- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 1-235-459/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Kaltinamasis
- R. P.
susipažinusi su Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, jo atžvilgiu 2011-10-19 Šiaulių rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo LR BK 38 str. numatytais pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d., kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d. dėl savivaldžiavimo, panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiam, 159 str. dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2011-12-18 apie 02 val. 40 min., Šiaulių r., Raizgių k., kelyje Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė, ties sodų bendrija „Šventupis", veikdamas bendrininkų grupėje su G. J. ir D. P., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo tariamą teisę, o būtent, neturėdamas teisės vykdyti teisėsaugos institucijų kompetencijoje esančius veiksmus, ėmėsi persekioti galimai R. M. užkabinėjusius asmenis- nukentėjusiuosius V. P. ir K. G., kartu su G. J. ir D. P. juos einančius keliu sustabdė ir liepė lipti į A. P. priklausantį automobilį „AUDI A2" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. G. nepaklausus, panaudojo jo atžvilgiu fizinę prievartą ir pavedė G. J. ir D. P. sulaikyti ir saugoti K. G., bei tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudojo fizinę prievartą bei smurtą V. P. atžvilgiu ir taip atimdamas galimybę priešintis, kartu su J. L. prieš V. P. valią jį nugabeno į Aukštelkės k. ir ten pristatęs R. M., naudojo V. P. atžvilgiu fizinę prievartą.
Be to, R. P., žinodamas, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra vaikai, įtraukė juos į nusikalstamą veiką, o būtent: 2011-12-18 apie 02 val. 40 min., Šiaulių r., Raizgių k., kelyje Kuršėnai-Smilgiai-Aukštelkė, ties sodų bendrija „Šventupis", kartu su D. P. ir G. J. neturėdamas teisės vykdyti teisėsaugos institucijų kompetencijoje esančius veiksmus, ėmėsi persekioti galimai R. M. užkabinėjusius asmenis - nukentėjusiuosius V. P. ir K. G., kartu su D. P. ir G. J. nukentėjusiuosius einančius keliu sustabdė, K. G. nepaklausus jo reikalavimui lipti į A. P. priklausantį automobilį „AUDI A2" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo jo atžvilgiu fizinę prievartą ir pavedė G. J. ir D. P. sulaikyti ir saugoti K. G..
Be to, R. P. 2011-12-18 apie 02 val. 50 min., Šiaulių r., Aukštelkės k., prie bažnyčios, veikdamas bendrai grupėje su R. M., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent išlaipino nukentėjusįjį V. P. iš automobilio „AUDI A2" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastūmė jį į griovį, po ko R. M. ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu ir ne mažiau kaip du kartus spyrė V. P. į įvairias kūno vietas ir tuo surikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, R. P. 2011-12-18 apie 02 val. 50 min., Šiaulių r., Aukštelkės k., prie bažnyčios, veikdamas bendrai grupėje su R. M., pasikėsino apiplėšti V. P., o būtent išlaipinęs nukentėjusįjį V. P. iš automobilio „AUDI A2" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastūmė jį į griovį, dėl ko šis prarado galimybę priešintis, po ko R. M. ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu ir ne mažiau kaip du kartus spyrė V. P. į įvairias kūno vietas, po ko R. P. ir R. M. pareikalavo V. P. atiduoti mobilaus ryšio telefoną, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes patikrinę V. P. kišenes mobilaus ryšio telefono nerado.
Įtariamojo R. P. apklausos protokolai (1 tomas, b.l. 110-112, 117-119). R. P. nurodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Įtarimo esmė jam išaiškinta. Kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, 2011-12-17 kartu su savo artimaisiais ir draugais šventė gimimo dieną. Gėrė alaus ir sidro. Kiek išgėrė, tikslai neprisimena, tačiau tikrai nedaug. Maždaug apie 24 val. kartu su drauge J. L. nuėjo miegoti. Jo draugai- G. J. ir R. M. buvo nutarę likti nakvoti. Naktį kiek buvo valandų nežino, į kambarį įėję G. ir D. pasakė, kad R. išėjo į namus. J. jiems pasakė: „tegul eina". Praėjus dar kelioms minutėms G. ir D. dar kartą