Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui G. G. ir atstovui adv. D. Vaičiuliui, atsakovo atstovei adv. R. Roščenkovienei, trečiajam asmeniui A. I., neatvykus Institucijos atstovei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl įpareigojimo pateikti duomenis, trečiasis asmuo A. I., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas G. G. (toliau – ir ieškovas) 2017-04-11 su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad:

1. Atsakovas neįgyvendino ieškovo teisės gauti atsakymus į jo prašymus - 2015-05-25, 2015-09-11, 2016-12-01, 2017-02-15, įpareigojant atsakyti į juos.

2. Įpareigoti atsakovą panaikinti pas jį saugomus duomenis, susijusius su ieškovo sveikata, tuo pačiu įpareigojant jų neteikti tretiesiems asmenims.

Ieškovas siekdamas įvertinti atleidimo pagrįstumą, norėdamas pasidaryti pas atsakovą saugomos jo asmens bylos kopijas, kreipėsi su prašymu, registruotu 2015-05-25, prašant leisti įgyvendinti teisę pasidaryti savo nuožiūra, kai kurių dokumentų kopijas. Tačiau vietoje jo teisės realizavimo užtikrinimo gavo informaciją 2015-06-17 Nr. S-179, kuria jam buvo nurodyta, kad jis gali atvykti susipažinti su asmens byloje esančiais dokumentais, vietoje teisės pasidaryti bylos kopijas prašymo tenkinimo, tokiu būdu prašymas nebuvo nustatyta tvarka išnagrinėtas.

Pažymėtina, kad ieškovas siekdamas įsitikinti, kad jis teisingai suprato, kad jo prašymas nebuvo išnagrinėtas, galimai atsakovui leidus jam darytis bylos kopijas, tik netinkamai tai raštu suformulavus, 2015-07-29 nuvyko ir kreipėsi į tuo metu atsakovo sekretorės pareigas ėjusią T. K.. Pateikus bylą ieškovui buvo leista tik ją vartyti, neleidžiant pasidaryti kopijų pačiam kaip ir pasižymėti reikiamų pasidaryti kopijų, tokiu būdu buvo patvirtinta, kad prašymas dėl bylos kopijų pasidarymo atsakovo nebuvo išnagrinėtas, o jei laikyti jį išnagrinėtu, akivaizdu, kad piktybiškai nevykdytas, nepagrįstai pasityčiojant iš ieškovo, neleidžiant net pasidaryti norimų/pageidaujamų dokumentų sąrašo.

Nesulaukus atsakymo dėl leidimo pasidaryti asmens bylos kopijas ieškovas pakartotinai 2015-09-11 kreipėsi į atsakovą prašydamas leisti pasidaryti kai kurių pageidaujamų dokumentų kopijas, be kita ko reikalaujant pateikti informaciją:

1. Kodėl po ieškovo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos dienos jo asmens byla buvo laikoma pas direktorę kabinete, o ne kaip įprasta archyve.

2. Kodėl 2015-07-29 ieškovui asmeniškai atvykus pas atsakovą, jam nebuvo leista pasidaryti kai kurių pageidaujamų dokumentų kopijas ar bent pasižymėti reikiamų bylos lapų kopijas.

Pažymėtina, kad į šiuos ieškovui itin jautrius ir svarbius klausimus atsakovas nėra atsakęs ir šiai dienai.

Įvertinus, kad ieškovas yra tik dalinai darbingas - nuo 2015-07-07 40% darbingumo, jo galimybės aktyviai ir pastoviai kreiptis į atsakovą buvo ir yra itin ribotos. Pažymėtina, kad šios aplinkybės atsakovui buvo gerai žinomos ir ieškovas vertina, kad tuo buvo piktnaudžiaujama. Ieškovas pirminėmis užklausomis tikėjosi operatyvios informacijos, kadangi ji buvo aktuali ir civilinės bylos nagrinėjimui, sprendžiant klausimus, susijusius su jo neteisėtu atleidimu iš darbo ir net galimu duomenų klastojimu, tačiau nepaisant pakartotinio kreipimosi jo teisė nebuvo tinkamai užtikrinta visa apimtimi.

2016-12-01 ieškovas vėl kreipėsi į atsakovą, kadangi jo atžvilgiu buvo iniciuotas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą. Tikslu surinkti duomenis, kodėl jis buvo apkaltintas, tikslu spręsti klausimą dėl garbės bei orumo įžeidimo, taip pat ieškovo nuomone melagingo įskundimo, atsakovo buvo prašoma pateikti oficialią informaciją apie 2016-04-06 pareiškimu Nr. S-77 nurodytas aplinkybes.

Šie aspektai asmeniškai liečia ieškovą, jam ginant savo interesus, taip pat sulaukus tokios oficialios atsakovo pozicijos kyla objektyvus noras šiuos klausimus išsiaiškinti, gaunant visą su tuo susijusią informaciją. Tačiau atsakovui piktybiškai jos neteikiant akivaizdu, kad nepagrįstai vilkinamas laikas, galimai išvengiant atsakingų darbuotojų atsakomybės už jiems tenkančių pareigų nevykdymą, taip pat keliant visą eilę nepatogumų pačiam ieškovui, pasireiškiančių tiek papildomomis laiko sąnaudomis aiškinantis aplinkybes, kurios yra jam itin svarbios, taip pat skatina asmens savęs vertinimo sumenkinimą bei streso jautimą, kuomet yra apkalbamas nebūtais dalykais ir nėra pateikiama objektyvios informacijos, kodėl tokie argumentai teikiami bei ieškovas yra ilgą laiką ignoruojamas lemia jo patiriamus ir negatyvius neturtinio pobūdžio išgyvenimus, dvasinio pobūdžio sukrėtimus.

Kilus abejonių, kad asmeninio pobūdžio duomenys atsakovo yra dalijami pakankamai laisvai, nors tai yra konfidencialu ir itin jautru ieškovui, buvo prašoma papildomai nurodyti, kokioms dar institucijoms pateikti pareiškėjo sveikatos būklę apibrėžiantys duomenys, kadangi akivaizdu, jog jų laisvai platinti negalima, kad nepažeisti asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų.

