Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-350-781/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-27
Bylos Nr.: e2A-350-781/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00044-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrac Lietuva“

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-350-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00044-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrac Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrac Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Intrac Group AB.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrac Lietuva“ (toliau – atsakovė) 149 458,61 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji ir UAB „Platelių šilas“ sudarė Mobilių mašinų ir aparatų draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdrausta medvežė „John Deere 810E“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – medvežė). 2017 m. sausio 8 d. Kiauleikių kaime, Kretingos rajone kilo gaisras, kurio metu nepataisomai sudegė medvežė. Ieškovė nustatė, kad kilusio gaisro priežastis yra medvežės trūkumai, kurie buvo iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“ dienos. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 149 458,61 Eur dydžio draudimo išmoką. Siekdama nustatyti gaisro kilimo priežastį ieškovė kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“, kuri kaip pagrindinę gaisro kilimo priežastį nurodė medvežės autonominio šildytuvo nesandarumą (išsihermetizavimą). Ieškovės teigimu, atsakovės parduota medvežė buvo su paslėptais trūkumais, dėl kurių kilo gaisras ir sudegė UAB „Platelių šilas“ įsigyta medvežė. Todėl atsakovė privalo atlyginti patirtus nuostolius, nes trūkumai, buvo medvežės perdavimo metu.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta atsakovės, UAB „Platelių šilas“ ir AB DNB lizingas (dabar – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių; toliau – bankas), kuria atsakovė pardavė medvežę bankui, o bankas finansinio lizingo sutarties pagrindu perdavė medvežę valdyti ir naudotis UAB „Platelių šilas“. 2015 m. vasario 27 d. perdavimo – priėmimo aktu medvežė buvo perduota UAB „Platelių šilas“, kuriame patvirtinta, kad UAB „Platelių šilas“ patikrino medvežę ir įsitikino jos tinkamumu naudoti. Anot atsakovės, paskutinis jos žinomas medvežės motovalandų rodiklis yra 4 943 motovalandos, kas reiškia, kad medvežė iki gaisro buvo pakankamai intensyviai eksploatuojama. Atsakovė pažymėjo, kad nors gaisras kilo 2017 m. sausio 8 d., tačiau atsakovė apie kilusį gaisrą medvežėje buvo informuota tik 2017 m. sausio 31 d. ieškovės pranešimu. Be to, ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, siekdama išsiaiškinti gaisro kilimo priežastis, nereikalavo pateikti dokumentų ir net neužtikrino medvežės apžiūros gaisro kilimo vietoje. Atsakovė kreipėsi į UAB „Gaisriniai projektai“, siekdama išsiaiškinti, ar gaisro, kurio metu sudegė medvežė, kilimo priežastis yra medvežės autonominio šildytuvo sistemos (kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna) nesandarumas (išsihermetizavimas), kurį lėmė medvežės gamyklinis trūkumas. 2019 m. kovo 18 d. buvo gauta UAB „Gaisriniai projektai“ gaisro tyrimo specialisto išvada, kurioje buvo iš esmės paneigti UAB „Gaisriniai tyrimai“ teiginiai. Atsakovė pabrėžė, kad medvežės sudegimo metu pardavėjos (atsakovės) sutartinė garantija jau negaliojo, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, kuri taikoma tik tuo atveju, kai daikto trūkumas nustatomas garantijos laikotarpiu. Ieškovė turi įrodyti, kad medvežės trūkumai nustatyti nepraėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos (pagal CK 6.338 straipsnio 5 dalį), nagrinėjamu atveju iki 2017 m. vasario 27 d., tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad medvežės trūkumai ieškovės nustatyti tik 2018 m. liepos 9 d., nes tuomet atsakovė buvo apie juos informuota pateikiant UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą. Be to, būtent ieškovė byloje turi įrodyti, kad ieškinyje nurodyti medvežės trūkumai atsirado iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“, t. y. iki 2015 m. vasario 27 d., ir kad medvežė sudegė dėl nustatytų trūkumų. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 6 d. Būtent tuomet ieškovė turėjo suprasti, kad jos teisės pažeistos, nes atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė nesutinkanti dėl medvežės trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 10 296,31 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad medvežės perdavimo data yra 2015 m. vasario 27 d.

