Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas M. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2014-07-30 nutarimo Nr. 94-361 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas 2012 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. galutine subendrinta 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-03-20, pabaiga – 2015-04-20.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nuteistojo M. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2014-07-30 Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, atmestas, kadangi padaryta išvada, jog M. S. asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu, daromų nusikaltimų pobūdis ir vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, rodo jo pavojingumą visuomenei, duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nebenusikals, nėra, todėl bausmės tikslai dar nėra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualia­me socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nebenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo nuostatų, jei nuteistasis minėtus kriterijus atitinka tik formaliai. Visais atvejais teismas vertina susidariusių aplinkybių visumą, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę nebe pirmą kartą, anksčiau teistas du kartus už panašaus pobūdžio, t. y. turtinius nusikaltimus, tačiau paskutinis nusikaltimas sunkesnis, kadangi grobiant turtą prieš nukentėjusiąją buvo naudotas smurtas, be to, nuteistasis veikė ne vienas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinamas nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį. Taigi, nors M. S. skunde pažymi, kad jo turėtos nuobaudos jau nebegalioja, jos neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Tai, kad nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį ir tinkamai elgtis, yra įvertinta pataisos namų administracijos, jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Tačiau tokia teisė užsitarnauta dar pakankamai neseniai, nuo 2014 m. kovo 12 d., taigi apie sėkmingą integraciją į visuomenę kalbėti dar anksti. Juo labiau, kad nuteistojo motyvacija bei pasiryžimas keistis teismo anksčiau buvo įvertinta – kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kitą kartą paleistas lygtinai. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos, lygtinio paleidimo nepažeistos, tačiau M. S. vis tiek nusikalto. Taigi, ilgesnį laikotarpį jam sunku laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeidžiant kitų asmenų teisių bei interesų. Be abejo, lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas ne vieną kartą, tačiau kartą nepasiekus bausmei keliamų tikslų, antrąjį kartą nuteistojo asmenybės analizei skiriamas didesnis dėmesys. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta apylinkės teismo.

Aukštesnės instancijos teismas negali nevertinti ir tokių socialinio tyrimo išvadoje nustatytų aplinkybių kaip vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, polinkis lengvai pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai, savikritikos, atsakingumo stoka, neapgalvojimas savo veiksmų pasekmių. Apygardos teismas atmeta nuteistojo teiginius, kad pateiktos socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvados yra klaidinančios. Tai, kad jį bandoma apšmeižti, tėra nuteistojo subjektyvi nuomonė, reakcija į jam nepalankų sprendimą. Jokių duomenų, kad M. S. socialinio tyrimo išvadą rengę ar psichologinę išvadą pateikę asmenys būtų suinteresuoti nuteistojo teisine padėtimi, nėra. Minėtas išvadas rengia tik atitinkamą išsilavinimą turintys asmenys, kurie griežtai vadovaujasi jiems privalomų metodikų taikymo reikalavimų. Apygardos teismas nenustatė, kad faktinės aplinkybės prasilenktų su byloje esančia medžiaga.

Nuteistasis nepagrįstai ginčija neva apylinkės teismo klaidingai aprašytus jo finansinių įsipareigojimų vykdymo ypatumus. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad duomenų apie savanorišką atlygintinų sumų sumokėjimą, duomenų nėra. Tai, kad nuteistasis yra pilnai sumokėjęs šiuo nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, nereiškia, kad kiti turimi finansiniai įsipareigojimai gali būti ignoruojami. M. S. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, jam skirtos piniginės baudos nėra sumokėtos. Pataisos namuose gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma 4350,56 Lt. Dalis šios sumos buvo išieškota priverstinai, nors M. S. kaip dirbantis asmuo galėjo savo iniciatyva pradėti dengti turimus įsiskolinimus valstybei, tačiau to nepadarė. Be to, nuteistasis turi mažametę dukrą, pats skunde teigia, kad prie šeimos išlaikymo prisideda kiek gali, tačiau iš byloje esančių specialistų išvados akivaizdu, kad vaiko išlaikymui pinigai reguliariai nėra siunčiami, siųsta tik 100 Lt. Taigi, pagrįsta teigti, jog M. S. finansiniai prioritetai nėra tokie, kokie turėtų būti atsakingo, gebančio planuoti savo ateitį asmens. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padaryta išvada, kad kvalifikacijos įgijimas sumažintų veiksnių, susijusių su jo išsilavinimu, mokymusi ir galimybe įsidarbinti, įtaką nusikalstamo elgesio rizikai. Tai, kad nuteistasis mokėsi, baigė dešimtą klasę, vertinama teigiamai, tačiau noro įgyti ne tik pagrindinį, bet ir vidurinį išsilavinimą M. S. neišreiškė, apie konkrečios specializacijos įgijimą jis taip pat neužsimena, taigi su darbu susijusios problemos išlieka aktualios. Kiti kriminogeniniai veiksniai – kriminalinės subkultūros nuostatų laikymasis, nemokėjimas kelti tikslus ir planingai jų siekti, pasidavimas neigiamai kitų asmenų įtakai, tik sustiprina išvadą, kad M. S. nėra valinga asmenybė, jam reikalinga keisti ne tik elgesį, bet ir mąstymą, o tai ilgai trunkantis procesas.

Įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir išanalizavęs pirmos instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes (pataisos programų lankymą ir pan.) ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors M. S. yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (dirba, neturi galiojančių nuobaudų, kartą skatintas) nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Be to, atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Pažymėtina ir tai, kad visi nusikaltimai, už kurių padarymą M. S. buvo teisiamas yra tyčiniai, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Taigi nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.