atėjo pas į kambarį ir pasakė, kad jiems skambino R. ir pasakė, kad prie Raizgių sodų prie jo pristojo du vaikinai ir jis prašo jam padėti ir kuo greičiau atvažiuoti. Jis pasakė, kad reikia važiuoti ir pasižiūrėti kas R. nutiko. Kadangi pats nenorėjo vairuoti automobilio, nes buvo gėręs alaus ir sidro ir bijojo, jog gali jaustis alkoholio kvapas, todėl paprašė Justės, kad ji vairuotų jo mamai A. P. priklausantį automobilį „AUDI A2" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo, bei J. važiavo ir D. P., bei G. J.. Važiuoti kartu jie nusprendė patys. Išvažiavę iš namų, esančių Šiaulių raj., Sauginių k., jie važiavome link Raizgių k. esančių sodų. Važiuojant jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o brolis ir G. gale. Važiuodami keliu, vedančiu link Aukštelkės, pamatė du vaikinus. Jie stovėjo ant kelio, dešinėje pusėje. Vienas iš jų buvo ištiesęs ranką ir kaip suprato, stabdė jų automobilį. Privažiavus prie šių vaikinų, J. paprašė sustoti. Išlipęs iš automobilio vaikinų paklausė ar jie buvo sutikę šviesią striukę vilkintį vaikiną. Jie atsakė, kad buvo sutikę. Supratęs, kad tai tiek patys vaikinai, apie kuriuos kalbėjo R., norėjo išsiaiškinti, kodėl šie vaikinai pristojo prie R. ir ar ką nors jam padarė. Jis abiems vaikinams, kaip dabar jau žino- K. G. ir V. P. liepė sėsti į automobilį, nes norėjo kartu su jais nuvažiuoti pas R. M.. Vaikinai į automobilį lipti nenorėjo. Tada jis V. P. stumtelėjo link automobilio ir jam sudavė. Į kurią kūno vietą pataikė, neprisimena. Po to pajuto, jog K. G. jį iš nugaros apsikabino. Jis bandė iš jo išsilaisvinti ir pervertė jį į griovį. Kad jam būtų sudavęs, neprisimena. Jam pastūmus K. abu nuvirto į griovį. Atsikėlęs, liepė D. P. ir G. J. likti su K. ir jį saugoti, kol jis grįš. V. P. tuo metu jau buvo atsisėdęs į automobilį. Jis atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o V. sėdėjo ant galinės sėdynės. Kad būtų V. mušęs neprisimena. Gal būt ir galėjo jam suduoti. V. klausė kur jie važiuos. Jam atsakė, kad pas vaikiną, prie kurio jie prisikabino. Po to paskambinęs R. paklausė kur jis yra. R. atsakė, kad jau prie Aukštelkės bažnyčios, todėl jis J. pasakė, kad ji ten važiuotų. Įvažiavus į Aukštelės kaimą, J. sustojo už kapinių, šalia bažnyčios. Jis ir V. išlipo iš automobilio. Prie jų priėjo R.. Tada jo paklausė ar tai tas pats vaikinas. R. atsakė, kad tas pats. Jis V. klausė kodėl jis kabinėjosi prie jo ir kodėl dabar jis nesikabinėja. V. tylėjo ir nieko nesakė. Tada jis V. dar kartą paklausė, kodėl jis kabinėjosi prie jo draugo ir jį stumtelėjo. Jis tuo metu stovėjo ant griovio krašto. Stumdamas vaikiną buvo paėmęs jam už striukės arba megztinės rankovės ir jo nepaleido, nes nenorėjo, kad jis nugriūtų. Vaikinas atbulas nusileido žemyn į griovį. Jis ėjo paskui jį. Po to prie jų priėjo R. ir pradėjo V. mušti. Matė, kad R. jam vieną kartą sudavė ranka, o ar kumščiu ar plaštaka ir į kurią kūno vieną nematė. Po smūgio V. nuvirto. Tada R. jam spyrė koja. Kiek kartų ir į kurią kūno vietą spyrė nežinau, tą vieną smūgį tai tikrai mačiau. Jis V. paklausė ar jis turi telefono aparatą. Jis norėjo jį pasisavinti. V. atsakė, kad telefono neturi. Jis patikėjo V. ir jo rūbų netikrino. R. buvo pasilenkęs prie V.. Ką jis darė nematė, nes lauke buvo tamsu. Gal būt jis ir patikrino ar V. tikrai neturi telefono. Po to R. V. liepė bėgti. V. atsikėlė ir perbėgęs per kelią, nubėgo link degalinės. Tada jis su R. įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo link sodų. Važiuojant R. pro automobilio langą išmetė V. kuprinę, kurią jis buvo palikęs automobilyje, lipdamas lauk iš jo. Važiuojant keliu link brolio ir G., matė link Aukštelkės bėgantį vaikiną. Jis bėgo kelkraščiu. Jis pamanė, kad tai K. G.. Prie jo jie nebuvo sustoję. Kai brolis ir G. įsėdo į automobilį, tai nei vienas iš jų jokių daiktų su savimi neturėjo. Kad jie būtų mušę K. ir paėmęs pinigus ar kokius nors daiktus, nieko nesakė Brolis su G. tik pasakė, kad paleido šį vaikiną. Kad brolis ir G. J. yra nepilnamečiai jis žinojo. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka atlikti areštą. Jį pageidautų atlikti savaitgaliais.