Paaiškėjus, kad duomenys galimai platinami apie ieškovą nepagrįstai ir laikomi jo asmens byloje be pagrindo, kartu buvo prašoma panaikinti pas atsakovą saugomas darbingumo pažymas, tame tarpe - DL-1 Nr. 0781635 kopiją ir prašant pateikti tai patvirtinančius duomenis. Tačiau atsakovas jokių duomenų ir apie ieškovo reikalavimo įvykdymą, atmetimą ir to motyvus nėra pateikęs.

Ieškovas patvirtina, kad tapęs neįgaliu, gavęs iš NDNT dokumentus (darbingumo lygio pažyma DL-1 ir išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų), juos pateikė atsakovo raštinės vedėjai J. U., padarė abiejų dokumentų kopijas. Tačiau vėliau, ieškovui tapo žinoma, kad darbdavys, neturėjo teisės kopijuoti darbingumo lygio pažymos DL-1. Šioje pažymoje yra informacija apie darbuotojo darbingumo lygį 50%, liga F 25.2 ir kita darbdaviui neprivaloma teikti ir saugoti byloje informacija. Ieškovas vertina, kad disponuodamas minėta informacija atsakovas nepagrįstai gali konfidencialią informaciją platinti apie jį tiek progimnazijoje, tiek ir tretiesiems asmenims, kas šiai dienai iš dalies jau žinoma pačiam ieškovui, kadangi dalis duomenų atskleidžia, kad dėl nežinomų priežasčių jo sveikatos duomenys teikiami tiek tretiesiems asmenims, tiek elektroniniu būdu siunčiami įstaigos vadovei A. I. t. y. iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos el. pašto (duomenys neskelbtini) į direktorės el. paštą (duomenys neskelbtini).

Ieškovas vertina, kad atsakovo veikimas, tiksliau neveikimas jo atžvilgiu yra piktybiškas, sąmoningai ignoruojant jo teises ir teisėtus interesus, suvokiant, kad ieškovas gali ginti savo teises nuo nepagrįstų kaltinimų ir argumentų, todėl tyčia neteikiant duomenų, kurie atsakovui nepalankūs ar tiesiog jų neturint, kas pagrįstų, sąmoningą ieškovo apkalbėjimą įvairiose teisėsaugos institucijose. Tuo pačiu tai visapusiškai traumuoja ir patį ieškovą, skatina nepasitikėti valdžios įstaigomis ir jų autoritetu. Ieškovui kyla abejonių dėl teisėtumo ir pagarbos įstatymui standartų galiojimo ir taikymo. Neturėdamas prašomų duomenų objektyviai negali ginti savo pažeistų teisių ir interesų kitose teisėsaugos institucijose, užtrunka dokumentų ir procesinių dokumentų rengimas ir itin didelė tikimybė praleisti procesinius terminus, dėl būtent atsakovo neveikimo, o tai lems ne tik neturtinio bet ir turtinio pobūdžio netektis bei objektyviai neapgintas ieškovo teises.

Dėl atsakovo neveikimo ieškovas priverstas kreiptis į teismą, siekiant ginti savo pažeistus teisinius interesus.

Ieškovas kreipiasi į teismą, vertindamas, kad atsakovas pažeidė 2014-12-15 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. V-130 patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 50 p., kuris nustato, kad į teikiamus raštus privalu atsakyti per dvidešimt dienų. Taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato duomenų valdytojui, kaip subjektui disponuojančiam duomenimis apie duomenų subjektą gavus duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, pareigą atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos (įstatymo 25 str.). Tokiu būdu akivaizdu, kad nei per 20, nei per 30 dienų ieškovo reikalavimai ir prašymai nebuvo įgyvendinti.

Pažymėtina, kad ieškovas kaip duomenų subjektas turi teisę: 1) žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą; 2) susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi; 3) reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų; 4) nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys (Įstatymo - 23 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos, t. y. bet kokie viešosios teisės subjektai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinę žalą ieškovas kildina iš, jo manymu, neteisėtų atsakovo veiksmų, kai nebuvo išnagrinėta ir atsakyta į jo prašymus - 2015-05-25, 2015-09-11, 2016-12-01, 2017-02-15. Dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus. Taip pat sąmoningai buvo vilkinimą pateikti atsakymus į keliamus klausimus, pastoviai klaidinant ieškovą dėl atsakymo parengimo ir pateikimo momento.

Aukščiau aptartos teisinės nuostatos patvirtina, kad atsakovas, turi imperatyvią pareigą nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti jo kompetencijai priskirtus prašymus, atlikti privalomus veiksmus. Teisės aktuose nustatytos pareigos atsakovė neįvykdė ir nustatytais terminais bei tvarka neišnagrinėjo ieškovo prašymų, nepateikė prašomų duomenų, bei neatliko prašomų veiksmų, panaikinti tam tikrus su jo sveikata susijusius ir pas atsakovą saugomus duomenis, todėl tokį neveikimą vienareikšmiškai galima vertinti kaip neteisėtą, kas atitinka vieną būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtas neveikimas.

Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukėlė ir šiai dienai dar kelia ieškovui daug neigiamų padarinių, kurių pagrindu galėtų būti tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Ieškovas žalą vertina 600 Eur, kadangi atsakovo veiksmai yra tęstiniai, nepaisant ne vieno kreipimosi, kartotinių kreipimųsi, prašymo teikti papildomus (naujus duomenis), nė vienas nėra šiai dienai realizuotas visa apimtimi. O realizuoti tik selektyviai, iš dalies, neatsakant į esminius klausimus, nepateikiant ieškovui svarbių duomenų, nepanaikinant iš jo bylos duomenų susijusių su jo sveikatos būkle. Ieškovas akivaizdžiai diskriminuojamas, rodant jam nepagarbą, neatsakant į prašymus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, neteikiant jam itin reikšmingų duomenų. Pažymėtina, kad šis pažeidimas nėra vien formalus, nes atsakovo neteisėtus veiksmus apibūdina ir formuoja visa eilė jo veikimą apibūdinančių aspektų, prašant prijungti nagrinėjimui atsakovo neveikimą ar netinkamą veikimą pagrindžiančius video duomenis.

