Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

L. B.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 235 straipsnio 1 dalį;

Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B.-R. teisme, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus šiomis aplinkybėmis:

ji 2023 m. kovo 17 d., apie 11.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 a, Vilnius, suvokdama savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, įstatymo nustatyta tvarka būdama įspėta žodžiu ir raštu dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 2 dalyje, bei teise neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus apie savo šeimos narį – sūnų M. K., pasirašiusi pasižadėjimą ir sutikimą dėl paaiškinimų apie savo šeimos narį, teismo posėdžio metu (2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:31:00) sutiko laisva valia duoti parodymus ir apklausiama nurodė bei tvirtino, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu sūnus M. K. buvo su ja ir sutuoktiniu Z. R., nes 2021 m. lapkričio 1 d., apie 18.00 val., kartu išvažiavo ir lankė artimųjų kapus – (duomenys neskelbtini) kapus ir (duomenys neskelbtini) kapines, kur užtruko apie keturias valandas, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad liudytoja L. B.-R. davė melagingus parodymus.

Šiais savo veiksmais L. B.-R. teisme, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus, neatitinkančius teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.

Z. R. teisme, būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. kovo 17 d., apie 11.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 a, Vilnius, suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, įstatymo nustatyta tvarka būdamas įspėtas žodžiu ir raštu dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 224 straipsnio 2 dalyje, bei teise neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos jam pateiktus klausimus apie savo šeimos narį – posūnį, sutuoktinės L. B.-R. sūnų M. K., pasirašęs pasižadėjimą ir sutikimą dėl paaiškinimų apie savo šeimos narį, teismo posėdžio metu (2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:52:00) sutiko laisva valia duoti parodymus ir apklausiamas nurodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu posūnis M. K. buvo su juo ir jo sutuoktine L. B.-R., nes 2021 m. lapkričio 1 d. nuo 18.00 val. kartu išvyko ir lankė artimųjų (duomenys neskelbtini) kapus bei 2021 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., kartu grįžo, tačiau išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad liudytojas Z. R. davė melagingus parodymus.

Šiais savo veiksmais Z. R. teisme, būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus, neatitinkančius teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.

Kaltinamoji L. B.-R. apklausta kaip įtariamoji parodė, savo kaltę dėl to, kuo yra įtariama jai įteiktame pranešime apie įtarimą, pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad M. K. ji pažįsta, jis yra jos sūnus. 2023 m. kovo 17 d., apie 11.00 val. ji ir jos sutuoktinis buvo pakviesti duoti liudytojo parodymus, kad patvirtintų ar paneigtų M. K. pateiktą informaciją jo atžvilgiu nagrinėtoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 a, Vilnius, ji buvo žodžiu ir raštu įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekė sakyti tiesą. Buvo taip pat informuota, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus apie savo šeimos narį, tai yra apie sūnų. Ji pasirašė pasižadėjimą ir sutikimą dėl paaiškinimų apie savo šeimos narį ir sutiko laisva valia duoti parodymus. Jai buvo žinoma, kad sūnus turėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo kaltinamas, kad 2021 m. lapkričio 1 d., apie 22.08 val., vairavo automobilį „VW T-ROC“ neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino ženklą bei automobilį. Sūnus neigė savo kaltę ir teigė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo su jais. Teisme 2023 m. kovo 17 d., apie 11.00 val., duodama liudytojo parodymus ir paklausta apie tą dieną, ji pasakė, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu sūnus M. K. buvo su ja ir sutuoktiniu Z. R., nes 2021 m. lapkričio 1 d. nuo 18.00 val. kartu išvyko iš buto (duomenys neskelbtini) ir lankė artimųjų (duomenys neskelbtini) kapus, o 2021 m. lapkričio 1 d., apie 22.00 val., kartu grįžo. Teisme nustatė, kad ji davė melagingus liudytojos parodymus. Ji pripažįsta, kad duodama teisme liudytojo parodymus, davė juos melagingus, nes nurodė netikslų laiką. Iš tiesų jie trise vyko į minėtas kapines tą dieną ir grįžo 2021 m. lapkričio 1 d. iš minėtų kapinių. Bet grįžo anksčiau, negu teisme nurodė. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi. Ji oficialiai dirba, prašo esant galimybei skirti jai kuo mažesnę baudą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Įsipareigoja baudą nustatytu laiku apmokėti. Jei yra galimybė, norėtų, kad bauda būtų išdėstyta dalimis. Ateityje ji nebenusikals ir laikysis visuomenės nustatytų normų. Daugiau neturi ką pasakyti.

