Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui M. N. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo M. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 600/1025 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi 425/1025 dalis žemės sklypo priklauso atsakovui M. N.. Nurodo, jog siekdamas susitarti su atsakovu dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos, ieškovas 2016 m. balandžio 8 d. per notarą kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovui priimtiną vieną iš dviejų ieškovo pasiūlytų variantų, tačiau atsakovas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką atsisakė. Ieškovo teigimu, siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Ieškovas prašo teismo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią R. V. naudotųsi 600/1025 dalimi žemės sklypo, plane, pažymėta indeksu „A" ir taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-2, o M. N. naudotųsi 425/1025 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B" ir taškais bei linijomis: 1-2-8-9-1, bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 55-57).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovo atstovas nesutiko su atsakovo argumentu, jog naudojimosi tvarkos nustatytas įtvirtins prielaidas konfliktams tarp bendraturčių kilti. Pažymėjo, jog naudojimosi tvarka nustatoma būtent tam, kad būtų išspręstas jau kilęs bendraturčių konfliktas. Paaiškino, kad šiuo metu sklypas neužstatytas, jame auga tik žolė.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2008-2009 ieškovas ir atsakovas su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise nupirko 1,5745 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą bendraturčiai padalijo į 13 mažesnių žemės sklypų, iš kurių 11 (įskaitant ir ginčo sklypą) buvo skirti individualiems namams statyti. Atsakovo teigimu, ginčo žemės sklype galima tik vieno individualaus namo arba vieno dvibučio namo statyba, o tai lemia naudojimosi tvarkos nustatymo negalimumą, nepaneigiant kito bendraturčio interesų apsaugos, nes priešingu atveju žemės sklypo padalijimas vieną jo dalį padarytų nenaudojamą arba labai apsunkintų jos naudojimą. Anot atsakovo, ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeistų kito bendraturčio interesus, nes paneigtų teisėtus lūkesčius, nuosavybės teisių realizavimą, apsunkintų ir nuvertintų kitam bendraturčiui priklausančio turto dalies materialinę vertę. Atsakovo teigimu, ieškovo siūloma naudojimosi tvarka neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, be to, ji neracionali ir nustato neefektyvų, neekonomišką žemės sklypo naudojimą. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 72-78).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama žemės sklypo atidalijimui išmokant bendraturčiui kompensaciją.

Trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė) M. N. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog yra susipažinusi su atsakovo atsiliepimu ir visiškai sutinka su jo argumentais. Palaikė atsakovo poziciją, kad šiuo atveju bendrosios nuosavybės teisė turėtų būti įgyvendinama ne nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, bet atidalijant žemės sklypą. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 125-130).

Ieškovui R. V. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Ieškovas atstovaujamas tinkami, todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Atsakovui M. N. ir trečiajam asmeniui M. N. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Atsakovo bei trečiojo asmens nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama atsakovui bei trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui R. V. nuosavybės teise priklauso 600/1025 dalis iš bendro 0,1025 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Likusi 425/1025 dalis Žemės sklypo priklauso atsakovui M. N. bei trečiajam asmeniui (atsakovo sutuoktinei) M. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (e.b.l. 5-6). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, minėtas žemės sklypas gautas padalijus 1,5745 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė ieškovui, atsakovui bei kitiems bendraturčiams (e.b.l. 5-6, 23-24). Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 8 d. ieškovas per Vilniaus r. 6-ojo notaro biurą išsiuntė atsakovui pareiškimą, kuriuo pasiūlė atsakovui nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal vieną iš dviejų prie pareiškimo pridėtų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų (e.b.l. 7-8, 11). 2016 m. gegužės 13 d. Vilniaus r. 6-ajame notaro biure gautas atsakovo raštas, kuriuo atsakovas prašė perduoti ieškovui tokio turinio atsakymą: „1. Siūlomas variantas netinka. Naudojimosi tvarka nesvarstytina, nes iš esmės pablogins bendrą sklypo realizavimo galimybę. Šis sklypas nuo pat pradžių (nuo detaliojo plano rengimo ir šio sklypo pradinio atidalijimo) buvo suplanuotas naudoti kaip vientisas ir nedalomas daiktas. 2. Šiuo atveju galėtų būti svarstytinas tik atidalijimas išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais“ (e.b.l. 9). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. rašto dėl informacijos suteikimo Nr. A51-66261/16(2.15.2.31.-MP8) matyti, jog Žemės sklypas skirtas 1-2 aukštų individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais statybai (e.b.l. 79).

