Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. P. gynėjo advokato Manto Liugo kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, netinkamai pritaikę materialinės teisės normas, padarė esminį pažeidimą, t. y. netinkamai nustatė subjektą – statybos darbų saugos koordinavimo funkciją priskyrė ne užsakovo funkcijas atliekančiam teisės subjektui – generaliniam rangovui, o vienam iš keleto statybos objekte veiklą vykdžiusio subrangovo atsakomybei. Kasatoriaus vertinimu, pagal galiojusį teisinį reguliavimą, darbuotojų saugos ir sveikatos koordinatoriaus paskyrimas buvo generalinio rangovo (kaip užsakovo) pareiga. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas nulėmė tai, kad nuteistojo atžvilgiu nepagrįstai taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį.

Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus iš esmės neatsakė, jokių pagrįstų motyvų neišdėstė – nurodė tik bendro pobūdžio teiginius. Skundžiamos nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinio skundo, o bylos patikrinimas išsamiu, kaip įtvirtinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, ir šias nuostatas pažeidžia. Apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-89-511/2023 ir kt.).

Kasaciniame skunde, atkartojant apeliacinio skundo argumentus, nesutinkama su teismų padarytomis išvadomis dėl A. P. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Skunde, ginčijant BK 176 straipsnio 1 dalies specialaus subjekto požymio konstatavimą, nurodomos įstatymų, poįstatyminių teisės aktų nuostatos, pateikiamas savas jų interpretavimas, tokiu būdu neigiamos žemesnės instancijos teismų išvados, nurodant, kad teismai netinkamai įvertino teisės aktų nuostatas, taip iš esmės pateikiant byloje nustatytų faktinių aplinkybių subjektyvų vertinimą. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Iš žemesnės instancijos teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, įvertinę byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendimus pagrindė išvada, jog nagrinėjamoje byloje konkrečiai nuteistajam A. P. buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, teismams nustatant kitą nusikalstamos veikos sudėties požymį – priežastinį ryšį, ar sprendžiant civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimą, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde taip pat deklaratyviai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos išsamiai, pateikiami abstraktūs argumentai, kurie nesudaro pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo A. P. gynėjo advokato M. Liugo apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, kasaciniame skunde pakartotinai ginčijamus specialaus subjekto, priežastinio ryšio nustatymo klausimus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad skundu siekiama, jog kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų bylą nagrinėjusių teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. P. gynėjo advokato Manto Liugo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.