Kaltinamasis Z. R. apklaustas įtariamuoju parodė, savo kaltę dėl to, kuo yra įtariamas jam įteiktame pranešime apie įtarimą, pripažįsta visiškai ir labai nuoširdžiai gailisi. Paaiškina, kad M. K. jis pažįsta, šis yra jo posūnis, tai yra jo sutuoktinės L. B.-R. biologinis sūnus. 2023 m. kovo 17 d., apie 11.00 val. jis ir jo minėta sutuoktinė buvo pakviesti duoti liudytojo parodymus, kad patvirtintų ar paneigtų M. K. pateiktą informaciją pastarojo atžvilgiu nagrinėtoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teisme, adresu Laisvės pr. 79 a, Vilnius, jis buvo žodžiu ir raštu įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekė sakyti tiesą. Buvo taip pat informuotas, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos jam pateiktus klausimus apie savo šeimos narį, tai yra apie minėtą posūnį. Jis pasirašė pasižadėjimą ir sutikimą dėl paaiškinimų apie savo šeimos narį ir sutiko laisva valia duoti parodymus. Jam buvo žinoma, kad posūnis turėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo kaltinamas, kad 2021 m. lapkričio 1 d. jis apie 22.08 val. vairavo automobilį „VW T-ROC“ neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, ir nepasirinkęs saugaus greičio nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino ženklą bei automobilį. Posūnis neigė savo kaltę ir teigė, kad šis buvo su jais. Teisme 2023 m. kovo 17 d., apie 11.00 val. jis, paklaustas apie tą dieną, duodamas liudytojo parodymus pasakė, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu posūnis M. K. buvo su juo ir sutuoktine L. B.-R., jog 2021 m. lapkričio 1 d. nuo 18.00 val. kartu išvyko iš buto (duomenys neskelbtini) ir lankė artimųjų (duomenys neskelbtini) kapus bei 2021 m. lapkričio 1 d. apie 22.00 val. kartu grįžo. Tačiau kai buvo išnagrinėta byla, teisme nustatė, kad jis davė melagingus liudytojo parodymus. Jis pripažįsta, kad duodamas teisme liudytojo parodymus, davė juos melagingus, nes nurodė netikslų laiką, kai jie grįžo 2021 m. lapkričio 1 d. iš minėtų kapinių. Iš tikrųjų jie trise vyko į minėtas kapines tą dieną, bet grįžo anksčiau negu teisme nurodė. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Taip pat gailisi ir jo sutuoktinė, kuri taip pat teisme davė melagingus parodymus. Jis ir sutuoktinė oficialiai dirba ir nori, kad jiems būtų paskirtos baudos. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei kad būtų taikomas supaprastintas įrodymų tyrimas nekviečiant liudytojų. Sutinka, kad jam būtų paskirta bauda, kurią gavęs įsipareigoja nustatytu laiku apmokėti. Ateityje jis nebenusikals ir laikysis visuomenės nustatytų normų. Jis neteistas, biologinių vaikų neturi, gyvena su minėta sutuoktine ir posūniu. Jis nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstys ir kviečiamas atvyks. Daugiau neturi, ką pasakyti.

Įsiteisėjusiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-28787-2022 (ROIK:21148809490) M. K. nubaustas 550 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 1 d. apie 22.08 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VW T-ROC, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, sugadino kelio ženklą ir automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 219 ir 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-210-1123/2023 (ROIK:21148809490) teisminio nagrinėjimo medžiagos: 2023 m. m. kovo 17 d. teismo posėdžio protokolo, posėdžio garso įrašo ir 2023 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimo, turinio matyti, jog M. K., apklausiamas pirmosios instancijos teismo, posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo su tėvais kapinėse. Jo parodymus iš esmės patvirtino pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mama L. B.-R. ir mamos sutuoktinis Z. R. Liudytoja L. B.-R. paaiškino, kad lapkričio 1 d. visą laiką važiuoja į kapines ir važiuodami vežasi M. Nagrinėjamo įvykio dieną važiavo į (duomenys neskelbtini) kapines, vėliau į (duomenys neskelbtini) kapines. Išvažiavo apie 18.00 val.–18.30 val., užtruko 3-4 valandas. Patvirtino, kad sūnus (M. K.) buvo su jais. Z. R. parodė, kad kaip tradicija važiuoti į kapines lapkričio 1 d., jie važiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kapines. M. visada važiuodavo kartu. Važiavo vakare apie 18.00 val. –19.00 val., o grįžo apie 22.00 val.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje, įvertinus ir apibendrinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, konstatuota, jog liudytoja L. B.-R. ir liudytojas Z. R., būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bei tiek raštu, tiek žodžiu išaiškinus teisę neduoti parodymų (atsisakyti duoti) apie šeimos narį ar artimą giminaitį (b. l. 106, 107, 108), (2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:31:00 s. (L. B.-R.), 00:52:00 s. (Z. R.) sutiko laisva valia duoti parodymus bei sakyti tik tiesą ir apie bylai reikšmingas aplinkybes galimai davė melagingus parodymus. 2023 m. kovo 17 d. apylinkės teismo posėdžio metu liudytojai L. B.-R. ir Z. R. nurodė ir patvirtino, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu M. K. buvo su jais, lankė artimųjų kapus. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad liudytojai galimai davė melagingus parodymus, liudytojų parodymai paneigti nuo subjektyvaus vertinimo nepriklausančiais įrodymais, nurodytais šio procesinio sprendimo 15 punkte. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pranešti prokurorui apie L. B.-R. ir Z. R. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Iš ikiteisminio tyrimo ir administracinio nusižengimo bylos Nr. II-210-1123/2023 (ROIK:21148809490) nagrinėjimo metu surinktų duomenų, t. y. administracinių nusižengimų registro išrašo apie M. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 1 d. 20.23 val. (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 21148820927) M. K., kaip keleivis, važiavo troleibusu Nr.:728 maršrutu Nr. 6 tarp stotelių B. L. skveras st.–Giedraičių st. be bilieto, ir už tai buvo nubaustas (administracinė nuobauda sumokėta 2021 m. lapkričio 12 d.). Taip pat (duomenys neskelbtini) vyresniojo tyrėjo A. Š. 2022 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus judriojo ryšio abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotoju yra M. K., srauto duomenų analizę bei sulyginus su automobilio VW T-Roc, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimo GPS išklotinėmis nustatyta, kad M. K. mobiliojo ryšio abonentas jungėsi prie celės, esančios minėto automobilio judėjimo perimetre bylai reikšmingu laiku. Taip pat Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Biologinių tyrimų skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog ant ausinių, paimtų 2021 m. lapkričio 2 d. apžiūrint automobilį VW T-Roc, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. K. genotipu.

Motyvuojamoji dalis

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai arba žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Minėtas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. tik suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi, ir žinant, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginė tyčia aukščiau nurodytuose veiksmuose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota nagrinėjant bylą. BK 235 straipsnio prasme melagingais parodymais laikomi tokie parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog L. B.-R. ir Z. R. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. kovo 17 d., apie 11.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-210-1123/2023, būdami pasirašytinai įspėti pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teismo posėdyje davė melagingus parodymus apie tai, kad M. K. buvo su jais 2021 m. lapkričio 1 d. vakarą, maždaug nuo 18.00 val. iki 22.00 val., t. y. bylai aktualiu (eismo įvykio) metu. 2023 m. kovo 17 d. apylinkės teismo posėdžio metu liudytojai L. B.-R. ir Z. R. nurodė, kad administraciniame kaltinime nurodytu metu M. K. buvo su jais, lankė artimųjų kapus. Faktą, kad tai buvo melagingi parodymai, patvirtina ne tik pačių kaltinamųjų šio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, jog minėtu laiko intervalu M. K. važiavo troleibusu tarp stotelių B. Laurinaičio skveras st.–Giedraičių st., o vėliau M. K. mobiliojo ryšio abonentas jungėsi prie celės, esančios eismo įvykyje dalyvavusio automobilio judėjimo perimetre bylai reikšmingu laiku. Eismo įvykio metu sudaužytame automobilyje rastos ausinės, ant kurių liko biologinių pėdsakų su M. K. genotipu. Šios faktinės aplinkybės pirmos ir apeliacinės instancijos teismų buvo įvertintos kaip paneigiančios M. K. gynybinę versiją, jog eismo įvykio metu jis buvo su savo šeima kapuose, o ne eismo įvykio vietoje ir jame dalyvavusio automobilio nevairavo, atitinkamai šie duomenys paneigė ir kaltinamųjų L. B.-R. bei Z. R. parodymus apie tai, kad L. B.-R. sūnus eismo įvykio padarymo metu buvo su jais, o ne vairavo eismo įvykį sukėlusį automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismui nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamųjų parodymai apie tai, jog jiedu davė melagingus parodymus sūnaus (posūnio) naudai 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje byloje Nr. II-210-1123/2023, atitinka objektyvią tikrovę. Melagingus parodymus jiedu davė nepaisydami to, kad teismo posėdžio metu pasirašytinai buvo įspėti apie galimas pasekmes – BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamieji, nenorėdami pakenkti šeimos nariui, galėjo pasinaudoti konstitucine teise atsisakyti duoti parodymus prieš artimą asmenį, tačiau vietoj to, kad pasinaudotų teisėta galimybe, pasirinko neteisėtą veikimo būdą artimojo padėčiai palengvinti – klaidinti teismą dėl tikrųjų įvykio aplinkybių.

