Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-397-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-02-26Kauno apygardos teismas
  2. T-75-831/2013Nutartis · 2013-04-30Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-03Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-10Kauno apygardos teismas
  5. T-126-594/2013Nutartis · 2013-07-23Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-26
Bylos Nr.
1A-148-397-2013
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00008-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas: Gytis Večerskas Baudž. byla Nr.1A-148-397-2013

Teisėjas: Algis Vieraitis Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00008-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko sekretoriaujant Simonai Januleitienei, dalyvaujant prokurorei V. Sakalauskienei, nuteistojo V. B. gynėjui advokatui R. Bučmai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d.d., paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo. 2012-01-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi šioje byloje paskirtos smurtą patyrusio asmens N. Š. apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimas V. B. išsikelti iš nukentėjusios būsto ir nesiartinti prie jos, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, jas panaikinti kaip nebereikalingas. Priteista iš V. B., du tūkstančiai litų (2000 lt.) nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo N. Š..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad:

jis 2011-12-26 apie 17.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., kilus buitiniam ginčui, tyčia du kartus sudavė ranka į veidą ir dešimt kartų spyrė koja tuometinei sugyventinei N. Š. į veidą, kojas ir kryžmenį, padarydamas nukentėjusiai N. Š. kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, smakro kairėje pusėje, abiejų blauzdų ir kryžmens srityse, tuo sukėlė šiai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą;

taip pat, kad jis 2012-01-03 apie 23.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m., kilus buitiniam ginčui, tyčia spyrė koja tuometinei sugyventinei N. Š. į galvą ir tąsė ją ranka sugriebęs už plaukų, tuo sukėlė šiai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. B. prašo 2012-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. l d. panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti, civilinį ieškinį atmesti. Nurodo, kad kaltu pripažintas nepagrįstai, neginčijamų duomenų, kad jis įvykdė šias veikas teismas nenustatė. Teigia, kad, priimdamas nuosprendį, teismas išėjo iš kaltinimo ribų, nuosprendyje konstatuodamas, kad jis 2011-12-26 N. S. koja spyrė į kojas ir kryžmenį, bei papildomai konstatavo, kad jis N. S. padarė kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, skruosto kairėje pusėje, abiejų blauzdų ir kryžmens srityje. Tokiu būdu teismas konstatuodamas ir nustatydamas naujas aplinkybes bei pripažindamas, kad apeliantas padarė šiuos veiksmus, pažeidė jo teisę gintis nuo pateikto kaltinimo ir išnagrinėjo bylą ne pagal pateiktą kaltinimą.

Teismas grindžia nuosprendį teismo medicinos specialisto išvada ir eksperto apklausa teisme, tačiau aplinkybės išdėstytos eksperto išvadoje tai, kad N. Š. sužalojimai galėjo būti padaryti 3-4 paros iki sužalojimo iš esmės prieštarauja eksperto teiginiams teisme, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 3-14 parų iki N. Š. kūno tyrimo. Apelianto nuomone, tai yra esminis prieštaravimas, kuris nepašalintas, nes sprendžiant pagal specialisto išvadą Nr. G22/12(09) kurioje nurodytas sužalojimą N. Š. padarymo laikas 3-4 paros iki apžiūros, tai 2011-12-26 N. Š. konstatuoti sužalojimai negalėjo būti padaryti, nes nuo apžiūros 2012-01-04 iki 2011-12-26 dienos buvo praėję daugiau nei keturios paros. Teismas, grįsdamas nuosprendį, vadovaujasi specialisto parodymais teisme ir argumentuoja, kad jo paaiškinimai pakankamai įtikinami, tačiau nepasisako kodėl vadovaujasi šiais duomenimis , o ne sužalojimų N. Š. padarymo laiku rašytinėje išvadoje.

