Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų, 2017 m. liepos 3 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-99 (toliau tekste – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kuria konstatavo, esą, pareiškėja, būdama policijos pareigūne, eismo įvykio liudytoja, ir matydama, kad I. S. galimai yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdama pareigą suteikti jai medicininę pagalbą, apie tai pranešti specialiosioms tarnyboms (greitajai medicinos pagalbai, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugą ir tai, kad iš įvykio vietos nepasišalintų jos dalyviai, tyčia, kartu su L. T., iš įvykio vietos pasišalino, taip palikdama I. S. pavojingoje gyvybei būklėje. Be to, iki 2017 m. birželio 15 d., kol nebuvo iškviesta apklausai į policiją, slėpė įvykio aplinkybes, nepranešdama apie jį Kauno AVPK Kėdainių rajono PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigūnams ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 426 straipsnio 3 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.1 punkto, 14.3 punkto ir 14.5 punkto reikalavimus, pažemino policijos pareigūno vardą.

2017 m. liepos 4 d. Kauno AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau tekste – ir Vidaus tarnybos statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, numatančiomis teisę atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu jis pažemina pareigūno vardą, bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadą, priėmė įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos Nr. 20-TE-574 (toliau tekste ir - Įsakymas).

L. T. 2017 m. birželio 13 d. apie 19 val., ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį ta pačia kryptimi, kurį vairavo I. S.. Kartu su L. T. automobilyje važiavo ir pareiškėja. Pareiškėja susidūrimo momento nematė, tačiau pajuto stiprų smūgį, kai transporto priemonė atsitrenkė į kliūtį - I. S. vairuojamą transporto priemonę.

Po smūgio suveikė apsauginės automobilio AUDI A5 oro pagalvės, buvo juntamas stiprus svylančių elektros prietaisų kvapas. Pareiškėja buvo ištikta šoko, sunkiai galėjo kvėpuoti, jai liejosi akyse, sutriko orientacija ir koordinacija. Kurį laiką po susidūrimo pareiškėja nesuprato kas įvyko, išlipusi iš transporto priemonės matė daug automobilių, aplink juos vaikščiojo žmonės. L. T. stovėjo šalia ir paklausė, ar viskas gerai, jis pareiškėją ramino, kad įvykio vietoje viską sutvarkys. Pareiškėja iš L. T. ir eismo įvykio vietoje buvusių kitų asmenų suprato, jog jau iškviesta greitoji medicininė pagalba ir kitos gelbėjimo tarnybos.

Eismo įvykio metu nukentėjusioji pareiškėja pati patyrusi šoką ir sužaloji­mus, dėl objektyvių priežasčių negalėjo kitai nukentėjusiajai suteikti pirmosios pagalbos. Pareiškėja iš L. T. ir eismo įvykio vietoje buvusių kitų asmenų teiginių suprato, kad greitoji medicininė pagalba ir kitos gelbėjimo tarnybos jau yra iškviestos, taigi pareiškėjai nebuvo jokio reikalo skambinti bendrojo pagalbos centro numeriu ir pakartotinai informuoti apie eismo įvykį. Susidūrimo metu suveikė automobilio saugos pagalvės, be to, pareiškėja trenkėsi į automobilio AUDI A5 salono apdailos elementus, taigi dėl patirto stipraus smūgio, didelio garso, išsiskleidusių oro pagalvių, po susidūrimo patyrė šoką ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Pareiškėja išlipo iš transporto priemonės, ir prie jos priėjęs L. T., matydamas prastą pareiškėjos būklę, pasakė, kad ji gali eiti namo, o jis pasiliks įvykio vietoje ir pasirūpins eismo įvykio įforminimu bei kitais būtinais veiksmais. Pareiškėja, jausdamasi labai prastai, išėjo namo, o nuėjusi apie kilometrą- paskambino tėvui, kuris ir parvežė ją namo.

Taigi akivaizdu, kad eismo įvykio metu dėl patirto smūgio dėl išsiskleidusių oro pagalvių ir stipraus šoko, pareiškėja iš karto po eismo įvykio nesiorientavo, negalėjo situacijos vertinti adekvačiai ir dėl savo būklės bei kitų objektyvių aplinkybių (nukentėjusioji I. S. buvo prispausta, nebuvo matomi jokie išoriniai sužalojimai, buvo iškviestos gelbėjimo tarnybos) negalėjo tinkamai ir kvalifikuotai suteikti I. S. pirmosios medicininės pagalbos. Būdama sunkios būklės, pareiškėja iš eismo įvykio vietos išvyko tik dėl tos priežasties, kad jos kolega - L. T., pažadėjo pasirūpinti kilusia situacija, taigi pareiškėjos veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir tokiais veiksmais apsunkinti įvykio tyrimą ar sukelti kitas neigiamas pasekmes.

Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, šio tyrimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi su pareiškėjos tariamai padarytu pažeidimu susiję veiksniai, todėl liko nepaneigtos abejonės, kad pareiškėjos elgesį po eismo įvykio lėmė jos sveikatos būklė.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje. Šiuo aspektu pažymėjo, kad ANK pagrindu surašytas nusižengimo protokolas, nesant įsiteisėjusio nutarimo, kuriuo būtų konstatuota asmens kaltė, nesuponuoja valstybės pareigūnams teisės tvirtinti, esą, pareiškėja padarė administracinį nusižengimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Policijos įstatyme tokios teisės normos apskritai nėra. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas paviršutiniškai ir pažeidžiant jos teises.