L. B.-R. bei Z. R. veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, kadangi jie sąmoningai davė melagingus parodymus teisme apklausiami kaip liudytojai. Teismas tik patikslina techninę klaidą kaltinime ir kaltinamųjų parodymuose tyrėjui nurodant datą, apie kurią buvo duodami parodymai, nes iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad parodymai buvo duodami ne apie 2022 m. lapkričio 1 d., kaip nurodoma kaltinime, o apie 2021 m. lapkričio 1 d.

Teismas taip pat šalina iš kaltinimų faktinę aplinkybę, kad kaltinamieji buvo prisiekę sakyti tiesą, nes iš rašytinės administracinio nusižengimo bylos Nr. II-210-1123/2023 medžiagos (teismo posėdžio protokolo ir jo priedų) matyti, kad kaltinamieji nebuvo prisaikdinti. Be to ANK nenumato procesinio veiksmo – priesaikos davimo (būtina tik įspėti asmenį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą), ANK 632 straipsnio 4 dalis numato tik pasirašytiną liudytojo įspėjimą dėl melagingų parodymų davimo. Šis kaltinimo pakeitimas nekeičia kaltinamųjų veikos kvalifikacijos, nes ir BK 235 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato parodymus duodančio asmens prisaikdinimo kaip būtinojo požymio,

L. B.-R. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. Bylos aplinkybės aiškios. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

L. B.-R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas L. B.-R. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad ji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog L. B.-R. nėra teista. Per pastaruosius penkerius metus du kartus buvo bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą, bauda (pirmą kartą skirtas tik įspėjimas) sumokėta. Dirba, tad yra mokus asmuo. Duomenų apie kaltinamosios gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pati kaltinamoji neigia, kad būtų buvusi gydyta šios rūšies gydymo įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, kad ji baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta L. B.-R. paskyrus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – baudą. Prokurorė prašė kaltinamajai skirti 30 MGL baudą, tačiau BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad už nesunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pareiškime nemotyvuota, kodėl kaltinamajai prašoma skirti mažesnę nei įstatymas numato baudą. Teismas pagrindo taikyti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę taip pat neįžvelgia, todėl skiria baudą, nežymiai viršijančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumą (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji L. B.-R. prisipažino esanti kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, kaltinamosios prašymą mokėti ją dalimis, baudos mokėjimui nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje numatytas standartinis dviejų mėnesių terminas, savanoriškam baudos mokėjimui skiriant dvylika mėnesių.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B.-R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Z. R. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės nurodyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tik prašė leisti mokėti baudą dalimis. Bylos aplinkybės aiškios. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Z. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas Z. R. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog Z. R. nėra teistas. Per pastaruosius penkerius metus tris kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos sumokėtos. Dirba, tad yra mokus asmuo. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies gydymo įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, nekartodamas aukščiau nurodytų motyvų dėl nesutikimo su prokurorės siūlomu baudos dydžiu, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta Z. R. paskyrus BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – baudą, nežymiai viršijančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumą (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Z. R. prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą mokėti ją dalimis, baudos mokėjimui nustatytinas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje numatytas standartinis dviejų mėnesių terminas, savanoriškam baudos mokėjimui skiriant dvylika mėnesių.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, įkeltas į IBPS, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktinas saugoti IBPS.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. B.-R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B.-R. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Z. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. R. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

2023 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašą, įkeltą į IBPS, kaip daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti saugoti IBPS.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.