Įtariamojo G. J. apklausos protokolai (2 tomas, b.l. 5-7, 10-12). G. J. nurodė, kad 2011-12-17, apie 16-17 val., nuvažiavo pas savo draugą R. P., gyvenantį Sauginių k., nes jis šventė savo gimtadienį ir jis norėjau jį pasveikinti. Nuvykęs pas R., maždaug apie 17 val. išgėrė taurę šampano. Daugiau alkoholio nevartojo. Maždaug apie 24 val. R. su J. nuėjo miegoti, o jis, D. P. ir R. M. liko žiūrėti filmus. Naktį, kiek buvo valandų neprisimenu, R. M. nieko niekam nesakęs kažkur tai išėjo. Praėjus maždaug 20-30 min., jis su D. pradėjo jam skambinėti į mobilųjį telefoną, norėdami sužinoti kur jis yra. R. neatsiliepė. Po to jis pats paskambino į mobilųjį telefoną ir paprašė pakviesti R.. R. pasakė, kad jis išėjo į namus ir kad einant keliu prie jo prisikabino du vaikinai. R. atsikėlė ir jie nutarė važiuoti pasižiūrėti kas R. nutiko. Kuris iš jų pasiūlė važiuoti, neprisimena. Jie važiavome R. mamai priklausančiu automobiliu „AUDI A2", kurį vairavo J. L.. Išvažiavę iš R. namų, keliu važiavo link Aukštelkės. Privažiavus kairėje kelio pusėje esančius kolektyvinius sodus, kurių pavadinimo nežinau, pamatė du nepažįstamus vaikinus. Tai buvo K. G. ir V. P.. Jie stovėjo dešinėje kelio pusėje ir lygtai vienas iš vaikinų stabdė automobilį. Privažiavus prie jų, R. J. liepė sustoti. J.sustojus, R., D. ir jis išlipo iš automobilio, R. priėjo prie K. G. ir jo paklausė ar jie kabinėjosi prie jų draugo, vilkėjusio šviesią striukę. Daugiausiai kalbėjo K. G.. Iš vaikinų elgesio, kalbos suprato, kad jie abu neblaivūs. Vaikinai minėjo, jog eina iš firmos baliaus ir jie matė minėtą vaikiną, tačiau tikrai nebuvo prisikabinę prie jo, tik jo klausę kelio. Tada R. abiems vaikinams liepė lipti į jų automobilį. Jis suprato, kad R. nori kartu su šiais vaikinais važiuoti pas R., kad šis juos atpažintų. V. P. pradėjo eiti link automobilio, tačiau prašė baigti, sakė, kad nereikia nesąmonių. Karolis padėjo šakotis prieš R.. Jam pasirodė, kad jis norėjo pulti ant R. ir jį lygtai apsikabino rankomis. Kas įvyko tarp jų nežino, nes buvo nukreipęs dėmesį į antrąjį vaikiną. Kai į juos pasisuko, pamatė, kad K. kartu su R. krenta į šalia kelio buvusį griovį. R. atsistojęs jam ir D. liepė pasaugoti į griovį nuvirtusį K., o jis su V. sėdo į automobilį ir išvažiavo pas R., link Aukštelkės bažnyčios. R. išvažiavus, K. taip ir gulėjo griovyje. Kodėl jis iš jo nesikėlė, nežinau. Jis švietė jam į veidą mobiliajame telefone esančia blykste. D. ranka sudavė K. į šoną. Ar jis sudavė plaštaka, ar kumščiu, ir kiek smūgių sudavė, neprisimena. Po to D. K. paklausė ar jis turi telefoną. K. atsakė, kad turi ir pats jį parodė. Jis D. pasakė, kad nereikia jokio telefono. Po to jis K. paklausė ar jis turi pinigų. D. taip pat pakartojo tą patį klausimą. K. iš pradžių atsakė, kad neturi. Tada D. jam pasakė: „neknisk proto". Tada K. atsakė, kad turi ir atsistojęs iš vidinės striukės kišenės išsitraukė piniginę ir pats ją išskleidė. Po to jis iš piniginės išėmė 50 litų kupiūrą ir padavė jam. Pinigus jis įsidėjo į kišenę. D. paėmė metalines monetas. Viso buvo monetomis apie 10 litų. Ar buvo daugiau pinigų piniginėje nežino. Piniginės jie neėmė, K. pats įsidėjo ją atgal į striukės kišenę. Jie laukė atvažiuojančio R.. Šis pasirodė maždaug po 5-7 min. Automobiliui sustojus, R. liepė jiems kuo greičiau sėstis į automobilį. Jis pirmasis nubėgo prie automobilio, o D. liko prie K. ir jam pasakė, kad jis kuo greičiau bėgtų. Įsėdęs į automobilį, pamatė R.. Įsėdus D., jie išvažiavo atgal pas R. į namus. Kur nubėgo K., nematė. Apie tai, kad aš su D. paėmė pinigus, nesakė. Sekančią dieną su D. nuėjo į parduotuvę ir ten už pavogtus pinigus pirko čipsus, atsigerti. Likusius pinigus pasidalino.
Įtariamojo D. P. apklausoa protokolai (1 tomas, b.l. 172-174,177-179). D. P. nurodė aplinkybes, kurios iš esmės atitinka G. J. nurodytas aplinkybes.