Nuosprendis grindžiamas ir įvykio vietos apžiūros protokolu, o būtent tuo, kad virtuvėje gulėjo plaukų sruoga bei liudytojo T. S. parodymais , kad N. Š. aiškino, kad šiuos plaukus išrovė jis, tačiau šią aplinkybę paneigė specialistas, kuris apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad kraujosruvų, kurios paprastai atsiranda galvos odoje nuo tokio pobūdžio sužalojimų pas N. Š. neaptiko. Todėl darytina išvada, kad 2012-01-03 N. Š. plaukai negalėjo būti išrauti. Teismo medicinos specialistas davė išvadą, kad N. Š. sužalojimus galėjo pasidaryti ir pati, kas patvirtina apelianto aiškinimą, kad ji būdama stipriai apgirtusi ne vieną kartą kritinėjo namuose, atsimušdama į bute buvusius daiktus. Tai, kad jis nukentėjusiosios 2011-12-26 nemušė patvirtina ir tas faktas, kad ji dėl to į policiją nesikreipė. Asmenų tiesiogiai mačiusių , kad jis būtų mušęs N. Š. nėra. Visų kitų liudytojų parodymai , kuriais grindžiamas nuosprendis, yra netiesioginiai įrodymai. Apie N. Š. sumušimą jie išgirdo iš pačios N. Š.. Paskutinio teismo posėdžio metu N. Š. teismui aiškino, kad nuteistasis jos nemušė ir paaiškino, dėl kokių priežasčių pakeitė parodymus. Bylos duomenimis nustatyta, kad jį kaltinančius parodymus N. Š. pradėjo duoti tik pabendravusi su ją lankančiomis socialinėmis darbuotojomis, nors I. A. yra teigusi, kad sužalojimus ji pasidarė pati krisdama. Apelianto teigimu, priimant nuosprendį visos abejonės turėtų būti traktuojamos kaltinamojo naudai, o nepašalinus skunde išvardintų prieštaravimų bei abejonių, nėra pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir bylą jo ginamojo atžvilgiu nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, prokurorė prašė skundą atmesti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek apeliantą kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Savo nekaltumą apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžia iš esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad V. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, kad įrodymai buvo vertinami neobjektyviai ir nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Apeliantas savo skundo argumentus grindžia tik savo paties pamąstymais ir subjektyvia nuomone, kuri prieštarauja nustatytiems faktams. Teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.

Kaltinamasis viso bylos tyrimo metu ir teisme savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad nukentėjusiosios kaltinime nurodytomis dienomis nemušė, o sužalojimai ant jos kūno galėjo atsirasti jai pačiai krintant ir susižalojant.

Tačiau iš nukentėjusiosios N. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad apeliantas padarė kaltinime nurodytas veikas.

Teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiosios teismo posėdyje duotais parodymais apie tai, kad ji kaltinamojo nebuvo mušama, nes juos neginčijamai paneigia kiti bylos įrodymai. Savo parodymų pakeitimą nukentėjusioji paaiškino tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme jai buvo daromas spaudimas, susijęs su jos teisėmis auginti mažametes dukras, tačiau ji šią aplinkybę nurodė deklaratyviai, ir nesugebėjo argumentuotai paaiškinti, kas ir kokį konkrečiai spaudimą jai darė ir kodėl ji dėl tokio elgesio jos atžvilgiu niekur nesikreipė. Jai rašytiniais įrodymais konstatuotų sužalojimų atsiradimą N. Š. aiškino jai pačiai dar iki 2011-12-26 netyčia kritus laiptinėje, tačiau tokius jos parodymus paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad dalis jai konstatuotų sužalojimų galėjo atsirasti nukentėjusiajai krentant, tačiau dalis jų negalėjo atsirasti dėl kritimo.