Iki 2015-03-10 atleidimo iš darbo ieškovui neleidžiama pamatyti savo asmens bylos, nors jis prašė raštinės vedėjos J. U. 3 kartus. 2015-03-16 atsakovo darbuotoja raštinės vedėja J. U. nurodo - „Sakė (direktorė) nėra, ką tau ten žiūrėti, viskas atiduota ko prašei.“ Nors pareiškėjui nieko nustatyta tvarka nebuvo pateikta ir duota. O dalis duomenų duota savo nuožiūra, kas neatitinka nei prašymų esmės, nei turinio.

2015-05-25 ieškovui atvykus pas atsakovą su prašymu leisti pasidaryti bylos kopijas, prašymą registruoja atsakovo direktorė, net ištaisant neteisingai parašytą jos pavardę „I.“ į „I.“. Paklausus ieškovui, kada gaus atsakymą, direktorė atsako: „Mes turim 20 darbo dienų atsakyti į prašymą. Teisingai ?“. Tačiau nustatytu terminu atsakymas nebuvo pateiktas. Tokiu aspektu jau atsakovas demonstruoja savo nepagarbų ir žeminantį požiūrį į ieškovą, nors pastarasis tik realizavo savo pagrįstą teisę į informaciją ir duomenų gavimą.

2015-09-11 ieškovui išreiškus valią pasidaryti bylos kopijas, formaliai atsakovas nurodo, kad valandos laikotarpiu jos būtų padarytos, tačiau po nurodyto laikotarpio atvykus, atsakovas jau akcentuoja, kad byloje yra labai daug lapų ir tai užima laiko, tačiau visiškai nepaisyta, kad ieškovas išreiškė valią tik pasidaryti kai kurių ieškovui aktualių dokumentų kopijas. Pažymėtina, kad ieškovui galiausiai buvo nurodyta, kad yra daug dokumentų, nekonkretizuojant kokių ir kodėl juos norima, kopijuoti, jeigu ieškovas apie juos nekalbėjo ir neprašė, bei akcentuojama, kad atsakovas turi teisę tris darbo dienas pateikti dokumentus. Ieškovas jau tokius atsakovo veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą teise. Ieškovas net akcentavo atsakovui, kad jis minimą dieną blogai jaučiasi, gali tekti gultis į ligoninę tačiau prašomi atlikti veiksmai nebuvo atlikti, ką vertina kaip atsakovo sąmoningą laiko vilkinimą.

Ieškovas vertina, kad akivaizdžiai pažeidžiama jo teisė į informaciją, siekiant susižinoti įstaigos saugomus duomenis apie jį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas pažeidė tiek jam tenkančias pareigas tinkamai tvarkyti ieškovo asmens duomenis, ieškovo teisę gauti duomenis ir informaciją, padarė neturtinės žalos, kurios atlyginimo bus prašoma šiuo ieškiniu.

Taikos sutarties sudarymas pagal ieškovą byloje yra galimas.

Liudytoja J. U. duodama parodymus nurodė, kad anksčiau dirbo atsakovo įstaigoje raštinės vedėja. Ieškovą pažįsta 10 metų, jų santykiai geri. Kada jie dirbo toje pačioje įstaigoje ieškovas sutvarkydavo jai kompiuterį. Ką jis galėjo pamatyti jos tarnybiniame kompiuteryje jai nėra žinoma, tačiau ieškovu ji pasitikėjo. Parodė, kad tuometė mokyklos direktorė A. I. buvo nurodžiusi, jog asmens dokumentai yra tik parodomi, apie tai ji informavo ir ieškovą. Direktorės nurodymu darbuotojų asmens bylos iš raštinės buvo perkeltos į vadovės kabinetą. Jos asmeniniai santykiai su buvusi vadove oficialūs, ji turi nuoskaudą, kadangi kai A. I. tapo vadove, pasikeitė daug darbuotojų. Teigė, kad ji nesiuntė į Švietimo ir mokslo ministeriją jokių dokumentų dėl ieškovo sveikatos. Ji atliko darbines funkcijas jos įgaliojimų apimtyje.

Liudytoja T. K. duodama parodymus paaiškino, kad jai pradėjus dirbti atsakovo įstaigoje, ji turėjo pavaduoti sekretorę ir prisiminė, kad tuo metu pas ją buvo atėjęs ieškovas bei norėjo susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti jų kopijas. Ji kaip naujokė tuo metu skambino vadovei ir aiškinosi, kaip ji turi pasielgti. Po to ji leido ieškovui susipažinti su byla, tačiau kopijų tada jam nepateikė.

Liudytoja M. P. duodama parodymus paaiškino, kad šiuo metu ieškovo įstaigoje ji dirba raštinės vedėja tik nuo 2016 m. pradžios. Parodė, kad ieškovas kreipėsi į ją du kartus ir ji klausdavo vadovės ką jai daryti dėl pateiktų prašymų. Ji atsakė ieškovui, kad jis galės susipažinti su dokumentais, o kopijos jam bus išsiųstos. Šiuo metu mokykloje dokumentai yra tvarkomi pagal jų apskaitos kompiuterinę programą. Dokumentų projektus policijai rengė ne ji, o vadovė.

Liudytoja S. R. duodama parodymus nurodė, kad atsakovo įstaigoje ji dirbo tik vieną mėnesį, tai yra 2015 m. rugsėjį. Parodė, kad yra mačiusi ieškovą vieną kartą, prisiminė, jog darė dokumentų kopijas, kurios turėjo būti išsiųstos. Patvirtino, kad jos ranka yra užrašytas siunčiamo (2015-09-11) dokumento numeris S-220, o taip pat, jog jos ranka ant voko yra užrašytas gavėjo adresas. Per trumpą darbo laikotarpį ji nespėjo išsamiai susipažinti su savo darbo funkcijomis, parodė, kad vykdė vadovės (direktorės) nurodymus, kuriuos gaudavo žodžiu. Darbo santykius su atsakovu nutraukė savo noru ir jokios nuoskaudos niekam nejaučia.