Įtariamojo R. M. apklauso protokolai (1 tomas, b.l. 145-146, 149-150). R. M. paaiškino, kad 2011-12-17 pavakaryje, tikslaus laiko neprisimena, nuvyko pas savo draugą R. P., gyvenantį Šiaulių raj., Sauginių k. R. šventė savo gimimo dieną. Jo namuose tą vakarą buvo jo brolis D. P., R. mama, močiutė, R. draugė J. L., tai pat G. J.. Maždaug apie 20-21 val. jis išgėrė dvi taures šampano. Jį gėrė savo noru. Ketino R. namuose nakvoti, tačiau maždaug apie 2 vai. nutarė eiti į namus. R. ir J. tuo metu jau miegojo, todėl jiems nieko nesakė, kad išeina. Eidamas keliu link Aukštelės k., prie kolektyvinių sodų, dešinėje kelio pusėje pamatė du nepažįstamus vaikinus. Tai buvo V. P. ir K. G.. Jie buvo neblaivūs. Tai suprato iš jų laikysenos.. Vaikinai jo paklausė kur eina, kiek valandų. Jie teiravosi kelio į Šiaulius ir pradėjo eiti link jo. Jie jam negrasino, tačiau jis pamanė, jog vaikinai nori, kad jis iš kišenės išsiimtų mobilųjį telefoną, o po to jį atims. Nieko jiems neatsakęs, nubėgo keliu link Aukštelkės. Nubėgęs porą šimtų metrų, sustojo ir paskambinęs G. J. pasakė, kad prie jo pristojo du jaunuoliai, bei paprašė pažadanti R. ir atvažiuoti pas jį. Laukdamas kol R. atvažiuos, ėjo keliu link Aukštelkės. Jam priėjus šalia pagrindinio kelio esančią bažnyčią, pamatė atvažiuojantį automobilį „AUDi A2". Kai šis automobilis privažiavo, pamatė, kad jį vairuoja J. L.. Šalia jos ant priekinės keleivio sėdynės sėdo R. P.. Automobiliui sustojus, Rokas išlipo lauk. Iš automobilio taip pat išlipo ir V. P.. R. jo paklausė ar tai tas pats prisikabinęs vaikinas. Jis atpažino, kad tai tas pats vaikinas, kurį matė prie autobusų stotelės ir R. pasakė, kad tai tas pats vaikinas. R. ir V. išlipę iš automobilio stovėjo šalia griovio, dešinėje gatvės pusėje. Jis taip pat priėjo prie jų. Matė, jog R. abiem rankomis pastūmė V.. Ar šis nuvirto, neprisimena. Po to jis du kartus kumščiu sudavė V. Kadangi buvo tamsu, tai nematė į kurią kūno vietą pataikė. Nuo jo smūgių V. nuvirto į šalia gatvės esantį griovį. Tada du kartus jam spyrė koja. Vieną kartą pataikė į sėdmenis, o kur antrąjį kartą, nežino. Mušdamas V. klausė ar jam ne gėda kabinėtis prie jaunesnių. Po to jis, arba Rokas, tiksliai neprisimena, kuris, V. paklausė ar jis turi mobiliojo ryšio telefoną. V. atsakė, kad neturi. Ar kuris nors iš jų tikrino V. kišenes, norėdami ten surasti telefono aparatą neprisimena. Gal būt ir tikrino. R. V. nemušė, tik tą vieną kartą jį pastūmė. Po to jis V. liepė bėgti. Šis atsistojęs nubėgo link degalinės, o jis su R. atsisėdo į automobilį. Važiuojant ant galinės sėdynės pamatė padėtą kuprinę. Supratęs, kad kuprinę paliko V., ją, nieko išjos neišėmęs, pro automobilio langą išmetė ant kelio. Kurioje vietoje išmetė, tiksliai negali pasakyti.
Įtariamosios J. L. apklausos protokolas (2 tomas, b.1. 29-31). J. L. nurodė, kad 2011-12-17 jos draugas R. P., su kuriuo kartu gyvena Šiaulių raj., Sauginių k., Ežero g. 4, šventė savo gimimo dieną. Pas jį atvažiavo draugai- G. bei R. M.. Taip pat buvo R.brolis D. P., kuris gyvena kartu su jais, R. giminaitis D., pavardės nežino. Iš pradžių visi vaikinai išgėrė butelį 2 litrų talpos alaus. Daugiau alkoholio jie negėrė. R. ir G. buvo nusprendę likti pas juos namuose nakvoti. Maždaug apie 24 val. ji su R. nuėjo miegoti, o vaikinai liko didžiajame kambaryje. D. tuo metu jau buvo išėjęs į namus. Naktį, maždaug