6. Teismas pažymėjo, kad vien draudimo išmokos išmokėjimas nagrinėjamoje situacijoje nelemia ir ex officio (iš pareigos) nereiškia pardavėjo kaltės dėl kilusios žalos. Šiuo atveju, ginčo dalykas yra ne draudimo sutarties galiojimo klausimas ir draudimo išmokos išmokėjimo pagrįstumas, o pardavėjo civilinės atsakomybės dėl parduoto daikto trūkumų klausimas.

7. Teismas nurodė, kad už daikto trūkumus pardavėjas atsako garantijos laikotarpiu, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju sutartinė garantija buvo įtvirtinta 2015 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės ir AB „DNB lizingas“, kuria buvo įsigyta medvežė. Minėtos sutarties 6.1 punkte įtvirtinta, jog pardavėjas suteikia visam turtui ir jo sudėtinėms dalims 12 mėnesių arba 2 000 moto valandų (priklausomai, kas bus pasiekta pirmiau) garantiją nuo jo perdavimo pagal priėmimo – perdavimo aktą dienos. Todėl teismas konstatavo, kad sutartinė pardavėjo garantija gaisro įvykimo metu jau buvo pasibaigusi (2016 m. vasario 28 d. arba kai buvo pasiekta 2 000 medvežės darbo moto valandų, pavyzdžiui, bylos duomenimis, 2 342 m/h buvo užfiksuota 2016 m. sausio 20 d. užsakyme – sutartyje serviso paslaugoms suteikti Nr. 2000020255).

8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bendrasis dvejų metų terminas reikalavimams dėl daikto trūkumų pareikšti nėra praleistas, kadangi medvežės perdavimo UAB „Platelių šilas“ diena yra 2015 m. vasario 27 d., o reikalavimas atsakovei pareikštas nepraėjus dvejiems metams po medvežės perdavimo dienos (2017 m. vasario 23 d. ieškovės raštas dėl žalos Nr. 41264-0411_2-001 atlyginimo regreso tvarka).

9. Teismas taip pat nustatė, kad garantijos laikotarpis yra pasibaigęs, o pirkėja (ieškovė subrogacijos pagrindu) apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2017 m. kovo 6 d. gavusi atsakovės atsakymą dėl 2017 m. vasario 23 d. Ergo Insurance SE Lietuvos filialo rašto „Dėl žalos Nr. 41264-0411_2-001 atlyginimo regreso tvarka“; ieškinys teismui pateiktas 2019 m. sausio 9 d. Taigi, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte, yra praleistas.

10. Teismas įvertino, kad UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertinėje išvadoje Nr. GP/GT/2019/03-2 ekspertai nenustatinėjo kitų galimų gaisro kilimo priežasčių, o siekė paneigti UAB „Gaisriniai tyrimai“ padarytas išvadas. Vertindamas visų ekspertinių išvadų formuluotes, teismas konstatavo, kad jos vertintinos kaip netiesioginiai įrodymai, t. y. negalima teigti, jog ekspertizės išvadose padarytos konkrečios išvados ir pateikti kategoriški atsakymai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad iš surinktų duomenų, kuriuos tyrė UAB „Gaisriniai tyrimai“, vienareikšmiškai nustatyti medvežės autonominio šildytuvo sistemos (kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna) nesandarumo (išsihermetizavimo) trūkumą, neįmanoma.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pripažino, kad viena iš gaisro kilimų priežasčių taip pat galėtų būti netinkamas medvežės valymo darbų atlikimas ir susikaupusių šiukšlių savaiminis užsidegimas. Teismo neįtikino ieškovės pozicija, kad medvežės gaisro priežastis yra autonominio šildytuvo sistemos (kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna) nesandarumas (išsihermetizavimas).

12. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir sprendė, kad sumos, priteistos už teisines paslaugas turėtų būti mažinamos maksimalių priteistinų dydžių už teisines paslaugas ribose nuo 18 430,03 Eur iki 10 296,31 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai ieškovės pateiktą UAB „Gaisriniai tyrimai“ eksperto išvadą įvertino kaip netiesioginį įrodymą. Gaisro ekspertizės esmė yra tiesioginės gaisro priežasties nustatymas, o pagal metodines rekomendacijas, tiesioginėmis gaisro kilimo priežastimis vadinami techniniai, technologiniai, cheminiai, fizikiniai ir kt. reiškiniai ir procesai, taip pat betarpiški žmogaus veiksmai, sukėlę degimą gaisro židinyje, kuriuos tiriant atsiribojama nuo subjektyvių aplinkybių. Gaisro priežasties versijos iškeliamos įvertinus konkrečią gaisro situaciją.