Atsižvelgiant į aukščiau patektus reikalavimus ir motyvus informuojame teismą, kad nesutinkame su ieškovo pateiktais argumentais, nes manome, kad atsakovas kaip institucija įvykdė visus teisės aktų reikalavimus ir laikome, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl pareikšto reikalavimo patenkinti ieškinį pripažįstant, kad atsakovas neįgyvendino G. G. teisės gauti atsakymus į jo prašymus 2015-05-25, 2015-09-11, 2016-12-01, 2017-02-15 įpareigojant atsakyti į juos.

Iš pateiktų faktinių aplinkybių, bei byloje pateiktų dokumentų yra aiškiai matyti, kad ieškovo pateiktas reikalavimas yra visiškai niekuo nepagrįstas, nes į visus pateiktus prašymus buvo pateikti atsakymai, bei visi prašomi dokumentai. Papildomai paaiškindami ir nurodome reikalavimas yra nepagrįstas nes:

Visų pirma į ieškovo pateiktą 2015 m. gegužės 25 d. prašymą leisti susipažinti su jo asmeniniais duomenimis esančiais jo asmeninėje byloje ir pasidaryti kai kurių dokumentų kopijas buvo atsakyta 2015-06-17 dienos raštu Nr. S-179, nurodant, kad ieškovas gali atvykti ir susipažinti su ieškovo asmens byloje esančiais dokumentais.

Visų antra į ieškovo pateiktą 2015 m. rugsėjo 11d. prašymą dėl leidimo pasidaryti kopijas buvo atsakyta 2015-09-11 raštu Nr. S-220 kuriuo taip pat ieškovui buvo pateiktos visos jo prašomos asmens byloje esančių dokumentų kopijos.

Visų trečia ieškovo pateiktus 2016-12-01 Nr. G-510 ir 2017-02-15 Nr. G-26 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atsakyta 2017-03-10 raštu Nr. S-37.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą panaikinti pas jį saugomus duomenis, susijusius su ieškovo sveikata, tuo pačiu įpareigojant jų neteikti tretiesiems asmenims.

Visų pirma norėtume atkreipti teismo dėmesį į tai, kad atsakovas kaip darbdavys neturi jokių teisinių galimybių naikinti saugomus duomenis susijusius su ieškovu, nes būtent šiuo metu galiojantis teisės aktai nustato aiškiu terminus kiek turi būti saugomos asmens bylos po asmens atleidimo iš pareigų.

Visų antra ieškovo asmens duomenis iš asmens bylos buvo teikti tik ikiteisminio tyrimo institucijoms pagal pareikalavimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad tyrimo medžiaga yra ne vieša tai nėra laikytina kokios nors informacijos susijusios su ieškovo asmens duomenimis paviešinimu tretiesiems asmenims.

Dėl reikalavimo atlyginti ieškovo patirtą 600 eurų neturtinę žalą atsiradusią dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4 (14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336-12 ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis bendrąja įrodymų vertinimo taisykle - vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu atsakovas teismo prašė pareiškėjo G. G. pateiktą 2017 m. balandžio 11 d. ieškinį Dėl įpareigojimo pateikti duomenis atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl šalių ginčo ir nurodė, jog susipažinusi su G. G. ieškiniu paaiškina, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, direktorės pareigose, visi G. G. siunčiami paklausimai, raštai ir pan., buvo tinkamai registruojami ir sprendžiami.

Visi susirašinėjimai su pareiškėjais, tuo pačiu ir G. G. yra saugomi (duomenys neskelbtini) progimnazijos administracijoje, todėl gali būti pateikiami teismui.

Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ji neturi galimybės prieiti prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos dokumentų, ko pasekoje, neturi galimybės pateikti teismui parengtų ir G. G. pateiktų atsakymų, kurių kaip matyti ieškovas vengdamas tiesos, pats savarankiškai teismui nepateikė.

Prašė teismo įpareigoti (duomenys neskelbtini) progimnaziją pateikti visus su G. G. susijusius dokumentus, tame tarpe teismų sprendimus, kurie susiję su G. G. teisių ar pareigų įgyvendinimu.

G. G. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Institucija taipogi pateikė teismui į bylą savo išvadą dėl šalių ginčo, nurodydama, jog mano, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija privalėjo pareiškėjui suteikti aiškią informaciją, ar per paskutinius vienerius metus pareiškėjo asmens duomenys buvo teikiami kitiems (išskyrus Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą) asmenims, ir jei taip, kokiems bei kokiais tikslais arba nurodyti tokios informacijos nesuteikimo pareiškėjui pagrindą (pvz., ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, kuomet duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi gali būti ribojama).

Pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nuostatas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Inspekcija mano, kad įgyvendinant ADTAĮ 25 straipsnio nuostatas, (duomenys neskelbtini) progimnazija pareiškėjui, kaip duomenų subjektui, privalėjo sudaryti galimybę susipažinti su jo asmens byloje tvarkomais asmens duomenimis tokia forma, kuri užtikrintų, kad duomenų subjektui būtų suteikta informacija apie tai, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti per paskutinius vienerius metus (pvz., pateikiant pačiam duomenų subjektui asmens bylą susipažinimui kartu leidžiant pasižymėti tam tikrą su duomenų subjektu susijusią informaciją, pasidaryti saugomų dokumentų sąrašą, pateikiant informaciją apie asmens byloje saugomus dokumentus ir juose esančius pareiškėjo asmens duomenis, padaryti saugomų dokumentų išrašus ar kopijas (uždengiant trečiųjų asmenų asmens duomenis ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad siekiant įgyvendinti duomenų subjekto teisę susipažinti su tvarkomais jo asmens duomenimis, (duomenys neskelbtini) progimnazija neprivalėjo, tačiau turėjo teisę pateikti pareiškėjui dokumentų kopijas iš jo asmens bylos (uždengiant trečiųjų asmenų asmens duomenis).

Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrino, šios teisės įgyvendinimo tvarką nustatė ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją reguliavo pareiškėjo 2015-05-25 prašymo „Dėl leidimo pasidaryti kopijas“ pateikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės bei savivaldybių įstaigų įstatymas.

Manome, kad šis įstatymas turėjo būti taikomas ir sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui reikalingų dokumentų kopijų iš jo asmens bylos išdavimo pagal pareiškėjo 2015-05-25 prašymą „Dėl leidimo pasidaryti kopijas“. Šio įstatymo pagrindu pareiškėjas turėjo teisę gauti su juo susijusių dokumentų kopijas, tuo atveju, jei jo prašymas būtų pateiktas ir įformintas tinkamai, pagal šio įstatymo reikalavimus, vadovaujantis žemiau pateiktomis šio įstatymo nuostatomis.

Pagal pareiškėjo 2015-05-25 prašymo „Dėl leidimo pasidaryti kopijas“ pateikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės bei savivaldybių įstaigų įstatymo 7 straipsnį, pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę.

Pagal pareiškėjo 2015-05-25 prašymo „Dėl leidimo pasidaryti kopijas“ pateikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės bei savivaldybių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Be to, ADTAĮ 23 straipsnio 3 dalis numatė, kad duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu.

Tiek pagal ADTAĮ 23 straipsnio 3 dalį, tiek ir pagal pareiškėjo 2015-05-25 prašymo „Dėl leidimo pasidaryti kopijas“ pateikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės bei savivaldybių įstaigų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, gavus iš pareiškėjo rašytinį prašymą, bet kokiu atveju atsisakymas pateikti pareiškėjui prašomus dokumentus turėjo būti pateiktas raštu, jį motyvuotai pagrindžiant.

Pagal pareiškėjo 2015-09-11 pakartotinį prašymą „Dėl leidimo pasidaryti kopijas“ pareiškėjui 2015-09-11 raštu Nr. S-220 buvo pateiktos prašomų dokumentų kopijos, todėl manome, kad pareiškėjo teisė gauti informaciją apie save pagal pareiškėjo 2015-09-11 pakartotinį prašymą pažeista nebuvo.

Pareiškėjas 2016-12-01 pareiškimu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorę A. I. prašydamas pateikti informaciją apie tai, kada ir kokiais būdais pareiškėjas ją šmeižė, jai grasino, kokiu pagrindu teigiama, kad jis buvo įsibrovęs į mokyklos raštinės vedėjos elektroninio pašto dėžutę, kokius anoniminius skundus jis yra parašęs ir pan.

Inspekcija mano, kad pareiškėjo 2016-12-01 pareiškime iškelti klausimai nepatenka į ADTAĮ 25 straipsnio taikymo sritį, pagal kurį duomenų subjektas turi teisę gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus.

Be to, pareiškėjas 2016-12-01 pareiškime paprašė paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokių priežasčių pareiškėjo asmens duomenys (informacija apie jo sveikatos būklę) 2015-03- 05 raštu Nr. S-92 buvo teikti tretiesiems asmenims.

Manome, kad tokio pobūdžio informacijos duomenų subjektui pateikimas patenka į ADTAĮ 25 straipsnio taikymo sritį, tačiau atsižvelgiant į ADTAĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 metų apribojimą, tokios informacijos (duomenys neskelbtini) progimnazija pareiškėjui, kaip duomenų subjektui, neprivalėjo suteikti, nurodant informacijos nesuteikimo priežastį.

Pareiškėjo 2017-02-15 pakartotiniame prašyme „Dėl informacijos pateikimo“ iš esmės kartojasi pareiškėjo ankstesniuose prašymuose suformuluoti klausimai, todėl Inspekcijai atskirai dėl šio prašymo nepasisakys.

Atskirai paminėtinas tik 2017-02-15 pakartotiniame prašyme „Dėl informacijos pateikimo“ suformuluotas 8 klausimas, kuriuo pareiškėjas prašo papildomai nurodyti, kokioms dar institucijoms (duomenys neskelbtini) progimnazija yra teikusi informaciją apie pareiškėjo sveikatą.

Manome, kad (duomenys neskelbtini) progimnazija privalėjo pareiškėjui suteikti aiškią informaciją, ar per paskutinius vienerius metus pareiškėjo asmens duomenys buvo teikiami kitiems (išskyrus Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą) asmenims, ir jei taip, kokiems bei kokiais tikslais arba nurodyti tokios informacijos nesuteikimo pareiškėjui pagrindą (pvz., ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, kuomet duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi gali būti ribojama).

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir jame keliamus reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad, nors ieškovas ir gavo iš atsakovo jo asmens byloje esančių dokumentų kopijas, tačiau vis tiek laiko, jog atsakovas pažeidė ieškovo teises, atsižvelgiant į teisės aktuose suformuluotus reikalavimus. Mano, kad atsakovas iš karto atsisakydamas pateikti dokumentų kopijas elgėsi neteisėtai, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovas savo reikalavimus palaiko visiškai. Paaiškino, kad atsakovo raštai nėra išsamūs, nepagrįstai ir nesavalaikiai atsisakyta suteikti jam visą informaciją ar gauti dokumentų kopijas, atsakovas nepagrįstai atsisakė atlikti ieškovo prašomus veiksmus, todėl prašė teismo įpareigoti jį atlikti tuos veiksmus. Taip pat patvirtino, kad tokiam apsisprendimui didelę įtaką turėjo ir jo ankstesnis bylinėjimasis su atsakovu.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavus ieškovo prašymus į juos buvo atsakyta laiku ir atsižvelgiant į prašymų turinį. O atsakant į ieškovo 2015 m. rugsėjo 11 d. gautą prašymą jam buvo išsiųstos ir visos jo asmens byloje esančių dokumentų kopijos. Atsakovas ieškovui nurodė, kad sunaikinti pastarojo asmens byloje esančias kai kurių dokumentų kopijas nėra teisinio pagrindo. Atsakovas atsakydavo į ieškovo prašymus atsižvelgiant į tai ar jau nebuvo atsakyta į juos anksčiau. Tuo pačiu ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos išsamiai susipažinti su jo asmens byloje esančiais dokumentais.