apie 2 val. 30 min., pas juos į kambarį įėję G. ir D. pasakė, kad R. eina į namus. Dar po kokių 10 min., D. su G. vėl atėjo pas juos į kambarį ir pasakė, kad skambino R. ir pasakė, kad prie autobusų stotelės prie jo prisikabino du vaikinai. Ji ir R. nusprendė važiuoti pas R., bei parvežti jį į namus. D. ir G. taip pat važiavo kartu. Važiuoti jie nusprendė patys. Ji. R., G. ir R. sėdo į R. mamai A. P. priklausantį automobilį AUDI A2, ir išvažiavo link Aukštelkės. Tuo metu galėjo būti maždaug 2 val. 35 min. Automobilį vairavau ji. Važiuodama keliu, prie kairėje kelio pusėje esančių kolektyvinių sodų, pavadinimo nežinau, už dešinėje kelio pusėje esančios autobusų stotelės pamatė du vaikinus. Jie stovėjo dešinėje kelio pusėje ir ištiesę rankas stabdė jų automobilį. Kažkuris iš automobilyje buvusių vaikinų, o kuris, neprisimena, pasakė, jog sustotų. Pravažiavusi pro vaikinus, sustabdė automobilį. R., G. ir D. išlipo lauk. R. vaikinų paklausė ar jie nematė vaikino, vilkėjusio šviesią striukę. Tolimesnio pokalbio nebegirdėjo, kadangi R., D. ir G. nuėjo prie vaikinų, kurie stovėjo maždaug metro atstumu nuo automobilio galo. Praėjus kelioms sekundėms pamatė, kad prie automobilio priėjo R. ir vienas iš vaikinų, vardu V., Jis atsisėdo ant galinės sėdynės ir šalia savęs pasidėjo turėtą kuprinę. V. jos paklausė kas čia vyksta. Ji jam nieko neaiškino, tik paklausė ar jis nematė vaikino, vilkėjusio šviesią striukę, bei jam paaiškinau, kad šis vaikinams paskambinęs pasakė, jog prie jo prisikabino du vaikinai. V. bandė paaiškinti, kad šis vaikinas pro juos praėjo ir kad prie jo prisikabinę nebuvo, bei minėjo, kad eina iš firmos baliaus. Nuo vaikino sklido alkoholio kvapas ir iš to suprato, kad jis neblaivus. R. kažką tai pasakęs D. ir G., taip pat įsėdo į automobilį. Jis atsisėdo šalia V. ir jai liepė važiuoti link Aukštelkės, D.. G. ir antrasis vaikinas liko ant kelio. Važiuojant R. V. pasakė, kad jis norintis išsiaiškinti ar R. buvo susitikęs būtent V. ir jo draugą. Važiuojant R. V. nemušė, tik kalbėjosi. R. jų laukė prie Aukštelkės bažnyčios. Jį pamačiusi, ji sustojo dešinėje kelio pusėje. R. ir V. išlipo iš automobilio ir ten liko stovėti. Tada ji išjungė automobilio variklį. Pro automobilio langą matė, jog R. eina prie R. ir V.. Po to pasuko galvą į dešinę pusę ir matė, kad R. ir R. stovėjo jau ne ant kelkraščio, o griovyje, vienas prieš kitą. Jie tuo momentu nesimušė. R. tuo metu dar tik ėjo link minėtų vaikinų. Po to ji nukreipė dėmesį į priekį ir kai vėl po kelių akimirkų pasižiūrėjo į vaikinus, tai V.tuo metu jau gulėjo griovyje, o R. jam vieną kartą spyrė ir kažką tai V. sakė. Ką sakė, negirdėjo. R. V. lygtai spyrė į šoną, o į kurį, neprisimena. R. tuo metu jau buvo ant kelkraščio, šalia automobilio. Kad R. būtų mušęs V., nematė. Po to R. R. pasakė: „važiuojam" ir pats atsisėdo į automobilį. R. iš pradžių į automobilį dar nesisėdo, girdėjau, jog šaukė ant V.. Po to V. kažkur tai dingo. Kur jis nuėjo, nežino, jo einančio nematė. R. įsėdus į automobilį, jie nuvažiavo pas D. ir G.. Važiuojant matė, jog R. atsidarė galinių dešinės pusės durelių langą ir kažką išmetė iš automobilio, o ką išmetė, nematė. D. ir G. jų laukė prie įvažiavimo į kolektyvinius sodus. Jie buvo dviese, Rankose jie jokių daiktų neturėjo. Kur buvo vaikinas, kuris su jais liko, nežino. D. ir G. įsėdus į automobilį, jie išvažiavo į namus.