Liudytojos I. A. ir G. A. parodė, kad nukentėjusioji nukentėjo ir prašė pagalbos, papasakojo, kad kaltinamojo namuose buvo sumušta 2011-12-26 ir 2012-01-03, gruodžio 26 d. Liudytojas R. B. parodė, kad nukentėjusioji yra jo kaimynė, 2011-12-26 ir 2012-01-03 apie 23 val. jos bute buvo triukšmas, girdėjo trenksmus, suprato, kad vyksta muštynės, girdėjosi nukentėjusios riksmas, jis iškvietė policiją. Jis pats 2011-12-27 laiptinėje buvo sutikęs nukentėjusiąją ir matė, kad jai sumušta prie ausies, anksčiau ne kartą sutikęs matė nukentėjusią sumuštą, su kraujosruvomis. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai Ž. B. ir T. S. paaiškino, jog 2012-01-03 nuvyko į nukentėjusios butą, kur pagal pranešimą vyko muštynės. Nukentėjusi jiems iš karto pareiškė, kad ją sumušė kaltinamasis, tąsė už plaukų, - jis pats matė viename iš kambarių ant grindų kuokštą akivaizdžiai išrautų ir ne savaime iškritusių plaukų, nukentėjusi taip pat pareiškė, kad kaltinamasis jai dar sudavė kažkur į veidą. Šių liudytojai parodymai iš esmės analogiški, jie yra visiškai pašaliniai asmenys tiek nukentėjusiajai, tiek nuteistajam, todėl jie nesuinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga: 2012-01-03 pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, teismo medicinos specialisto išvada, todėl liudytojų parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti.

Skundo argumentas dėl teisme naujų aplinkybių konstatavimo yra nepagrįstas, nes tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodytas toks pats nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius ir konstatuotas tokio pat sunkumo sužalojimas, veika kvalifikuota pagal tą patį straipsnį, o tai, kad teismas, išsiaiškinęs įvykio aplinkybes, detalizavo, į kurias vietas konkrečiai buvo suduoti smūgiai N. Š., neduoda pagrindo teigti, kad buvo konstatuotos naujos aplinkybės ir išeita iš kaltinimo ribų. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl prieštaravimų tarp specialisto išvados ir specialisto parodymų teisme. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne vėliau kaip 3-4 dienos iki kūno tyrimo, o ne 3-4 paros iki tyrimo, kaip teigiama apeliaciniame skunde, todėl specialisto parodymai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 3-14 parų laike iki tyrimo, neprieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai.

Taigi, rašytiniai bylos įrodymai bei visi aukščiau aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajai N. Š. nustatytus sužalojimus padarė bei fizinį skausmą jai sukėlė ne kas kitas, o nuteistasis V. B., kad būtent jis rankomis ir kojomis sudavė jai į įvairias kūno vietas ir tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas įvertinęs visų įrodymų visetą, konstatuoja, kad nuteistojo kaltė padarius jam BK 140 str. 1 d. inkriminuotus nusikaltimus pilnai pasitvirtino, todėl jis pripažintas kaltu ir nuteistas teisingai ir pagrįstai.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistas pagrįstai. Civilinį ieškinį, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, todėl tai, kad nukentėjusioji jo atsisako, neturi teisinio pagrindo jo netenkinti.

Posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti tuo pagrindu, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Šis gynėjo prašymas negali būti patenkintas. Byloje yra nukentėjusiosios prašymas bylą nutraukti, tačiau ne tuo pagrindu, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, o tuo pagrindu, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat aiškino tik apie atitinkamas jos sužalojimų atsiradimo galimas aplinkybes, bet ne apie savo valios išraišką susitaikyti su kaltinamuoju, jam atleisti ir panašiai. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis nei teismo posėdžių metu, nei savo apeliaciniame skunde nieko nekalba apie kokį nors susitaikymą su nukentėjusiąja. Tad nesant teisinio pagrindo, numatyto BPK 3 str. 1 d. 5 p., baudžiamojo proceso nutraukimas negalimas.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Gytis VečerskasTeisėja Jūratė JakubonienėAlgirdas Jaliniauskas