Atsakovas savo poziciją grindžia visuma byloje esančių įrodymų, kurie paneigia ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Atsakovas remiasi ir tuo, kad dalis duomenų apie atsakovą buvo pateikti teisės aktų nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o tai nesukelia kokių nors teisinių pasekmių atsakovui, nes jokiems kitiems tretiesiems asmenims šie duomenys nebuvo suteikti. Be to, ieškovui prašoma informacija buvo suteikta ir žodžiu. Atsakovas nurodė, kad pasiūlė ieškovui ir kitą informacijos gavimo būdą – leido susipažinti su dokumentais vietoje.

Atsakovas rėmėsi tuo, kad nebuvo pažeistos ieškovo teisės ar teisėti interesai, ar jo teisės ieškinyje nurodytu būdu, todėl nenustačius ieškovo teisių pažeidimo, ieškinys turi būti atmestas. Atsakovas nurodė, kaip nėra teisinio pagrindo ir dėl ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jokie įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti.

Teismo posėdžio metu įrodymų tyrimo tvarka, buvo peržiūrėta ir ieškovo pateikta vaizdo plokštelė (vaizdo diskas). Ieškovas patvirtino, kad šiuos įrašus jis darė nelegaliai, tai yra neinformuodamas kitų asmenų apie atliekamą filmavimą.

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ADTAĮ) 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi.

Pagal šio straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai taikytini atitinkami apribojimai.

Duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenis tvarką detalizuoja ADTAĮ 25 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas, pateikęs duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba teisės aktų nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teise gauti informaciją, iš kokių šaltiniu ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus.

Šio straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų. Duomenų teikimo atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo asmens byloje kuri yra pas atsakovą, joje esantys duomenys yra surinkti abiejų šalių iniciatyva. Dalį šių duomenų atsakovui pateikė pats ieškovas. Todėl pastarasis turėjo teisę kreiptis į atsakovą, kad galėtų susipažinti su jo asmens byloje esančiais dokumentais, o esant poreikiui gauti ir šių dokumentų kopijas (7, 10, 13, 16 b. l.). Atsakovas atsakydamas ieškovui į 2015-05-25 prašymą, suteikė pastarajam teisę susipažinti su jo kaip darbuotojo byla, siekiant gauti ir jų kopijas (7 b. l.). Iš ieškovo pateikto prašymo seka, kad tuo metu jis nenurodė ar negalėjo nurodyti kokių asmens dokumentų kopijas būtent jis nori gauti. Tačiau jau 2015-09-11 pakartotiniu prašymu ieškovas primygtinai pareikalavo dar kartą atsakovo leisti jam pasidaryti jo byloje esančių asmens dokumentų kopijas (10 b. l.). Atsakovas atsakydamas į ieškovo minėtos dienos pakartotinį prašymą, tą pačią dieną pateikė pastarajam asmens dokumentų kopijas, kurios buvo išsiųstos paštu (40-41 b. l.). Ieškovas kilus ginčui su atsakovu vėl 2016-12-01 kreipėsi į pastarąjį prašydamas suteikti informaciją kam iš trečiųjų asmenų (materialine prasme) yra suteikta informacija apie jo sveikatos būklę, tuo prašydamas, kad šie duomenys esantys jo asmens byloje būtų panaikinti (13 b. l.). Atsakovas į šį ieškovo prašymą atsakymo pastarajam nepateikė. Tačiau iš byloje esančio atsakovo 2015-03-05 rašto ikiteisminio tyrimo įstaigai seka, kad šios įstaigos pareigūnui buvo suteikta visa informacija apie ieškovą dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo (43-44, 144 b. l.). Ieškovas 2017-02-15 raštu atsakovui pakartotinai pateikė eilę klausimų susijusių tiek su šalių tarpusavio santykiais, tiek ir su ikiteisminiu tyrimu bei civiliniu procesu dėl jo atleidimo iš darbo (16-17, 46-57 b. l.). Atsakovas 2017-03-10 raštu Nr. S-37 pateikė ieškovui atsakymą nurodydamas, kad pastarajam dar 2015 metais buvo įteiktos jo asmens byloje esančių dokumentų kopijos. Papildomai nurodė, kad dėl ieškovo veiksmų atsakovas 2016-04-06 kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tuo pačiu pažymint, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikta visa jos pareigūnų pareikalauta informacija apie ieškovą, dėl to atsakovo veiksmuose esą nėra jokių neteisėtų veiksmų.

Tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs ir su asmens teise gauti informaciją iš valstybės institucijos ar įstaigos įgyvendinimo. Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas ir šių įstatymų pagrindu priimti teisės aktai, reglamentuojantys asmenų aptarnavimą viešojo administravimo įstaigose. Tačiau esminis nagrinėjamu atveju yra Teisės gauti informaciją įstatymas (jo redakcija galiojusi iki 2017-04-01), kuris nustatė aiškius kriterijus, kokiais atvejais ir kokią informaciją, kokiais būdais ir terminais, įstaigos privalo teikti asmenims. Ieškovo nurodomos atsakovo 2015-03-20 įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. V-32 Patvirtintos darbo tvarkos taisyklės reglamentuoja tik informacijos teikimo tvarką įstaigos viduje, tačiau jos nepaneigia įstatyme nustatytos pareigos teikti dokumentų kopijas, jeigu minėtas įstatymas tokią teisę garantuoja.

Kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs atsakovas perdavė ieškovui visų jo asmens byloje esančių dokumentų kopijas (40-41 b. l.). Todėl ieškovo reikalavimas atsakovui, kad jo 2015-05-25 ar 2015-09-11 prašymai nebuvo patenkinti atmestini. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad atsakovas nebuvo pakankamai dėmesingas atsakydamas į ieškovo prašymus, tai yra galėjo pastarajam pateikti jo asmens dokumentų kopijas jau ir po 2015-05-25 prašymo, nes tam nebuvo jokių teisinių kliūčių. Pažymėtina, kad ir ieškovas taip pat turėjo teisę būti reiklesnis atsakovui teikdamas pastarajam ginčo prašymus, tai yra principingai pareikalauti, kad į juos būtų atsakoma savalaikiai ir iš esmės, o to nesant, nedelsiant kreiptis įstaigos steigėją ar teismą.

Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad šis įstatymas sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus kada tokia informacija neteikiama. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas atsakovo teiginiai apie tai, kad jis neprivalėjo pateikti ieškovui jo asmens dokumentų kopijų vien dėl to, kad pastarasis nenurodė konkrečių dokumentų, atmestini, kadangi tai yra jo asmeniniai dokumentai, kuriuos jis pats yra pateikęs darbdaviui, todėl jis turi reikalavimo teisę gauti jų kopijas. Tokią išvadą patvirtina ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio nuostatos: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas – bet kokia valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos sukurta ar gauta teiktina informacija ar jos dalis, išreikšta rašytine, įskaitant elektroninę, grafine, garsine ir (ar) vaizdine forma, o 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad informacijos teikimas – informacijos atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant ją prieinamą pareiškėjams, užtikrinant jiems teisę laisvai susipažinti su dokumentais ir (ar) panaudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams. Teisės gauti informaciją 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos įvairios informacijos teikimo formos, tame tarpe ir leidžiant susipažinti su dokumentu, pateikiant pažymą ar popierinę dokumento kopiją. Be to, pati gautų prašymų forma ir turinys, atsakovui buvo priimtini kaip tinkami, nes atsakovas nesiūlė ieškovui patikslinti pavyzdžiui, kad ir 2015-05-25 prašymą. Nors atsakovas ne kartą pasiūlė ieškovui kitą informacijos teikimo formą – atvykti ir susipažinti su asmens byla, tačiau tokiu atveju ieškovui reikalaujant dokumentų kopijų, jo prašymas turėjo būti tenkinamas, atsižvelgiant į tam reikalingus žmogiškus ir materialinius išteklius. O kaip jau anksčiau paminėta, jeigu prašymo forma ir turinys neatitiktų įstatymo reikalavimų, įstaiga turi teisę pagal minėto įstatymo 12 straipsnį siūlyti pareiškėjui pataisyti prašymą. Taigi, atsakovo argumentai, kad prašymas buvo netinkamas, nes nenurodyta, kokiam tikslui prašoma pateikti dokumento kopiją, yra nepagrįsti. Tačiau teismas sutinka su atsakovu atsikirtimu, jog ieškovo prašymai po to kai jam buvo pateiktos asmens dokumentų kopijos kartojosi, kas leidžia daryti išvadą, kad ir tokiu atveju vis tiek buvo būtina nuoroda į tai, jog ieškovo prašymas jau yra anksčiau patenkintas (Teisės gauti informaciją įstatymo 16 str. 2 d. 3 p.).

Iš nurodyto pirmiau teisinio reguliavimo seka, kad atsakovas privalėjo pateikti ieškovui jo prašomų dokumentų kopijas, nepaisant to, kad šių dokumentų originalai yra pas ieškovą. Atsakovas vis tiek privalėjo juos teikti tokia forma, kokia buvo ieškovo paprašyta, nes atsakovas ieškovo prašymų nepripažino netinkamais. Atsakovo noras, kad ieškovas su jam pateiktais dokumentais gali susipažinti akivaizdžiai neturėjo būti lemiantis jo atsisakymą, tenkinti kitą ieškovo prašymą dėl kopijų pateikimo. Tuo tarpu jei atsakovas iš pradžių leido ieškovui susipažinti su dokumentu įstaigoje, nereiškia draudimo ieškovui, kad jam iš vis nebus pateiktos šių dokumentų kopijos.

Tačiau kadangi teismas atmeta ieškovo ir jo atstovo teiginius, jog atsakovas netinkamai įvykdė ieškovo reikalavimus kylančius iš 2015-05-25, 2015-09-11, 2016-12-01 ir 2017-02-15 prašymų, tuo pačiu atmestinas ir ieškovo prašymas panaikinti jo asmens byloje esančius duomenis susijusius su jo sveikata, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Pirma, pats ieškovas šiuos dokumentus pateikė atsakovui, kurie darbdaviui tuo metu buvo būtini (22-25 b. l.). Antra, tai tėra tik dokumentų kopijos, kurios turi būti saugomos teisės aktų nustatytu terminu ir tik po to sunaikinamos (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-100 ,,Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“). Trečia, todėl ieškovo prašymas jas sunaikinti anksčiau termino yra atmestinas, o atsakovo atsisakymas sunaikinti ieškovo asmens duomenis anksčiau termino laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ketvirta, Valstybinė darbo inspekcija dar 2012-06-12 rekomendacijose darbdaviams dėl ,,Privalomųjų darbuotojų sveikatos tikrinimų“ nurodė, kad darbdavys įrašus apie asmens sveikatos būklę, kuomet darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo turi pasilikti jų kopijas. Todėl ieškovo motyvas, kad šie dokumentai buvusiam darbdaviui jau yra neaktualūs, atmestinas.