Nukentėjusiojo K. G. apklausos protokolas (1 tomas, b.l. 16-22). K. G. parodė, kad 2011-12-17 vakare, kartu su bendradarbiais šventė sodyboje, esančioje Šiaulių rajone, maždaug 20 km atstumu nuo Šiaulių miesto. Naktį, galėjo būti apie 2 val., jis kartu su V. P. nutarė vykti į namus. Jie norėjo išsikviesti taksi, tačiau niekas iš taksistų nenorėjo važiuoti. Abu ėjo keliu link Aukštelkės kaimo. Priėję kolektyvinius sodus „Šventupis", dešinėje (žiūrint link Aukštelkės) kelio pusėje pamatė autobusų stotelę. Kadangi eidami pavargo, tai nutarėme atsisėsti ant ten buvusio suolelio ir pailsėti. Sėdėdami pamatė link jų keliu ateinantį vaikiną. Kokios spalvos rūbus jis vilkėjo nežino, nes lauke buvo tamsu. Jis šio vaikino paklausė kur jis eina ir ar žino kelią link Šiaulių. Vaikinas atsakė, kad eina pas draugus ir nuėjo keliu link Aukštelkės. Praėjus maždaug 5-7 min. jis V. pasakė, kad užtenka ilsėtis ir kad reikia eiti link namų. Nuėjus nuo autobusų stotelis gal apie 100 metrų, pamatė link jų važiuojančio automobilio šviesas. Nors jie šio automobilio nestabdė, jis sustojo prie jų. Iš automobilio AUDI A2, išlipo trys jam nepažįstami vaikinai. Tai buvo R. P., jo brolis D. P. ir G. J.. R. P. jo ir V. pradėjo klausinėti kodėl jie kabinėjas prie jų draugo. Jis bandė paaiškinti, kad nieko blogo nenorėjo, tik klausė kelio. Kažkuris iš vaikinų, jam ir V. liepė lipti į automobilį. Jie tuo metu šalia jo ir stovėjo. V. kaip ir sutiko ir atsisėdo ant galinės sėdynės. Jis lipti į automobilį nenorėjo ir pasakė, kad nelips. Tada pajuto smūgį į pilvą. Jam buvo trenkta kumščiu. Tuo metu prie jo stovėjo D. P. ir G. J., o kuris kurioje pusė tiksliai nežino. Kuris iš vaikinų sudavė, tiksliai nežino. R. P. tuo metu sėdosi į automobilį. Kad R. būtų šiems vaikinams liepęs jį mušti ar pasilikti ir saugoti, negirdėjo. Smūgis į pilvą buvo gana stiprus, todėl iš skausmo susirietė ir prašė vaikinų baigti. Nuo smūgio nuvirtęs nebuvo. Vaikinai tuo metu jį laikė už rankų, vienas už vienos, kitas už kitos. Po smūgio šiek tiek atsigavęs ir atsitiesęs bandė ištrūkti, tačiau nepavyko. Tada pajuto smūgius į galvą. Mušė abu vaikinai. Smūgiai į dešinę galvos pusę buvo stipresni. Viso kumščiu į galvą j am buvo suduoti maždaug 8 smūgiai. Po to kažkuris iš vaikinų, paklausė ar jis turi pinigų, jis atsakė, kad neturi. Tada kažkuris iš vaikinų, lygtai tas pats, kuris ir prašė pinigų, pradėjo jam grasinti, t.y. sakė, kad jeigu jis pinigų ras, tai bus blogai. Jis suprato, kad vaikinas grasino jį sumušti. Bijodamas, kad vaikinai jo daugiau nebemuštų, iš striukės vidinės kišenės išsitraukė sulenkiamą juodos spalvos piniginę, o po to iš jos išėmė 50 litų kupiūrą ir padavė kažkuriam iš vaikinų. Piniginėje subarškėjus centams, lygtai tas pats vaikinas, kuris ir prašė pinigų, paklausė kas čia. Tada aš atsegė piniginės skyrių, kuriame buvo monetos ir centai ir vaikinas ranka jas paėmė. Viso buvo apie 10 litų, tikslios sumos nežino. Prisimena, kad buvo viena 5 litų moneta, viena 2 litų moneta, dvi 1 lito monetos. Likusieji pinigai buvo centai. Kiek ir kokių cento monetų turėjo, neprisimena. Piniginės jie nepaėmė. Po to kažkuris iš vaikinų, paklausė ar turi mobiliojo ryšio telefoną. Tada jis iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefono aparatą „ Siemens C55". Kažkuris iš vaikinų pasakė, kad jis senas ir jo neėmė. Telefono aparatą įsikišo atgal į kelnių kišenę. Po to pamatė nuo Aukštelkės atvažiuojančio automobilio šviesas. Automobiliui sustojus, kažkuris iš vaikinų, jam liepė neatsisukant bėgti ir pasakė, kad jam bus blogai. Prieš pradėdamas bėgti išgirdo sakant: „Pasiimk kuprinę". Tai sakė automobilyje sėdėjęs vaikinas. Kiek automobilyje buvo vaikinų nematė. Jis pagalvojo, kad vaikinas jam liepė pasiimti kuprinę, tačiau apsidairęs niekur jos nematė. Jis kuprinę visą laiką turėjo užsidėjęs ant pečių. Greičiausiai mušant, jį nukrito ant žemės. Kad kažkuris iš vaikinų būtų ją nuėmęs jo nuo pečių, neprisimena. Prieš pradėdamas bėgti taip pat pastebėjo, jog ant kojos nebėra vieno įspiriamo bato („krokso"). Dar bandė dairytis ir jo ieškoti, tačiau buvo tamsu ir jo nesimatė. Kadangi nežinojo ko dar galima tikėti iš vaikinų, buvo išsigandęs, todėl pradėjo bėgti pieva link Šiaulių. Bėgdamas įkrito į griovį. Krisdamas nesusižalojo, tik išsitepė rūbus. Bijodamas, kad vaikinai jo nesivytų, griovyje gulėjo apie 2 minutes. Pamatęs, kad automobilis nuvažiuoja ta pačia kryptimi iš kur ir atvažiavo, atsistojo. Nuėjęs prie užrašo „Šventupis" pasislėpė po eglė ir paskambino pagalbos telefonu Nr. 112. Praėjus šiek tiek laiko, jam į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis, prisistatė policijos pareigūnų ir paklausė kur jis. Jis paaiškino kur yra ir paprašė įjungti švyturėlį. Jį pamatęs, pradėjo eiti link automobilio. Jame jau sėdėjo V. P.. Pareigūnams papasakojo kas nutiko. Jie nuvažiavome iki tos vietos, kur buvo mušamas. Pareigūnai šviesdami prožektoriais apžiūrėjo įvykio vietą ir ieškojo jo kuprinės ir bato, tačiau nerado. Po to juos nuvežė į Šiaulių miesto policijos komisariatą. Kadangi galva keliose vietose buvo praskelta, tai pareigūnai iškvietė medikus, kurie j į nuvežė į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros medikai jį išleido į namus. Žaizdų nesiuvo, tik peršvietė galvą. Daugiau į jokius medikus dėl šių sužalojimų nesikreipė. G. J. jokių pretenzijų dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos neturi, nes jis ją atlygino. Su D. P. yra sutarę, kad jis likusią man padarytos žalos dalį atlygins, todėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš. Kas vairavo automobilį AUDI A2 nematė, jam tik V. P. sakė, kad mergina. R. P. jo nemušė ir jis su juo į jokį griovį nuvirtęs nebuvo. Įvykio metu jis ir V. buvo neblaivūs, tačiau pakankamai gerai prisimena įvykio aplinkybes.