Nustačius naudojimosi tvarką pagal byloje pateiktą Žemės sklypo planą M:1500 Nr. 2, ieškovo atskiram naudojimui tektų 600 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, kurios kraštinių ilgiai 12,92 m x 43,60 m x 14,33 m x 43,50 m. Tuo tarpu atsakovo atskiram naudojimui tektų 425 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, kurios kraštinių ilgiai 11,28 m x 43,50 m x 8,33 m x 43,30 m (e.b.l. 11).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilo ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl ieškovas kaip Žemės sklypo bendraturis kreipėsi į teismą su prašymu naudojimosi tvarką nustatyti teismo sprendimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, kurie yra tokie: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 str. 1 d.). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimai motyvuodamas tuo, kad siūloma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka neatitinka aukščiau nurodytų teismų praktikos suformuotų kriterijų. Jo teigimu, prašoma nustatyti naudojimosi tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Minėta, jog pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog kiekvienas bendraturtis turi pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tačiau, šalims taikiai nepavyko išspręsti Žemės sklypo naudojimosi klausimo, todėl ieškovo valia šiuo atveju yra teismo tvarka nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Šią jo teisę laiduoja įstatymas, patvirtintas atitinkama teismų praktika. Tuo tarpu atsakovas su naudojimosi tvarkos nustatymu, kaip būdu įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę, apskritai nesutinka. Pažymėtina, jog iki bylos iškėlimo atsakovas per notarą siųstu pranešimu informavo ieškovą, jog naudojimosi tvarka net nesvarstytina. Šios pozicijos atsakovas laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu, teigdamas, kad ginčas spręstinas tik atidalijant Žemės sklypą išmokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją. Atsakovo teigimu, patenkinus ieškinį tarp bendraturčių neišvengiamai kils konfliktinės situacijos, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas konkrečiu atveju yra negalimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas apskritai nesutinka nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką savaime nepaneigia ieškovo teisės bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendinti jo prašomu būdu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Kilusio ginčo kontekste esmine aplinkybe atsakovas laiko tai, kad Žemės sklypas yra skirtas statyti vienam gyvenamajam namui, tuo tarpu nustačius naudojimosi tvarką atsakovo naudojimui tenkanti dalis būtų nebeišvystoma, nes joje nebūtų galima pastatyti jokio statinio. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo plotas – 1025 kv. m, iš kurių ieškovui priklauso 425 kv. m. Žemės sklypas yra taisyklingo stačiakampio formos, kaip ir kiekviena iš šalims skirtinų dalių, prie ieškovui bei atsakovui siūlomų paskirti naudojimui dalių yra privažiavimas. Atsakovas, pirkdamas būtent tokio ploto dalį Žemės sklypo, realizavo savo konstitucinę teisę ir laisva valia įsigijo nuosavybę, todėl būdamas apdairus asmuo ir profesionalus kvalifikuotas teisininkas turėjo įvertinti galimus tokio ploto naudojimo nepatogumus ir pasekmes. Teismas kelis kartus siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus byloje (CPK 179 straipsnis)-(e.b.l. 28, 52).

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Teismų praktikoje tai laikoma vienu svarbiausių kriterijumi nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr. 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Nagrinėjamu atveju pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą realiosios dalys (bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai) atitinka bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje (idealiąsias dalis), todėl manytina, kad ieškovo pateiktame naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plane nurodyta tvarka geriausiai atitinka bendraturčių teisių užtikrinimą. Pažymėtina, kad atsakovas savo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano neteikė, jam priimtino naudojimosi tvarkos nustatymo varianto nesiūlė. Teismo vertinimu, tarp prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos ir šalims priklausančių dalių bendrosios nuosavybės teisėje šiuo atveju egzistuoja adekvatumas, kuris leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Remiantis šalių paaiškinimais, Žemės sklypas šiuo metu nėra užstatytas, jame auga tik žolė, todėl darytina išvada, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos planą kiekvienam bendraturčiui tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo Žemės sklypo dalys.