Taip pat nagrinėjamos bylos atveju teismas nenustatė, kad atsakovas pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, būtų suteikęs ginčo duomenis apie ieškovą tretiesiems asmenims (materialine prasme) neturintiems teisės juos gauti, išskyrus ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuriai tokie duomenys yra teikiami be apribojimų (43-44, 144 b. l.). Be to ieškovui ši informacija irgi buvo pateikta 2017-03-10 rašte Nr. S-37 (26 b. l.). Todėl teismui nėra teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė ieškovo teises dėl dokumentų kopijų pateikimo tretiesiems asmenims, kurie neturi teisės juos gauti. O tai, jog minėti duomenys teisėtai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai nesudaro teisinio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė įstatymą ir ieškovo teises ar teisėtus interesus (144 b. l.). Atkreiptinas ir atsakovo dėmesys, kad kiekvienu atveju asmens teisės gali būti pažeidžiamos jau vien dėl to, kad jo prašymas netenkinamas, nenurodant tokio neveikimo teisėtos priežasties, kaip to reikalauja Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Pastebėtina, kad ieškovas neskundžia nei 2015 m. birželio 17 d., nei 2015 m. rugsėjo 11d., ar 2017 m. kovo 10 d. raštų turinio, kadangi jo prašymai iš esmės buvo patenkinti. Todėl ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai, kad šiais raštais buvo pažeistos pastarojo teisės laikytini nepagrįstais. Teismui ištyrus bylos aplinkybes nėra teisinio pagrindo išvadai, kad minėti raštai patvirtina atsakovo neveikimą ar netinkamą veikimą, kas galėtų būti vertintina kaip neteisėta. Nors šiuose raštuose ir nėra nurodyta jų apskundimo tvarką, tačiau tokia galimybė skųsti sprendimus, veiksmus ir neveikimą, savaime suprantama. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėtais raštais pranešama ieškovui apie institucijos apsisprendimą nesuteikti jam informacijos ar dokumentų kopijų, o tuo pačiu ir netenkinti ieškovo prašymu juose nurodytu būdu, t. y. netenkinti prašymo pateikti dokumentų kopijas, o tik siūlant susipažinti su dokumentais įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsakovo veiksmuose neveikimo, nėra teisinio pagrindo jų laikyti neteisėtais, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Kadangi Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnis nustato, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos, nors šis terminas ir buvo pažeistas nepateikiant savalaikiai ieškovui informacijos į jo 2016-12-01 pareiškimą, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, byloje nustatyta, kad šis prašymas vertintinas ne tik šio, bet ir kitų tarp šalių kilusio ginčo įrodymų aspektu.

Teismas ginčo atveju remiasi ir į bylą pateikta VDAI išvada, kurios motyvų nekartoja, kadangi jiems pritaria. Taip pat nepasisako ir dėl tų įrodymų, pavyzdžiui, kiek darbuotojų ir kada buvo supažindinti su progimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ar ieškovo slapčia padarytais vaizdo įrašais, nes tai nėra tiesiogiai susiję su šalių ginču ir neturi esminės įtakos (29, 95-108, 149 b. l.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Asmuo turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto asmens. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo (juridinio asmens) 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl patirtų pergyvenimų ir nepatogumų. Teismas, kaip jau minėta, nenustatė atsakovo kaltės dėl informacijos ieškovui nepateikimo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl šio ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su asmeniu, yra jo dvasiniai išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito asmens veiksmų, kuriais pasireiškė pastarojo kaltė ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas naudojo ieškovo atžvilgiu psichologinį smurtą, kas akivaizdu, nesukėlė ieškovui nei emocinio skausmo, nei pažeminimo. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovui atlyginti nukentėjusiajam 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmestinas. Pažymėtina, kad teismas, nepriteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimo, remiasi CK 6. 250 straipsniu, reglamentuojančiu neturtinės žalos sąvoką, jos atlyginimo atvejais, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pan. Šis straipsnis taikytinas kartu su kitomis materialinės teisės normomis byloje esant reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą, susijusią su asmeniu, sudaro dvasiniai jo išgyvenimai, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito asmens veiksmų, kuriais pasireiškė pastarojo kaltė. Iš byloje esančio medicininių dokumentų (22-24, 127 b.l.). Dėl to šioje dalyje ieškovo ieškinys irgi atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

CPK 93 str. 1d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė į bylą rašytinį įrodymą, kad jis patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo A. I. taip pat pateikė teismui įrodymą, kad ir jis patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisės doktrina išskiria keletą istoriškai susiformavusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teorijų, kurių esminiai skirtumai glūdi būtent kaltės (atsakomybės) dėl proceso sampratoje. Viena iš šių teorijų yra priežasties teorija, kuri atmeta visišką bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priklausymą nuo šalių materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius (procedūrinius) veiksmus arba tokius procesinius (procedūrinius) veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra turtinio pobūdžio santykis. Šio santykio esmę trumpai galima apibūdinti taip: kalta (atsakinga) dėl proceso šalis atlygina savo padarytą žalą, susijusią su civilinės bylos iškėlimu, nagrinėjimu ir sprendimų vykdymu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltės (atsakomybės) dėl proceso samprata. Kaltė dėl proceso nusako, kam turi tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo santykiams subsidiariai mutatis mutandis taikytinos CK nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Ginčo atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas CK nuostatas taikant tiesiogiai (CK 1.1 str. 2 d.). Dėl to sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas remiasi draudimu piktnaudžiauti civilinėmis teisėmis, o esant šio draudimo pažeidimui, konstatuoja, kad tik nekaltoji šalis įgyja teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą.

Kadangi teismas priimdamas byloje sprendimą ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui atmeta, dėl to pastarajam turėtų būti priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.). Tokiu būdu atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 400,00 Eur, o trečiajam asmeniui 200 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Tačiau pirmiausia, atsižvelgiant į ankščiau paminėtus teisinius argumentus, nors ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu ir atmetamas, tačiau iš ieškovo nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui šių išlaidų suma neatlygintina, atsižvelgiant į tai, jog pačio atsakovo ar jam pavaldžių darbuotojų, ginčo atveju tai ir trečiojo asmens, veiksmai (neveikimas) irgi turėjo įtakos ginčui tarp šalių kilti, nes ne visada savalaikiai buvo reaguojama į iš ieškovo gautą informaciją. Tokia teismo išvada siejasi ir su VDAI išvada, kuri pateikta į byla ir kurioje yra konstatuota, kad atsakovui trūko rūpestingumo bei atidumo atsakinėjant į ieškovo prašymus.

Iš ieškovo tik priteistinos valstybei pašto išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, kadangi jų dydis viršija nustatytą minimalų dydį.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovo G. G. ieškinį atmesti.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,44 Eur (aštuonis eurus 44 ct) išlaidų atlyginimui už bylos dalyviams įteiktus procesinius dokumentus.

3. Atmesti atsakovo ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai ikiteisminio tyrimo medžiagą, 2 (dvi) bylas.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.