13.2. Byloje apklausti liudytojai bei teikę išvadas specialistai (išskyrus E. N.) fiziškai neapžiūrėjo sudegusios medvežės, paaiškinimus ir išvadas teikė tik remdamiesi išvestiniais, netiesioginiais šaltiniais, todėl jų paaiškinimai ir parodymai turėjo būti vertinami kur kas kritiškiau.

13.3. Teismo argumentai, kad iš surinktų duomenų, kuriuos tyrė UAB „Gaisriniai tyrimai“, vienareikšmiškai neįmanoma nustatyti medvežės autonominio šildytuvo sistemos (kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna) nesandarumo (išsihermetizavimo) trūkumą, yra nepagrįsti. UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatytos gaisro priežasties versijos tyrimo objektas (lengvojo metalų lydinio tarpinės jungties detalė tarp autonominio šildytuvo kolektoriaus ir išmetamųjų dujų žarnos) buvo sunykęs, dėl to neliko galimybės atlikti minėtos tarpinės jungties detalės arba jos gamyklinio montavimo kokybės faktinį ir visapusišką tyrimą pasitelkiant atitinkamos srities specialistą.

13.4. Teismo argumentas, kuriuo buvo atmesta ieškovės pozicija, kad aliuminio detalė galėjo būti pagaminta iš netinkamos medžiagos, nes medvežė atitinka standarto reikalavimus, nėra paremtas jokiais įrodymais.

13.5. Pirmosios instancijos teismas neteisus teigdamas, kad neatmestina medvežės gaisro kilimo priežastis ir medvežės elektros instaliacijos gedimas. Elektros instaliacijos avarinio darbo rėžimo, kaip galimos gaisro kilimo priežasties versija buvo paneigta UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertų. Be to, medvežė buvo atjungta nuo tiesioginio elektros maitinimo, todėl kilti gaisras dėl elektros instaliacijos negalėjo. Tą patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas E. N., kuris administravo minėtą įvykį.

13.6. Versija, kad gaisro kilimo priežastimi gali būti ir medvežės nepriežiūra yra paneigta byloje esančiais duomenimis: pirma, medvežė kelias dienas prieš gaisrą buvo apžiūrėta atsakovės atstovo ir jokių pastabų, jog medvežė yra netikimai prižiūrima ir nevaloma, nebuvo pateikta. Antra, UAB „Platelių šilas“ operatorius R. K. nurodė, kad jis pakeldavo medvežės kabiną ir išvalydavo.

13.7. Argumentas, kad gaisro kilimo priežastis galėjo būti šildymo vožtuvo problemos, visiškai neparemtas jokiais įrodymais ir nėra logiškas. Šildymo vožtuvas atlieka mechaninę funkcija – leidžia arba neleidžia šiltam orui patekti pro angą į medvežės kabiną, todėl šią priežastį vertinti kaip galimą gaisro kilimo priežastį gali tik asmuo, kuris nesupranta medvežės arba bet kurios kitos transporto priemonės sandaros.

Atsiliepimas

14. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad:

14.1. Teismas ieškovės reikalavimams taikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir sprendė, kad jis yra praleistas, kas šioje byloje sudarė savarankišką pagrindą atmesti ieškinį. Apeliaciniame skunde ieškovė net neginčijo sprendimo motyvų dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

14.2. Ieškovė turėjo įrodyti, kad dėl medvežėje kilusio gaisro kyla atsakovės, kaip medvežės pardavėjos, atsakomybė, ko ieškovė byloje neįrodinėjo ir neįrodė.

14.3. Ieškovės argumentas, kad būtent UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertas apžiūrėjo sudegusią medvežę po įvykio, todėl neva galėjo objektyviausiai įvertinti gaisro kilimo priežastį, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, kurie patvirtina, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ medvežę apžiūrėjo ne įvykio vietoje ir tik po kelių savaičių po gaisro, kas sutrukdė objektyviai įvertinti gaisro kilimo priežastį.

