registruotas butas esantis adresu(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

7. Iš gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. Z. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus E. Z., (duomenys neskelbtini), bei A. Z., (duomenys neskelbtini).

8. Iš notarės Jolantos Dubinienės, (duomenys neskelbtini), liudijimo nustatyta, kad E. Z. (duomenys neskelbtini), bei Vilniaus m. 36- ame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje įstatyminis turto paveldėtojas yra mirusiojo brolis A. Z..

9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

10. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo mama A. Z. po vyro A. Z. mirties toliau gyveno jos vardu registruotame bute (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), turtu rūpinosi kaip savu. Išvadą, kad A. Z. paveldėtą turtą faktiškai valdė nuo vyro mirties, be pareiškėjo paaiškinimų, patvirtina ir byloje teikti rašytiniai įrodymai (ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo objektas – (duomenys neskelbtini), draudėja – A. Z., draudimo sutarties laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d.; ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2021 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), mokant už draudimo paslaugas (sutarties numeris (duomenys neskelbtini)), mokėtoja nurodyta Z. A.). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo mama A. Z. po vyro P. P. Z. mirties, priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjas A. Z., nurodęs, jog A. Z. manė, kad, kaip nuo pradžių buvo užrašytas butas jos vardu, tai jai ir priklauso, nieko juridiškai daryti nereikia, todėl ji ir nesikreipė į notarus, o faktiškai valdė turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po P. P. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė A. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

13. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjo mama priėmė sutuoktinio palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. butą ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui A. Z. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminio paveldėtojo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. Z. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. Z. mirties (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė jo žmona A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. Z. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė