- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-100-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Trečiasis asmuo
- A. I.
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- Šiaulių ,,R“
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5483-772/2017 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Šiaulių ,,R“ progimnazijai, trečiajam asmeniui A. I. dėl įpareigojimo pateikti duomenis, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė Šiaulių „R“ progimnazija neįgyvendino ieškovo teisės gauti atsakymus į jo prašymus - 2015-05-25, 2015-09-11, 2016-12-01, 2017-02-15, įpareigojant atsakyti į juos, įpareigoti atsakovę panaikinti pas ją saugomus duomenis, susijusius su ieškovo sveikata, tuo pačiu įpareigojant jų neteikti tretiesiems asmenims, priteisti 600 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ir bylinėjimosi išlaidas (1–6 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad siekdamas įvertinti atleidimo pagrįstumą, norėdamas pasidaryti pas atsakovę saugomos jo asmens bylos kopijas, kreipėsi su prašymu, registruotu 2015-05-25, prašant leisti įgyvendinti teisę pasidaryti savo nuožiūra kai kurių dokumentų kopijas. Tačiau vietoje jo teisės realizavimo užtikrinimo gavo informaciją 2015-06-17 Nr. S-179, kuria jam buvo nurodyta, kad jis gali atvykti susipažinti su asmens byloje esančiais dokumentais, vietoje teisės pasidaryti bylos kopijas prašymo tenkinimo, tokiu būdu prašymas nebuvo nustatyta tvarka išnagrinėtas. Nesulaukus atsakymo dėl leidimo pasidaryti asmens bylos kopijas, ieškovas pakartotinai 2015-09-11 kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti pasidaryti kai kurių pageidaujamų dokumentų kopijas. 2016-12-01 ieškovas vėl kreipėsi į atsakovę, kadangi jo atžvilgiu buvo iniciuotas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovės pareiškimą, atsakovės buvo prašoma pateikti oficialią informaciją apie 2016-04-06 pareiškimu Nr. S-77 nurodytas aplinkybes. Ieškovas taip pat prašė pateikti atsakovę išsamią informaciją, dėl kokių priežasčių ir kokiu teisiniu pagrindu 2015-03-05 raštu Nr. S-92 pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę tretiesiems subjektams, tame tarpe nurodant, kad nuo 2013-02-12 pagal VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro siuntimą ieškovui buvo nustatytas nedarbingumas. 2017-02-15 pakartotiniu prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovę, primenant 2015 m. prašymą dėl leidimo pačiam pasidaryti dokumentų kopijas, taip pat prašant pateikti duomenis, kuo remiantis atsakovė teigia, kad ją šmeižia, įsibrauna į jos darbuotojų elektroninius paštus, diegia neteisėtą programinę įrangą, taip pat prašant pateikti duomenis, kuo vadovaujantis direktorė teigė, kad ji ieškovo buvo šmeižiama ir ieškovas jai grasino. Ieškovas pažymėjo, kad gauti atsakymai pateikti selektyviai, prašomi duomenys nepateikti. Nėra išspręsti ieškovui aktualūs klausimai dėl jo duomenų saugojimo bei panaikinimo byloje, ir tai vertinama kaip ieškovo privačių teisių ir asmens konfidencialių duomenų nepagrįstas naudojimas.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Šiaulių „R“ progimnazija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad į ieškovo pateiktą 2015 m. gegužės 25 d. prašymą buvo atsakyta 2015-06-17 dienos raštu Nr. S-179, nurodant, kad ieškovas gali atvykti ir susipažinti su ieškovo asmens byloje esančiais dokumentais. Į 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl leidimo pasidaryti kopijas buvo atsakyta 2015-09-11 raštu Nr. S-220, kuriuo ieškovui buvo pateiktos visos jo prašomos asmens byloje esančių dokumentų kopijos. Į ieškovo pateiktus 2016-12-01 Nr. G-510 ir 2017-02-15 Nr. G-26 raštus „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atsakyta 2017-03-10 raštu Nr. S-37. Atsakovė, kaip darbdavys, neturi jokių teisinių galimybių naikinti saugomus duomenis, susijusius su ieškovu (35–38 b. l.).
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. I. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad jai dirbant atsakovės direktore visi ieškovo siunčiami paklausimai ir raštai buvo tinkamai registruojami ir sprendžiami (34 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo G. G. 8,44 Eur išlaidų atlyginimui už bylos dalyviams įteiktus procesinius dokumentus, atmetė atsakovo ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (163 – 174 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo pakankamai dėmesinga atsakydama į ieškovo prašymus, t.y. galėjo pastarajam pateikti jo asmens dokumentų kopijas jau ir po 2015-05-25 prašymo, nes tam nebuvo jokių teisinių kliūčių. Ieškovas taip pat turėjo teisę būti reiklesnis atsakovei, teikdamas pastarajai ginčo prašymus, tai yra principingai pareikalauti, kad į juos būtų atsakoma savalaikiai ir iš esmės, o to nesant, nedelsiant kreiptis į įstaigos steigėją ar teismą.
Teismas pažymėjo, jog atsakovė privalėjo pateikti ieškovui jo prašomų dokumentų kopijas, nepaisant to, kad šių dokumentų originalai yra pas ieškovą, nes atsakovė ieškovo prašymų nepripažino netinkamais.
Teismas atmetė ieškovo prašymą panaikinti jo asmens byloje esančius duomenis, susijusius su jo sveikata, pripažindamas, kad tam nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, pats ieškovas šiuos dokumentus pateikė atsakovei, kurie darbdaviui tuo metu buvo būtini, tai tėra tik dokumentų kopijos, kurios turi būti saugomos teisės aktų nustatytu terminu ir tik po to sunaikinamos, o ieškovo prašymas jas sunaikinti anksčiau termino yra atmestinas. Valstybinė darbo inspekcija 2012-06-12 rekomendacijose darbdaviams dėl ,,Privalomųjų darbuotojų sveikatos tikrinimų“ nurodė, kad darbdavys, kuomet darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo, turi pasilikti įrašų apie asmens sveikatos būklę kopijas, todėl ieškovo argumentą, kad šie dokumentai buvusiam darbdaviui jau yra neaktualūs, atmetė.
Teismas nurodė, kad asmuo turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto asmens, tačiau teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl informacijos ieškovui nepateikimo, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl šio ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
Teismas konstatavo, kad nors ieškovo ieškinys atsakovės atžvilgiu ir atmetamas, tačiau iš ieškovo nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų suma neatlyginama, atsižvelgiant į tai, jog pačios atsakovės ar jai pavaldžių darbuotojų, ginčo atveju tai ir trečiojo asmens, veiksmai (neveikimas) irgi turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti, nes ne visada savalaikiai buvo reaguojama į iš ieškovo gautą informaciją. Tokia teismo išvada siejasi ir su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) išvada, kuri pateikta į bylą, ir kurioje yra konstatuota, kad atsakovei trūko rūpestingumo bei atidumo atsakinėjant į ieškovo prašymus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Trečiasis asmuo A. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo - priteisti iš ieškovo 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (179–181 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Byloje vyko trys teismo posėdžiai, vienas iš jų tęsėsi ir po darbo valandų, ieškovo iniciatyva buvo iškviesti ir apklausti keturi liudytojai, nors tokį prašymą ieškovas galėjo suformuluoti jau pareikšdamas ieškinį ir nesudarydamas sąlygų atidėlioti teismo posėdžių. Apeliantės elgesys buvo sąžiningas ir tinkamas, savo procesines pareigas ji vykdė sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiavo.
10.2. Trečiasis asmuo neturi teisinio išsilavinimo, pati negali pasiruošti bylos nagrinėjimui, teisę turėti atstovą jai garantuoja CPK 51 straipsnio norma. Bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl ieškovo kreipimosi į teismą, bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl teismas, nepriteisdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė procesinės teisės normas. Teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. G. prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, jog sutinka su teismo motyvais, kodėl nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (190 b. l.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Šiaulių „R. progimnazija“ prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad teismo sprendimas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir trečiajam asmeniui yra pagrįstas ir motyvuotas, atsižvelgiant į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadą, jog atsakovei ir ypatingai trečiajam asmeniui pritrūko rūpestingumo bei atidumo atsakinėjant į ieškovo prašymus (186–187 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Trečiojo asmens A. I. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliantė A. I. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas trečiajam asmeniui nepriteisė 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, nurodydama, jog procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, teisę turėti atstovą jai garantuoja CPK 51 straipsnio norma, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas G. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė Šiaulių „R“ progimnazija neįgyvendino ieškovo teisės gauti atsakymus į jo prašymus, įpareigoti atsakovę pateikti atsakymus į jo paklausimus, panaikinti ieškovo duomenis, susijusius su sveikatos būkle, priteisti jo patirtą neturtinę 600 Eur dydžio žalą. Ieškovas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė atsakovės Šiaulių „R“ progimnazijos direktorę A. I.. Ieškinyje nurodė, jog atsakovė neleido jam pasidaryti asmens byloje esančių dokumentų kopijų, netenkino prašymo panaikinti dokumentus apie jo sveikatos būklę, nepagrįstai laikė ir platino asmeninio pobūdžio duomenis apie ieškovą, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Aplinkybę, jog atsakovė Šiaulių „R“ progimnazija, vadovaujama trečiojo asmens direktorės A. I., netinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas, konstatavo pirmosios instancijos teismas bei Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, pateikdama išvadą civilinėje byloje (66–67, 162–174 b. l.). Taigi, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas apginti savo pažeistas teises, atsakovei nevykdant teisės aktuose reglamentuotų funkcijų. Ieškinyje G. G. nurodė, kad yra pasirengęs su atsakove pasirašyti taikos sutartį (1–6 b. l.). Ieškovo pasiūlymu pasirašyti taikos sutartį ir tokiu būdu išvengti bylinėjimosi išlaidų, atsakovė nepasinaudojo. Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nesiekė geranoriškai išspręsti šalių ginčo, todėl jų elgesys negali būti pripažintas tinkamu.
Apeliantės teigimu, jos patirtos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį, nurodytą Rekomendacijose, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pagrindas priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės Šiaulių „R“ progimnazijos, atstovaujamos trečiojo asmens A. I., kaltės, o ne dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi, ir civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovei Šiaulių „R“ progimnazijai. Ieškovo G. G. procesinis elgesys kreipiantis į teismą, siekiant apginti pažeistas teises ir interesus, laikytinas tinkamu ir sąžiningu.
Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė tinkamai, įvertinęs ieškovo ir atsakovės bei trečiojo asmens elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.