14.4. Net jeigu medvežė būtų sudegusi dėl nesandarumo, kuris byloje nebuvo įrodytas, tai ir ši ieškovės akcentuojama versija nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. Byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad ieškinyje nurodyti tariami medvežės trūkumai, neva sukėlę gaisrą, atsirado iki jos perdavimo UAB „Platelių šilas“, t. y. iki 2015 m. vasario 27 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada to nepagrindžia, nors ieškovės procesiniuose dokumentuose ir buvo akcentuojama, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada patvirtina tai, kad medvežė turėjo paslėptus gamyklinius trūkumus.

14.5. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad medvežės autonominio šildytuvo degimo kamera buvo nesandari ar kitų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie autonominio šildytuvo defektus dėl tam tikrų detalių trūkumų.

14.6. Ieškovė neįrodė, kad medvežė sudegė dėl šildytuvo nesandarumo. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtino, kad medvežėje gaisras galėjo kilti dėl visai kitų priežasčių, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Šalies argumentai

15. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės naudai nebuvo priteistos 8 133,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovės naudai papildomai 8 133,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 18 430,03 Eur, iš ieškovės; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodo, kad:

15.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatsižvelgė į teismų praktikoje pateiktus šių nuostatų išaiškinimus dėl išlaidų advokato pagalbai priteistino dydžio, todėl nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo atsakovės patirtas išlaidas arba neteisingai nustatė maksimalius 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus dydžius arba kai kurių bylinėjimosi išlaidų tiesiog nepriteisė be jokių motyvų.

15.2. Teismas nepagrįstai neįvertino poreikio nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų priteistinų užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžių. Byla buvo sudėtinga, reikalaujanti ne tik kompleksinių teisės žinių prievolių, civilinės atsakomybės ir draudimo teisinių santykių srityse, bet ir specialių techninių žinių. Be to, byla buvo nagrinėjama net septyniuose teismo posėdžiuose, į bylą pateikta labai daug didelės apimties rašytinių įrodymų, apklausti net septyni liudytojai.

15.3. Teismas nepagrįstai sumažino bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kitas advokato paslaugas, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai vien tik dėl neteisingai apskaičiuotų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, neteisingai nustatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų pagal Rekomendacijas ir pan., kas reiškia, kad nepagrįstai ir neteisėtai nepriteisė net 8 133,72 Eur už advokato pagalbą byloje.

Atsiliepimas

16. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo su juo nesutinkanti ir prašo jį atmesti. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 18 430,03 Eur iki 10 296,31 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

18. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LM Nr. 89/19, kuria siekia ištaisyti pirmosios instancijos teismui pateiktoje 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija LM Nr. 89/19 užfiksuotą klaidą ir patvirtinti, kad 968 Eur teisinės pagalbos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla. Atsakovė pažymėjo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros duomenys yra svarbūs teisingam jos apeliacinio skundo išnagrinėjimui, ypač, kai šiame dokumente esanti klaida paaiškėjo tik priėmus skundžiamą sprendimą, šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir bylos oponentas turėjo galimybę su juo susipažinti. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina esant pagrindui taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir atsakovės pateiktą įrodymą pridėti prie bylos.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir kilusio ginčo esmės

23. Šalys byloje neginčija, kad 2014 m. spalio 28 d. atsakovė ir UAB „Platelių šilas“ sudarė prekės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo perduoti prekę (nauja medvežė John Deere 810E su fiksuota kabina), atitinkančią šioje sutartyje nurodytus reikalavimus, UAB „Platelių šilas“ nuosavybės teise, o UAB „Platelių šilas“ įsipareigojo priimti prekę ir už ją sumokėti. Atsakovė, AB DNB lizingas ir UAB „Platelių šilas“ 2015 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi sulygo, kad atsakovė parduoda, o AB DNB lizingas perka medvežę; atsakovė šioje sutartyje patvirtino žinanti apie medvežės pirkimą siekiant ją perduoti valdyti ir naudotis UAB „Platelių šilas“ finansinio lizingo sutarties pagrindu. Perdavimo – priėmimo aktu prie 2015 m. vasario 19 d. lizingo sutarties ir pirkimo – pardavimo sutarties medvežė UAB „Platelių šilas“ buvo perduota valdyti ir naudotis. Byloje esantis 2015 m. vasario 27 d. krovinio važtaraštis patvirtina faktinį medvežės perdavimą UAB „Platelių šilas“. 2017 m. sausio 8 d. gaisro metu medvežė sudegė. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, apdraudusi medvežę, šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir nusprendė išmokėti draudimo išmokas, o bankas draudimo išmokos (142 000 Eur) mokėjimą prašė nukreipti UAB „Platelių šilas“ naudai.

24. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei kaip medvežės pardavėjai, pardavusiai daiktą su trūkumais, ir pareikalavo atlyginti ieškovės patirtą žalą, kurią sudaro išmokėta draudimo išmoka – 149 458,61 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad 2017 m. sausio 8 d. kilusio gaisro priežastis buvo medvežės autonominio šildytuvo nesandarumas ties autonominio šildytuvo išmetimo kolektoriaus jungtimi su išmetamųjų dujų žarna. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad gaisro metu buvo pasibaigusi sutartinė pardavėjos (atsakovės) garantija, taip pat yra praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti, be to, ieškovė neįrodė atsakovei pardavus netinkamos kokybės prekę ir iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti konkrečios gaisro kilimo priežasties.

Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovei pagrįstumo

25. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“, vykdžiusios gaisro aplinkybių tyrimą, išvada patvirtina, jog gaisro priežastimi buvo autonominio šildytuvo sistemos nesandarumas (išsihermetizavimas) ir ši versija nepagrįstai apskųstame sprendime buvo vertinama tik kaip viena iš galimų, o ne vienareikšmiškai patvirtinančių gaisro kilimo priežastį, versijų.

26. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir siekdamas paneigti ieškovės teiginius apie medvežės trūkumus, nustatė ir sprendime nurodė keletą galimų gaisro kilimo priežasčių – be ieškovės pateiktos versijos apie autonominio šildytuvo sistemos nesandarumą (išsihermetizavimą), teismas hipotetiniais gaisro šaltiniais įvardijo taip pat medvežės elektros instaliacijos, medvežės kabinos šildymo vožtuvo gedimus, netinkamai vykdomą medvežės priežiūrą. Ieškovės apeliaciniame skunde yra kritikuojamos anksčiau nurodytos gaisro priežastys bandant paneigti jų egzistavimą ir tokiu būdu siekiant įrodyti ieškovės motyvų dėl netinkamos kokybės medvežės pardavimo pagrįstumą. Pasisakydamas šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendime nurodytų gaisro priežasčių paneigimas, eliminavimas dar savaime nereiškia sudegusios transporto priemonės neatitikimo kokybės reikalavimų, kadangi, sprendžiant iš apskųsto sprendimo turinio, šie aspektai pažymėti kaip papildomi bei paaiškinantys, kodėl nesutiktina su ieškovės motyvacija. Vadovaujantis civiliniame procese vyraujančiu rungimosi principu, įtvirtintu CPK 12 straipsnyje, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė medvežę UAB „Platelių šilas“ pardavė su defektais, sąlygojusiais jos gaisrą. Pažymėtina, kad šį faktą ieškovė įrodinėjo tik UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktos ekspertizės pagalba.

27. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2017 m. sausio 8 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktu nustatė, kad jį parengęs specialistas pripažino, jog pagal tyrimo metu nustatytus duomenis gaisras kilo medvežės hidraulinės sistemos skyriaus priekinėje dalyje, dešinėje pusėje dėl autonominio šildytuvo sistemos (kolektoriaus jungties su išmetamųjų dujų žarna) nesandarumo (išsihermetizavimo). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį ieškovės pateiktą įrodymą, kaip pagrindžiantį ieškovės reikalavimo pagrįstumą atsakovei, pardavusiai medvežę, jį priskyrė prie netiesioginių įrodymų, motyvuodamas tuo, kad šiame dokumente nėra nurodytos konkrečios išvados dėl gaisro kilimo. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pozicijai, kadangi jos nepaneigia ieškovės apeliacinio skundo teiginiai apie specialią UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertinio tyrimo paskirtį – tikslios gaisro priežasties nustatymas, ir ekspertizės akto parengusio specialisto betarpišką tyrimo objekto (sudegusios medvežės) apžiūrą. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, teismas ieškovės byloje pateiktą UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą vertino kaip šalies pateiktą rašytinį įrodymą (CPK 197 straipsnio 1 dalis) visų byloje esančių įrodymų kontekste. Ekspertizės akto sudarymo tikslas ar tiesioginė medvežės apžiūra negali suteikti šiam įrodymui didesnės įrodomosios galios, įpareigojančios besąlygiškai vadovautis ekspertizės aktu ir paneigiančios kitų byloje esančių įrodymų reikšmę, ypač, kai jį parengęs ekspertas E. P., apklausiamas teisme patvirtino, jog jo nustatyta gaisro kilimo priežastis yra tik viena iš galimų priežasčių. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į E. P. parodymus, atsakovės pateiktą UAB „Gaisriniai projektai“ išvadą, UAB „Impulsana“ eksperto išvadą, Oy „John Deere Forestry“ raštą dėl pranešimo apie gynybą, suteikiančius duomenis apie gaisro priežastį, ir UAB „Gaisriniai tyrimai“ ekspertizės aktą vertino šių įrodymų kontekste.

28. Pirmosios instancijos teismui UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvadą traktuojant kaip nepakankamą ginčo aplinkybei patvirtinti ir apeliacinės instancijos teismui pritarus tokiai nuomonei, bei byloje nesant kitų duomenų apie medvežės gamyklinius trūkumus, vien ieškovės nesutikimas su apskųstame sprendime nurodytomis gaisro priežastimis negali sąlygoti pripažinimo, kad ji įvykdė įrodinėjimo pareigą.

29. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė teikė medvežės techninės priežiūros paslaugas, o paskutinė diagnostika buvo atlikta 2016 m. gruodžio 30 d., todėl atsakovė turėjo pastebėti medvežės defektus, nepaneigia minėtos išvados. Medvežei neturint trūkumų, jie ir negalėjo būti pastebėti atsakovės teikiant techninę priežiūrą.

30. Nurodydamas ieškovės motyvą dėl medvežės gamyklinio trūkumo paneigiančius argumentus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tuo, kad medvežė atitinka EN ISO 11850 standarto reikalavimus, kas reiškia visų medvežės dalių tinkamą kokybę. Nesutiktina su ieškove dėl šios išvados deklaratyvumo, kadangi ji paremta Oy „John Deere Forestry“ vadovo J. H. (IPR, Produkto sauga ir atitiktis) 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakovei, kuriame patvirtintas medvežės dalių atitikimas nurodytam standartui.

31. Taigi, aptarti apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino praleidimo faktą. Kadangi ieškinio senaties taikymas sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), o ieškovė apeliaciniame skunde nėra išdėsčiusi nesutikimo šiuo klausimu argumentų, tai sudaro atskirą sąlygą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą sprendė esant teisinga iš dalies atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisiant 10 296,31 Eur iš 18 430,03 Eur prašomų atlyginti išlaidų. Atsakovė ginčija tokį sprendimą teigdama, kad dėl bylos sudėtingumo, Rekomendacijose numatytų priteistinų maksimalių atlyginimo dydžių jai turi būti atlygintos visos teisinės pagalbos išlaidos.

33. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies; CPK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ir paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Rekomendacijos).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Tai, be kita ko, reiškia, kad procesą laimėjusiai šaliai nebūtinai kiekvienu atveju turi būti priteisiamos visos advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos išlaidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iš esmės paliktas teismo diskrecijai, šalis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

35. Nesutiktina su atsakove, kad teismas nedetalizavo, kaip tiksliai apskaičiuota priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, priteisęs 10 296,31 Eur, atsižvelgė į atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su UAB „Gaisriniai tyrimai“, UAB „Impulsana“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto išvadų parengimu (1 815 Eur + 580,80 Eur + 280,03 Eur + 992,20 Eur = 3 668,03 Eur) ir šių išlaidų dydžio nekvestionavo, bei vadovavosi Rekomendacijomis, pagal kurias pripažino esant pagrįsta atlyginti 2 425,75 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 1 455,45 Eur už tripliką, 543,44 Eur už rašytinius paaiškinimus, 13,50 Eur už paklausimą, 1 902,04 Eur už teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandas (viso 14 val.), 150 Eur už prašymą (2020 m. rugsėjo 11 d.) ir 138,10 Eur už baigiamosios kalbos parengimą (viso 6 628,28 Eur). Teismas eliminavo teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su susipažinimu su ieškiniu, įrodymų surinkimu.

