Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2025 m. gruodžio 20 d., apie 23.06 val., Kaune, Šiaurės pr. ir Jonavos g. sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0010“, patikros sertifikato Nr. 2360112, rodmenimis nustatytas 1.63 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dėl savo veiksmų gailisi. Jis paaiškino, kad neteisingai pasielgė, jog vairavo automobilį pavartojęs alkoholio – buvo išgėręs kokteilių pas draugus, o vakare, gavęs draugo skambutį dėl cigarečių, nuvyko pas jį automobiliu, kuris jam nepriklausė. Pažymėjo, kad draugai tuo metu miegojo, o jei nebūtų miegoję, galimai būtų jo neišleidę. Nurodė, kad įvykio metu gyvenimo draugės Ingridos, kuriai priklauso automobilis, nebuvo. Kaltinamasis teigė, kad paprastai alkoholio nevartoja, priklausomybės neturi, tačiau pripažino, jog vartoti alkoholiniai kokteiliai buvo stiprūs. Jis nurodė, kad po įvykio alkoholio nebevartojo, supranta, jog tam tikrą laiką neturės teisės vairuoti automobilio. Taip pat paaiškino, kad supranta laidavimo esmę, gerbia laiduojantį asmenį ir džiaugiasi jos palaikymu. Kaltinamasis pažymėjo, kad buvo įsteigęs įmonę, kurios veikla susijusi su didelėmis transporto priemonėmis, tačiau šiuo metu veikla yra sustabdyta, nurodė, kad jis turi profesionalaus vairuotojo teises.

Kaltinamasis taip pat nurodė, kad pageidauja, jog būtų grąžinta transporto priemonė, tačiau nesutinka su nustatyta jos verte, nes, jo nuomone, ji yra per didelė – automobilis buvo techniškai sugedęs, o transporto priemonių kainos kasmet reikšmingai mažėja.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja apklausta I. N. , parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo, supranta tokio prašymo esmę ir jo sukeliamas pasekmes ir gali laiduoti. Ji pažįsta kaltinamąjį kelis mėnesius, gyvena kartu, jį laiko tvarkingu, pareigu, patikimu žmogumi. Laiduotoja nurodė, kad incidentas, įvyko dėl alkoholio, tačiau tuo metu ji nebuvo šalia ir nurodo, kad jeigu būtų buvusi, tai būtų jį nuo tokio elgesio sulaikiusi. Ji nėra tikra dėl užstato sumokėjimo, nes jos pajamos sudaro 780 eurų per mėnesį, dirba įmonės direktore, tačiau jei teismas skirtų laidavimą su užstatu, ji jį sumokėtų. Nurodė, kad po įvykio kaltinamasis nevartojo alkoholio ir visuomet laikosi duoto žodžio. Ji nurodė, kad praktiškai yra vienintelė laiduotoja.

2025 m. gruodžio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 20 d. apie 23 val. 06 min, adresu Šiaurės pr., Kaunas, buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M., patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0010”, patikros sertifikato Nr. 2405097, pirmojo tikrinimo metu 2025 m. gruodžio 20 d. 23.06 val. M. M. nustatytas 1.63 promilių (vidutinis) neblaivumo laipsnis. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu antrojo tikrinimo metu 2025 m. gruodžio 20 d. 23.23 val. M. M. nustatytas 1.72 promilių (vidutinis) neblaivumo laipsnis (b. l. 7–12).

2025 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta nustatyta Šiaurės pr., Kaune (koordinatės 54.9304995, 23.9183977). Dešinėje eismo juostoje kampu į kelio kraštą stovėjo tamsios spalvos automobilis „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekis buvo nukreiptas Jonavos g. kryptimi. Automobilis buvo techniškai komplektuotas. Automobilio kėbulas buvo purvinas. Salono būklė tvarkinga, įrengta originali magnetola, prietaisų skydelyje fiksuota 230 328 km rida. Variklio skyriuje rastas akumuliatorius „AutoPartBattery“. Atlikus apžiūrą, automobilis „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu perduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ožys“ ir nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 13–30).

2025 m. gruodžio 20 d. specialisto A. D. tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 20 d. apie 23.06 val., Šiaurės pr. ir Jonavos g. sankryžoje buvo sustabdytas automobilis „VOLVO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M.. Nurodyta, kad vairuotojas kalbėjo nerišliai, sunkiai dėstė mintis, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis nurodė, kad maždaug prieš 30 min. buvo vartojęs alkoholį, per pastarąsias 15 min. – ne (b. l. 31 – 32).

2025 m. gruodžio 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad M. M. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0010”, patikros sertifikato Nr. 2405097, pirmojo tikrinimo metu 2025 m. gruodžio 20 d. 23.06 val. M. M. nustatytas 1.63 promilių neblaivumas (b. l. 33-34).

VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininkė yra I. N. (b. l. 45).

VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) „ (2008 – 2011 m. gamybos periodas ) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6 510 Eur (b. l. 46).

Kaltinamasis M. M patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju M. M. buvo inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,63 promilės, o antruoju atveju – 1,72 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš sėsdamas už vairo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, jau prieš sėsdamas už automobilio vairo buvo neblaivus, o jo koordinacija buvo akivaizdžiai sutrikusi. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei paties kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jis alkoholinius gėrimus vartojo prieš vairuojant automobilį. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kaltinamasis visiškai prisipažino dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamasis patvirtino, kad po įvykio alkoholio nevartojo, supranta laidavimo instituto esmę, gerbia laiduotoją ir sutinka su teismo sprendimu dėl bausmės. Taip pat, nurodė suvokiantis, kad tam tikrą laiką neteks teisės vairuoti transporto priemones.

Pirmiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad M. M. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis vairavo automobilį „VOLVO XC60“, būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,63 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. M veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kad už tokio draudimo nepaisymą gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: vairavo automobilį nepaisant to, jog neseniai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, kad kaltinamojo M. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, kurio neblaivumas viršija 1,51 promilės alkoholio koncentraciją, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. N. žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos, nes kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir pareiškė besigailintis dėl padaryto nusikaltimo. Žalos M. M. nusikalstama veika padaryta nebuvo.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo gyvenimo draugės, kuri palaikė prašymą taikyti laidavimą, matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi I. N. nurodė suprantantys laidavimo esmę ir jo pasekmes. I. N. nurodė galinti laiduoti už M. M. ir paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį ne vieną mėnesį, su juo kartu gyvena apie 2–3 mėnesius, apibūdino jį kaip tvarkingą, pareigingą, prognozuojamą ir patikimą asmenį, kuriuo pasitiki. Nurodė mananti, kad nagrinėjamas įvykis buvo nulemtas alkoholio vartojimo, o jai esant šalia to nebūtų įvykę, nes ji jam daro tik teigiamo pobūdžio įtaką. Galima laiduotoja pažymėjo, kad kaltinamasis paprastai alkoholio nevartoja ir nėra linkęs piktnaudžiauti, bei patvirtino, jog realiai ji yra pagrindinis asmuo, galintis už jį laiduoti

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį konkrečioje situacijoje. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad M. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo gyvenimo draugės, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek I. N., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Laiduotoja charakterizuojama teigiamai, ji neteista. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad I. N. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1,5 metų laidavimo terminą.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į pakankamai trumpą M. M. ir I. N. santykių laiką, siekiant užtikrinti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pasiektų šiam institutui keliamus tikslus ir netaptų pagrindu kaltinamajam formaliai išvengti baudžiamosios atsakomybės taikymo, laidavimas skiriamas su užstatu, nustatant 500 Eur užstato dydį. Šiuo atveju užstatas, kaip vienintelė galima laiduotojo atsakomybės forma pagal BK, bus papildoma priemonė, skatinanti laiduotoją aktyviau įgyvendinti laiduotojo teises ir pareigas.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teisinio poveikio priemonės, kuriomis iš esmės siekiama tapačių tikslų kaip ir bausmėmis, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Šiomis priemonėmis, be kita ko, siekiama atkurti teisingumą, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. spalio 12 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutarimai).

Atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Kaltinamasis M. M BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini),, valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. N.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metų terminui, jos pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 23 d.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volvo“ valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.

Kaip suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020, 2K-118-788/2023 ir kt.).

Kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė I. N. perdavė šį automobilį valdyti kaltinamajam suvokdama ar žinodama, jog juo bus daroma nusikalstama veika. Priešingai, tiek kaltinamasis, tiek I. N. patvirtino, kad transporto priemonė nusikalstamai veikai daryti buvo naudojama be šios priemonės savininkės žinios.

Teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog M. M. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 6510 Eur su PVM. Byloje nėra nustatyta, jokių kitų duomenų apie kitokią automobilio vertę, kas leistų svarstyti, jog reali automobilio vertė neatitinka vidutinės Lietuvos rinkoje nustatytos tokios rūšies automobilio kainos, taip pat kitų, išimtinio pobūdžio aplinkybių, kurios sudarytų objektyvų pagrindą mažinti priteistiną sumą ir tokiu būdu lengvinti nusikaltimą padariusio asmens teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo M. M. konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 6510 Eur.

Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 30 d. pažyma Nr. – APD-2025-14708 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam M. M. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 129.17 Eur. išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo M. M. valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas vadovaujantis BK 51 straipsnio 9 dalimi, ne paties kaltinamojo valia, taip pat į tai, jog M. M. bylos nagrinėjimo metu buvo asmeniškai pasisamdęs gynėją – advokatą Andrių Bubulį ir nepageidavo, kad jį gintų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė Regina Atkočaitienė, kuri, atvykusi į teisiamąjį posėdį, po šalių pareikštų neprieštaravimų dėl jos nedalyvavimo išvyko ir faktiškai kaltinamajam neteikė teisinės pagalbos, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 129,17 Eur – iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nutartimi grąžintas jo savininkei I. N. (b. l. 152 – 153), paliekamas savininkei I. N..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros įrašais, saugomas prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, perduodant jį I. N. atsakomybėn 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, iš M. M. valstybės naudai konfiskuoti jo vairuoto automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 6510 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų). Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Įpareigoti laiduotoją I. N. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur užstato sumą į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę banko sąskaitą Nr. LT16 4040 0636 1000 1615 (VIKSVA), gavėjas: Kauno apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942349, nurodant mokėjimo paskirtį („užstatas“ bei baudžiamosios bylos numerį). Jeigu pavedimas atliekamas už kitą asmenį, tuomet būtina nurodyti to asmens procesinę padėtį byloje, vardą, pavardę. Sumokėjus užstatą mokėjimo kvito originalą būtina pateikti teismui. Jeigu laiduotojas nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad jis atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei M. M. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros įrašais, saugomą prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.