Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1227-656/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-30
Bylos Nr.
e2A-1227-656/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17648-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
Atsakovas
M. N.
Trečiasis asmuo
M. N.
Ieškovas
R. V.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr. e2A-1227-656/2017 Teisminio proceso Nr.2-68-3-17648-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 3.2.6.2.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS

2017 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. N. ir trečiojo asmens M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui M. N. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo M. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovui nuosavybės teise priklauso 600/1025 dalis 10,25 aro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi 425/1025 dalis žemės sklypo priklauso atsakovui M. N. ir sutuoktinei M. N..Ieškovas pasiūlė atsakovui sudaryti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovas nesutiko sudaryti ieškovo siūlomo susitarimo. Ieškovo teigimu, siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teisėje turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Ieškovas prašė teismo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią R. V. naudotųsi 600/1025 dalimi žemės sklypo, plane, pažymėta indeksu „A" ir taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-2, o M. N. naudotųsi 425/1025 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B" ir taškais bei linijomis: 1-2-8-9-1.Atsakovas, kurį palaikė trečiasis asmuo M. N., su ieškiniu nesutiko, nes ginčo žemės sklype galima tik vieno individualaus namo arba vieno dvibučio namo statyba, o tai lemia naudojimosi tvarkos nustatymo negalimumą, nepaneigiant kito bendraturčio interesų apsaugos, nes priešingu atveju žemės sklypo padalijimas vieną jo dalį padarytų nenaudojamą arba labai apsunkintų jos naudojimą. Ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeistų atsakovo interesus, nes paneigtų teisėtus lūkesčius, nuosavybės teisių realizavimą ir sumažintų sklypo vertę. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, be to, ji neracionali ir nustato neefektyvų, neekonomišką žemės sklypo naudojimą. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turėtų būti teikiama žemės sklypo atidalijimui išmokant bendraturčiui kompensaciją.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką (pagal Žemės sklypo planą M:1500 Nr. 2) ieškovui R. V. paskiriant naudotis 600/1025 dalimi žemės sklypo, plane, pažymėta indeksu „A" ir taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-2; atsakovui M. N. paskiriant naudotis 425/1025 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B" ir taškais bei linijomis: 1-2-8-9-1.Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovas apskritai nesutinka nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką savaime nepaneigia ieškovo teisės bendrosios dalinės nuosavybės teisę įgyvendinti jo prašomu būdu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).Kilusio ginčo kontekste esmine aplinkybe atsakovas laiko tai, kad Žemės sklypas yra skirtas statyti vienam gyvenamajam namui, tuo tarpu nustačius naudojimosi tvarką atsakovo naudojimui tenkanti dalis būtų nebeišvystoma, nes joje nebūtų galima pastatyti jokio statinio. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo plotas – 1025 kv. m, iš kurių ieškovui priklauso 425 kv. m. Žemės sklypas yra taisyklingo stačiakampio formos, kaip ir kiekviena iš šalims skirtinų dalių, prie ieškovui bei atsakovui siūlomų paskirti naudojimui dalių yra privažiavimas. Atsakovas, pirkdamas būtent tokio ploto dalį Žemės sklypo, realizavo savo konstitucinę teisę ir laisva valia įsigijo nuosavybę, todėl būdamas apdairus asmuo ir profesionalus kvalifikuotas teisininkas turėjo įvertinti galimus tokio ploto naudojimo nepatogumus ir pasekmes. Atsakovas savo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano neteikė, jam priimtino naudojimosi tvarkos nustatymo varianto nesiūlė. Žemės sklypas šiuo metu nėra užstatytas, jame auga tik žolė, todėl darytina išvada, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarkos planą kiekvienam bendraturčiui tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo Žemės sklypo dalys.Atsakovo teigimu, Žemės sklypas buvo numatytas parduoti kaip vientisas ir nedalomas daiktas individualaus namo statybai, tačiau iki galo šalims pozicijų šiuo klausimu suderinti nepavyko. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo. Pažymėtina, kad net ir nustačius naudojimosi tvarką, bendraturčiams susitarus Žemės sklypas galėtų būti parduodamas tretiesiems asmenims kaip vientisas objektas arba jame galėtų būti statomas gyvenamasis namas. Aplinkybę, kad atsakovui priklausančioje 425/1025 dalyje Žemės sklypo, kas atitinka 425 kv. m, jis šios dalies negali naudoti savo poreikiams patenkinti (statyti jam tenkančioje dalyje gyvenamąjį namą), lemia ne ieškovo kaip Žemės sklypo bendraturčio neteisėti veiksmai, bet atsakovo turimas Žemės sklypo plotas, kurio objektyviai gali nepakakti atsakovo siekiams įgyvendinti. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančioje Žemės sklype objektyviai nebūtų galima pastatyti gyvenamojo namo, ši aplinkybė negalėtų būti pripažinta lemiama, sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo galimumo ar negalimumo. Priešingu atveju, būtų paneigiama ieškovo teisė įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę įstatyme įtvirtintu būdu, būtent nustatant naudojimosi tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-42843-859/2016 pagal ieškovų M. N. ir M. N. ieškinį atsakovui R. V. dėl turto atidalinimo išmokant kompensaciją, kuriuo prašoma atidalinti M. N. ir M. N. Žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant Žemės sklypą R. V. ir išmokant M. N. ir M. N. kompensaciją.Nurodytoje bei šioje civilinėje byloje sprendžiami klausimai dėl skirtingų nuosavybės teisių į tą patį Žemės sklypą įgyvendinimo būdų, t. y. vienu atveju prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarką, kitu – atidalyti daiktą. Nors abi civilinės bylos yra susijusios, tačiau kiekviena iš jų turi skirtingą dalyką, nes aptarti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai laikytini savarankiškais, t. y. besiskiriančiais savo turiniu, tikslais ir padariniais. Net ir nustačius naudojimosi Žemės sklypu tvarką, šalims išlieka teisė tiek nustatytąją naudojimosi tvarką keisti, tiek atsidalyti daiktą. Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas šioje byloje neturės tiesioginės įtakos civilinės bylos Nr. e2-42843-859/2016 nagrinėjimui bei sprendimo joje priėmimui.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.

Atsakovas ir tretysis asmuo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.Apeliantai nurodė, kad pagal teritorijų planavimo detaliojo plano sprendinius ginčo sklypas skirtas vieno individualaus namo statybai. Į bylą pateikiama schema patvirtina, kad atsakovui tenkančioje sklypo dalyje vienoje pusėje galima statyti 2,53 m pločio statinį, o kitoje 5,07 m pločio. Tokia schema pažeistų apeliantų interesus, nes apsunkintų atsakovui priskirtos sklypo dalies panaudojimą ir sumažintų sklypo dalies vertę. Apeliantai neturėtų galimybės jiems tenkančioje sklypo dalyje pastatyti namo.Tik sprendimas atidalinti žemės sklypą tokiu būdu, kai ieškovas išmoka kompensacija atsakovui, leistų racionaliai panaudoti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymus priimti priešieškinį ar sujungti bylas, skirdamas prioritetą naudojimosi tvarkos nustatymui.Teismo išvada, kad nėra įrodymų jog atsakovas kreipėsi dėl leidimo statybai išdavimo nepagrįsta. Savivaldybė 2016-09-07 raštu aiškiai nurodė, kad ginčo sklype galima tik vieno namo statyba.Nustatytas naudojimosi žemės sklypu projektas neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes sudaro galimybę kilti naujiems konfliktams, nustato neracionalią ir neefektyvią neekonomišką naudojimosi tvarką.Ieškovas atsiliepime prašė atmesti apeliacinį skundą, nes aplinkybė, kad atsakovas negalės pastatyti gyvenamojo namo negali būti pripažinti lemiama sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.Atsakovas neįrodė, kad jam tenkančioje sklypo dalyje negalima jokia statyba. Minimalus sklypas, kuriame galima namo statyba, yra 400 kv.m.Teismo nustatyta naudojimosi tvarka atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta,Nustatyta, kad pirmosiosios instancijos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2064-859/2017 pagal ieškovų M. N. ir M. N. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, atsakovas R. V.. Ieškovas reikalauja atidalinti M. N. ir M. N. nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant ginčo turtą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), R. V. išmokant kompensaciją pinigais. Ieškinio pagrindas CK 4.80 str. norma. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo, taikant CK 4.81 str. nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu minėti bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdai yra alternatyvūs. Negalima situacija, kai tuo pačiu metu galioja ir vykdomas vienas teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos ir kitas sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Galima situacija, kai, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, vėliau iškeliama kita byla ir priimamas teismo sprendimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją pinigais. Tačiau svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju abi bylos nagrinėjamos vienu metu. Pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas atsisakė tenkinti atsakovo M. N. prašymus priimti priešieškinį arba sujungti bylas, skirdamas prioritetą naudojimosi sklypu tvarkos nustatymui, iš esmės prieštarauja civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.). Teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinių teisė normų pažeidimo ir grąžina byla nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).Bylą nagrinėjant iš naujo turi būti išspręstas bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bylos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sujungimo klausimas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Andrius IgnotasAlma UrbanavičienėJūra Marija Strumskienė