Etikos kodekso 14.1 punktas numato, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus. Šis pareigūnų etikos reikalavimas savo turiniu yra deklaratyvus, kadangi neregla­mentuoja konkrečių asmens veiksmų neteisėtumo, nenustato konkrečių ribų.

Teigė, kad nesama patikimų duomenų, vadovaujantis kuriais būtų buvę galima konstatuoti, jog pareiškėja įvykio dieną veikė tyčia bei sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės, dėl kurių buvo pripažinta, kad pareiškėja savo elgesiu pažemino pareigūno vardą yra pagrįstos neobjektyviu bei paviršutinišku tyrimo duomenų vertinimu, todėl laikytina, kad šia apimtimi Tarnybinio patikrinimo išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas yra neteisėti. Prašė skundą tenkinti.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) buvo užfiksuota informacija apie įvykį (ROIK 0117000190991), iš kurios matyti, jog 2017 m. birželio 13 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2017 m. birželio 13 d. 18.55 val. susidūrė dvi transporto priemonės, viena iš jų yra apsivertusi, yra prispaustų asmenų. Apie įvykį pranešė privatus asmuo. Į įvykio vietą 18.59 val. buvo išsiųstas ekipažas (radijo šaukinys „K6089“), kuris į įvykio vietą atvyko 19.07 val., t. y. praėjus 8 min. nuo jo išsiuntimo, PRĮR langelyje „Sprendimai“ yra toks aprašymas: „2017 m. birželio 13 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) , 45 kilometre susidūrė automobiliai OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. S., ir AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo pasišalinęs, automobilis priklauso L. T.. Pirminiais duomenimis automobilis AUDI A5 atsitrenkė iš galo važiuodamas ta pačia kryptimi į OPEL CORSA. OPEL CORSA vairuotoja I. S. po eismo įvykio buvo išvežta į LSMUL Kauno klinikas, kur po apžiūros jai nebuvo konstatuota kaulo lūžių. Tyrimas tęsiamas.“ 2017 m. birželio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29611-17 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškėja, 2017 m. birželio 13 d. apie 18.55 val., važiuodama automobiliu AUDI A5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neuniformuotu, ne tarnybos metu, Kauno AVPK Kėdainių r. PK RS vyriausiuoju patruliu L. T., kuris vairavo minėtą automobilį, (duomenys neskelbtini) 45 kilometre, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota automobilio OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja I. S.. Pareiškėja, būdama policijos pareigūne, eismo įvykio liudytoja ir matydama, kad I. S. galbūt yra sužalota ir prispausta automobilyje, turėdama pareigą suteikti jai medicinos pagalbą, apie įvykį pranešti specialiosioms tarnyboms (greitajai medicinos pagalbai, policijai, gelbėjimo tarnybai), užtikrinti eismo įvykio vietos apsaugą ir tai, kad iš įvykio vietos nepasišalintų eismo įvykio dalyviai, tyčia kartu su L. T. iš įvykio vietos pasišalino, taip palikdama I. S. pavojingoje gyvybei būklėje. Vėliau, iki 2017 m. birželio 15 d., kol nebuvo iškviesta į apklausą policijoje, slėpė įvykio aplinkybes, nepranešdama apie jį Kauno AVPK Kėdainių r. PK vadovams ar kitiems įgaliotiems policijos pareigūnams.

Pareiškėja tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 3 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“, 14.1 punkto, 14.3 punkto, 14.5 punkto reikalavimus, pažemino policijos pareigūno vardą.

Tarnybinio patikrinimo metu nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kad po eismo įvykio pareiškėja nesuvokė savo veiksmų, nesiorientavo aplinkoje. Buvo nustatyta, kad 2 min. po eismo įvykio į jo vietą atvykus pirmiesiems liudytojams, pareiškėjos ten jau nebuvo, ji iš įvykio vietos skubiai pasišalino. Sunkios būklės, nesuvokiantis savo veiksmų ir nesiorientuojantis aplinkoje žmogus per tokį trumpą laiką nesugebėtų priimti sprendimo skubiai pasišalinti iš įvykio vietos.

2017 m. birželio 30 d. pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje, ir priimtas administracinis nurodymas pasiūlyti asmeniui sumokėti 75 Eur baudą. Bauda sumokėta 2017 m. liepos 4 d.

Pareiškėja, būdama policijos pareigūne, pati išmanydama teisės aktus, žinodama, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nesuteikiant neatidėliotinos pagalbos eismo įvykio metu sužalotam asmeniui ir jį paliekant pavojingoje gyvybei būklėje įvykio vietoje, yra šiurkštus teisės pažeidimas, ir tai užtraukia administracinę atsakomybę, tyčia nesiėmė jokių veiksmų, kad šios pasekmės nekiltų.

Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte (senojo Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, kad pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas ar elgesys įtakos neturi. Pareigūnui pažeminus pareigūno vardą, policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos. Statutas nenumato įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

Pareiškėja ginčija atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 20-TE-574 „Dėl K. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau- ir Įsakymas), ir reiškia išvestinio pobūdžio reikalavimus - dėl jos grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtinta 2017 m. liepos 3 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-99 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės K. B. veiksmų“ (toliau –ir Tarnybinio patikrinimo išvada).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto redakciją – pagal 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-231/2008; Nr. A756-236/2010).

Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Vidaus tarnybos statuto, Policijos įstatymo bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016; kt.).