Atsakovo teigimu, Žemės sklypas buvo numatytas parduoti kaip vientisas ir nedalomas daiktas individualaus namo statybai, tačiau iki galo šalims pozicijų šiuo klausimu suderinti nepavyko. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo. Pažymėtina, kad net ir nustačius naudojimosi tvarką, bendraturčiams susitarus Žemės sklypas galėtų būti parduodamas tretiesiems asmenims kaip vientisas objektas arba jame galėtų būti statomas gyvenamasis namas. Aplinkybę, kad atsakovui priklausančioje 425/1025 dalyje Žemės sklypo, kas atitinka 425 kv. m, jis šios dalies negali naudoti savo poreikiams patenkinti (statyti jam tenkančioje dalyje gyvenamąjį namą), lemia ne ieškovo kaip Žemės sklypo bendraturčio neteisėti veiksmai, bet atsakovo turimas Žemės sklypo plotas, kurio objektyviai gali nepakakti atsakovo siekiams įgyvendinti. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, jog šalys kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl statybos leidimo išdavimo ginčo Žemės sklype ir jis nebuvo išduotas, todėl laikyti, jog prašoma naudojimosi tvarka vienai iš šalių užkerta kelią galimoms statyboms nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančioje Žemės sklype objektyviai nebūtų galima pastatyti gyvenamojo namo, ši aplinkybė negalėtų būti pripažinta lemiama, sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo galimumo ar negalimumo. Priešingu atveju, būtų paneigiama ieškovo teisė įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę įstatyme įtvirtintu būdu, būtent nustatant naudojimosi tvarką.

Atsakovas taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės teisė turėtų būti įgyvendinama ne nustatant naudojimosi Žemės sklypu tvarką, bet atidalijant Žemės sklypą ir išmokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-42843-859/2016 pagal ieškovų M. N. ir M. N. ieškinį atsakovui R. V. dėl turto atidalinimo išmokant kompensaciją, kuriuo prašoma atidalinti M. N. ir M. N. Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant Žemės sklypą R. V. ir išmokant M. N. ir M. N. kompensaciją (nurodytoje byloje 2016 m. gruodžio 15 d. paskirtas pirmasis teismo parengiamasis posėdis). Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog nurodytoje bei šioje civilinėje byloje sprendžiami klausimai dėl skirtingų nuosavybės teisių į tą patį Žemės sklypą įgyvendinimo būdų, t. y. vienu atveju prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, kitu – atidalyti daiktą. Nors abi civilinės bylos yra susijusios, tačiau kiekviena iš jų turi skirtingą dalyką. Pažymėtina, kad aptarti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai laikytini savarankiškais, t. y. besiskiriančiais savo turiniu, tikslais ir padariniais. Tačiau būtina pastebėti, kad net ir nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką, šalims išlieka teisė tiek nustatytąją naudojimosi tvarką keisti, tiek atsidalyti daiktą. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia arba sumažėja bendraturčių skaičius, taigi nebelieka ir naudojimosi daiktu tvarkos. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas šioje byloje neturės tiesioginės įtakos civilinės bylos Nr. e2-42843-859/2016 nagrinėjimui bei sprendimo joje priėmimui. Be to, pažymėtina, kad jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Sprendžiant dėl atidalijimo turi būti įvertinta šio instituto specifika, palyginus su naudojimosi tvarkos nustatymu, bei atsižvelgta į aplinkybes, atsiradusias ar pasikeitusias po naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Gi teismas, neperžengdamas ieškinio ribų, šioje byloje sprendžia naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo klausimą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus ieškovo pateiktą Žemės sklypo planą Nr. 2, konstatuotina, kad plane nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka atitinka aptartus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus. Pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos nustatymo planą realiosios dalys visiškai atitinka bendraturčių dalis bendrosios nuosavybės teisėje (idealiąsias dalis), be to, pagal savo naudingąsias savybes šalims tektų vienodo vertingumo Žemės sklypo dalys, todėl manytina, kad ieškovo pateiktame Žemės sklypo plane nurodyta tvarka geriausiai atitinka bendraturčių teisių užtikrinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui skiriama naudotis 600/1025 dalis Žemės sklypo, plane, pažymėta indeksu „A" ir taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-2, o atsakovui skiriama naudotis 425/1025 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B" ir taškais bei linijomis: 1-2-8-9-1.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas patyrė 31 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e.b.l. 4), todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamu atveju ieškovui nepriteisiamos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų buvimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką (pagal Žemės sklypo planą M:1500 Nr. 2) ieškovui R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis 600/1025 dalimi žemės sklypo, plane, pažymėta indeksu „A" ir taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-2; atsakovui M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis 425/1025 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B" ir taškais bei linijomis: 1-2-8-9-1.

Priteisti ieškovui R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,48 Eur (keturis eurus ir 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.