N. V. P. apklausos protokolas (1 tomas, b.l. 8-14). V. P. paaiškino, kad 2011-12-17 jis kartu su bendradarbiais šventė sodyboje, esančioje Šiaulių r., netoli Bubių tvenkinio. Apie 2.30 val. jis su kolega K. G. susiruošė eiti namo, eidami priėjo autobusų stotelę, kur nutarė pailsėti. Po 10 min. pamatė link jų einantį vaikinuką. K. G. jo paklausė, kur eina. Šis atsakė, kad pas draugus. Tada jis dar paklausė, ar toli iki Šiaulių plento, bet jaunuolis nieko nesakęs nuėjo. Eidamas jis kalbėjo telefonu. Jie dar kiek pailsėjo ir nuėjo link Aukštelkės. Nuėjus apie 200 m, jie pamatė automobilį, kuris ties jais sustojo. Atsidarė kelios durelės ir jis pamatė 3 žmonių siluetus. Vaikinai priėjo prie jų, atsistojo tarp jo ir K. G. ir vienas iš jų paklausė, ko jie kabinėjasi prie jų draugo. Jis, nesupratęs, kas vyksta, kelis kartus klausė, dėl kokio draugo, tačiau jam į klausimą neatsakė, tik kartojo, kad jie turi lipti į mašiną. Po to jis pajuto smūgį į kairę pakaušio pusę, arčiau ausies. Jam sudavė R. P. kumščiu. Po to R. P. jį pastūmė link automobilio. Bijodamas, kad daugiau nemuštų, jis įsėdo į automobilį, ant galinės sėdynės. Pamatė, kad už vairo sėdi mergina, jis bandė jos klausti kas vyksta, tačiau ji tik murmėjo, kad nieko nežino. Jam sėdint automobilyje dar jam įspyrė į šoną. Į automobilį dar įsėdo R. P.. Jie pardėjo važiuoti link Aukštelkės. Važiuojant dar R. P. jam sudavė į Šoną. Netoli Aukštelkės bažnyčios pamatė jaunuolį- R. M.. Priėjo privažiavę sustojo. R. išlipo iš automobilio ir liepė lipti ir jam. Jis paklausė. R. paklausė R. - „Ar čia tas pats?". R. atsakė teigiamai ir priėjęs prie jo trenkė į galvą po to pajuto smūgį per kojas. Jis parklupo ir susirietė, kad kuo mažiau kliūtų, jam buvo spirta daug kartų. Smūgių skaičiaus nežino. Kažkuris iš vaikinų paklausė, ar jis turi mobilaus ryšio telefoną atsakė, kad neturi. Tada pajuto, kad jam perbraukė per rūbus tikrinant, ar nėra telefono. Kadangi telefonas buvo vidinėje striukės kišenėje, jie telefono nerado. Po to jam kažkuris pasakė, kad jis bėgtų, kol neužmušė. Buvo išsigandęs, nežinojo ko tikėtis, todėl nubėgo link „Lukoil" degalinės. Policijai paskambint negalėjo, nes telefonas buvo išsikrovęs, todėl tai padaryti paprašė degalinės operatorės. Laukdamas pareigūnų pastebėjo, kad nebeturi kuprinės. Nei P. nei M. atiduoti kuprinę nereikalavo. Vėliau kuprinę rado ant kelio. Tada su pareigūnais važiavo toliau. Sutiko Karolį einantį. Jis buvo purvinas, be akinių, avėjo tik vieną batą veidas buvo kruvinas. 2011-12-20 jis susitiko su jį nuskriaudusiais vaikinais, kurie jo atsiprašė, jie sutarė dėl žalos atlyginimo- ji atlyginta, todėl civilinio ieškinio jis nereiškia.
Specialisto išvada Nr. G 1789/11(04), kurioje nurodyta, kad K. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.1.61).
Specialisto išvada Nr. G 1788/11(04), kurioje nurodyta, kad V. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 63).