36. Taip pat teismas nusprendė netenkinti atsakovės 2019 m. liepos 2 d. papildomo prašymo priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija LM Nr. 89/19 (viso 8 val./ po 100 Eur): už pasiruošimą bylos nagrinėjimui (5 val.); už atstovavimą teismo posėdyje (3 val.), kadangi šios išlaidos patirtos kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-2506-910/2019). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, kad tokia situacija susiklostė dėl techninės klaidos, kurią patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikta PVM sąskaita faktūra, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti nagrinėjamas sprendžiant dėl visų kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismui kartu su klaidinga PVM sąskaita faktūra 2019 m. liepos 2 d. buvo pateiktas 2019 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymas, kuriame užfiksuota mokėtoja – atsakovė, apmokamos sąskaitos faktūros numeris ir suma, sutampanti su nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje Serija LM Nr. 89/19, kas taip pat patvirtina, kad ši sąskaita turėjo būti vertintina kartu su kitais įrodymais.

37. Kalbant apie teisinės pagalbos išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis, teisėjų kolegija, patikrinusi jų apskaičiavimo tvarką, iš esmės pritaria apskųstame sprendime nurodytoms sumoms ir nesutinka su atsakove esą bylos aplinkybės leidžia nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių uždarbio dydžių ir priteisti atsakovės naudai teisinės pagalbos išlaidas, viršijančias rekomenduojamus dydžius. Nagrinėjama byla nėra didelės apimties (5 tomai), joje nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra būdingas vadinamasis tarptautinis elementas. Išvadai dėl bylos sudėtingumo neturi įtakos byloje apklaustų liudytojų ar teismo posėdžių skaičius, kadangi šiuo atveju šalys naudojosi joms civilinio proceso kodekso suteikta teise teikti įrodymus savo pozicijos patvirtinimui.

38. Apeliaciniame skunde atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, teisinės pagalbos išlaidas priteisiant tik už 14 darbo valandų suteikiant šias paslaugas (viso 1 902,04 Eur; po 7 valandas už atstovavimą ir pasiruošimą), o ne už 16,5 val. ruošiantis nagrinėjimui ir 15,5 val. atstovaujant teismo posėdžiuose (1 996,50 Eur ir 1 875,50 Eur). Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovės argumentus dėl reikalaujamo laiko bylos nagrinėjimo pasiruošimui taip pat realaus atstovavimo teisme laiko. Apskaičiavus teisme vykusių posėdžių bendrą laiką nustatyta, kad jie tęsėsi 7 val. Atsakovė nepaaiškino, kodėl jos prašomos atlyginti išlaidos už atstovavimą sudaro net 15,5 val. Įvertinus teisme vykusių posėdžių trukmę bei juose nagrinėjamų klausimų pobūdį, nustatyta, kad kai kurie iš jų truko iki 30 min. (pvz. 2019 m. liepos 4 d., 2020 m. liepos 2 d.) ir juose buvo sprendžiami procesiniai klausimai, nereikalaujantys specialaus pasiruošimo. Todėl 16,5 val. pasiruošimo laikas, nurodytas atsakovės, nėra racionalus. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisiamas bylinėjimosi išlaidas už pasiruošimus bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose sumažino iki 14 val. bei už šių paslaugų suteikimą priteisė 1 902,04 Eur.

39. Atsakovė apeliuoja į nepateisinamą atsisakymą priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su ieškiniu. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovei šiuo aspektu, kadangi atsiliepimo parengimas (už ką atsakovei yra atlyginta) be susipažinimo su ieškiniu nėra įmanomas, todėl laikytina, kad atsiliepimo į ieškinį parengimas apima susipažinimą su ieškiniu ir jo priedais, todėl atsakovė nepagrįstai atskirai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus. Tokia pat išvada darytina ir dėl atsakovės argumento apie atsisakymą priteisti 1 210 Eur atlyginimą už įrodymų, reikalingų atsiliepimui į ieškinį parengti, surinkimą.

40. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą. Susipažinęs su 2020 m. birželio 16 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo turiniu, už kurį pirmosios instancijos teismas nusprendė atlyginti atsakovei tik 13,50 Eur, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad didesnės sumos už jo surašymą priteisimas neatitiktų protingumo kriterijaus dėl jo lakoniškumo ir turinio paprastumo. Iš kartu su aptariamu prašymu teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad dalis iš jų buvo rinkti pačios atsakovės, o ne atsakovės atstovės. Atsakovės atstovė tik parengė trumpą 2020 m. sausio 7 d. prašymą dėl konsultacijos suteikimo, adresuotą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedrai. Nesutiktina, kad dviejų prašymų (paklausimų) surašymas pareikalavo 6 val. darbo sąnaudų, kaip nurodė atsakovės atstovė. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai atlyginti atsakovei 13,50 Eur už paklausimų parengimą.

41. Susipažinimui su ieškovės įrodymu (2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ atsiliepimas) ir 2020 m. rugsėjo 11 d. prašymo dėl įrodymų prijungimo surašymui atsakovės atstovė teigia skyrusi 4 val., kas suponuoja 484 Eur, o ne 150 Eur, priteisimą. Teisėjų kolegija nenustatė objektyvaus pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, nes susipažinimas su keturių lapų UAB „Gaisriniai tyrimai“ atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl papildomo paaiškinimo pateikimo, ir prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimas nereikalauja 4 val., todėl 484 Eur atlygis už šių darbų atlikimą nėra pateisinamas.

42. Atsakovė taip pat ginčija už atsakovės atstovės baigiamosios kalbos parengimą pirmosios instancijos teismo priteistą sumą – 138,1 Eur. Atsakovės teigimu, nepaisant realių išlaidų – 726 Eur, pagal Rekomendacijas leistinas maksimalus atlyginimo dydis yra 552,40 Eur, kas turėtų būti priteista atsakovės naudai (Rekomendacijų 8.16. punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad baigiamosios kalbos yra savarankiška teismo posėdžio dalis, skirta visos bylos nagrinėjimo rezultatams apibendrinti. Baigiamosios kalbos parengimas, kaip atskiras veiksmas ar dokumentas, nėra nurodytas Rekomendacijose. Be to, baigiamoji kalba dėstoma teismo posėdyje, todėl už jos rašytinio varianto paruošimą ir pateikimą į bylą, kas nėra privaloma ir daroma pačios šalies iniciatyva, išlaidos negali būti prilygintos atlygiui už dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimas ar paaiškinimas, parengimui (Rekomendacijų 8.16. punktas).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytus motyvus, prieina išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir papildomai priteisti atsakovei jos prašomą teisinės pagalbos išlaidų – 8 133,72 Eur – sumą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias žalos, patirtos dėl daikto trūkumų, atlyginimą, įrodymų vertinimą, todėl apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

45. Minėta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, jos įgijo teisę tik į bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į oponento apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Ieškovei nepateikus duomenų apie bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą patyrimą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nenagrinėtinas.

47. Atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti 3 872 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 025 Eur už susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 847 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Taip pat pateikė duomenis, įrodančius šių išlaidų patyrimą (PVM sąskaitą faktūrą Serija LM 208/20, 2020 m. gruodžio 11 d. mokėjimo pavedimą). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus motyvus, kad susipažinimas su tam tikru procesiniu dokumentu yra neatsiejama atsiliepimo į jį parengimo dalis, į tai, kad 3 025 Eur atlygis viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą (Rekomendacijų 8.11. punkte numatytas koeficientas yra 1,3 x 1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis), atsakovei iš ieškovės yra priteisiamas maksimalus Rekomendacijose numatytas už tokių paslaugų suteikimą atlygis – 1 818,05 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrac Lietuva“, juridinio asmens kodas 111713162, naudai 1 818,05 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų 5 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėJūratė Varanauskaitė