Įtariamojo R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 tomas, b.l. 67-71), įtariamojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 tomas, b.l. 73-77), įtariamojo G. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 tomas, b.l. 79-82), įtariamojo D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 tomas, b.l. 84-87).
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kadangi R. P. nusikalstamas veikas padarė nepraėjus 1 metams po to, kai Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. padarymo R. P. atžvilgiu atnaujinti ir už visų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 159 str., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymą, skirti R. P. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintą galutinę bausmę- 16 parų areštą, jį atliekant areštinėje.
Kaltinamasis sutinka, jog baudžiamosios bylos procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi- areštu, tik prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, kadangi turi šeimą ir mažą vaiką, prašo leisti areštą atlikti savaitgaliais (1 tomas, b.l. 119, 2 tomas, b.l. 50).
Teismas taip pat turi omenyje ir tai, jog R. P. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-10-19 nuosprendžiu, pritaikius BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. dėl vagystės, o būtent, jog 2011 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 2- 3 val. nakties, Pakrantės g. 5, Sauginių k., Šiaulių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G. ir A. B., iš gyvenamojo namo kiemo, slapta pagrobė 1000 litrų talpos nerūdijančio plieno statinę, kurios vertė 600 litų, priklausančią P. E., tuo nukentėjusiajam P. E. padarydami 600 litų turtinę žalą (baudžiamoji byla Nr. 1-223-291/2011). Kadangi naujus tyčinius nusikaltimus R. P. padarė 2011-12-18, t.y. nepraėjus vieneriems metams po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, todėl darytina išvada, jog ankstesnis nuosprendis R. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju nustoja galioti (BK 38 str. 4 d.), tuo pagrindu baudžiamoji byla Nr. 1-223-291/2011 dalyje dėl kaltinimo R. P. pagal BK 178 str. 1 d. dėl vagystės atnaujintina.
Kadangi baudžiamoji byla Nr. 1-223-291/2011 išnagrinėta įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kiti nusikalstamos veikos bendrininkai yra nuteisti ir šioje byloje visi įrodymai ištirti ir šioje byloje nebetiriami, todėl R. P. baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., dėl P. E. priklausančio turto vagystės padarymą, klausimas spręstinas nagrinėjamoje byloje, t.y. spręstinas klausimas dėl R. P. baudžiamosios atsakomybės kartu už visas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., 159 str., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 1 d.
Atsižvelgiant į kaltinamojo visišką prisipažinimą, įvertinant kitų byloje surinktų įrodymų dėl R. P. pareikštų kaltinimų visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Kaltinamojo R. P. nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., 159 str., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., kvalifikuotos teisingai, kadangi jis savivaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pasikėsino padaryti plėšimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, bei pagrobė svetimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei į tai, kad R. P. padarė 1 apysunkį ir 3 nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus bei pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, nustatytos 2 jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, jauno amžiaus, dirbantis, išlaiko mažametę dukrą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu ir nepraėjus 1 metams padarė net 4 tyčinius nusikaltimus, todėl įvertinus tai bei, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmės rūšį– areštą. Vadovaujantis LR BK 49 str. 3 d., už nusikaltimo padarymą gali būti skiriamas nuo 15 iki 90 parų areštas, kurio dydis gali būti mažinamas ar didinamas, skaičiuojant nuo vidurkio. Vertindamas aukščiau paminėtą bei atsižvelgdamas į visus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme bei jo asmenybę, teismas konstatuoja, jog R. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 str. 2 d., 159 str., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., padarymą parenkamos arešto bausmės, artimos BK 49 str. 3 d. numatytam arešto termino minimumui (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Galutinė bausmė R. P. skirtina, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes iš dalies sudedant. Nustatytina arešto bausmę atlikti areštinėje. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą bei įvertinus jau aukščiau minėtus bausmės skyrimo pagrindus, byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis R. P. galėtų būti skiriamos švelnesnės bausmės, nei yra numatyta įstatyme, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymo dėl arešto bausmės sutrumpinimo, tačiau atsižvelgiant į R. P. prašymą leisti atlikti areštą savaitgaliais, bei tai, jog jis augina mažametį vaiką ir yra dirbantis (1 tomas, 119, 135-136, 138) ir todėl visos iš karto arešto bausmės atlikimas galbūt galėtų tapti priežastimi prarasti darbą, arešto bausmės atlikimas jam nustatytinas poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.).
Kadangi R. P. 2011-12-19 15.40 val. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. nustatyta tvarka ir iš sulaikymo paleistas 2011-12-20 10.00 val., taikant LR BK 66 str. 2 d. numatytą bausmių keitimo taisyklę, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymo laikas nuo 2011-12-19 iki 2011-12-20, skaičiuojant, kad viena sulaikymo diena prilyginama vienai arešto parai.
Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti- paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. dėl savivaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiam, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų areštą.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 str. dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. dėl pasikėsinimo padaryti plėšimą, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. dėl vagystės, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę- 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje poilsio dienomis. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. patalpinimo į areštinę dienos.
Remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 59 str. R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išaiškinti, kad ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, viršininkui.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011-12-19 iki 2011-12-20, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti– teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.