Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Nijolė Žimkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1053-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01255-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – areštu keturiasdešimčiai parų.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus, iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. S. nukentėjusiajai I. S. priteista 200 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2011-10-11, apie 7.45 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei paskambinęs į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, o nukentėjusiajai I. S., kuri dėl ligos, neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būsenos, jas atidarius, įsiveržė į buto koridorių, lipnia juosta surišo nukentėjusiajai rankas, užklijavo burną, kad pastaroji negalėtų pakviesti pagalbos, tuo atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, bei, padarydamas abiejų plaštakų ir veido sumušimą, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, pagrobė I. S. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 150 litų vertės, 300 litų, sidabrines taureles ir šaukštelius, bendros 50 Lt vertės, tokiu būdu, įsibraudamas į patalpą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė svetimą, I. S. 500 Lt vertės turtą, t.y. M. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė svetimą fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. G. vardu, kol šis dokumentas 2012-03-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu Birželio 23-osios g. 10, Vilnius, buvo pas jį rastas ir paimtas asmens kratos metu, t.y. M. S. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistąjį M. S. iš kaltinimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje išteisinti, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo, sumažinti paskirtą bausmę.

Prokuroras prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje įvertinti remiantis nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepadaryta.

Apelianto argumentai, susiję su jo prašymu išteisinti jį pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmestini.

Reikia pažymėti, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti įvairiais alternatyviais veiksmais – antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimu, arba (ir) įgijimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) laikymu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) gabenimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) siuntimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) panaudojimu neturint teisėto pagrindo, arba (ir) realizavimu neturint teisėto pagrindo, kurių kiekvienas iš esmės atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Gi nagrinėjamu atveju, M. S. yra nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už fizinio asmens dokumento – D. G. vardu išduoto Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikymą neturint teisėto pagrindo. Ši aplinkybė objektyviai nustatyta bylos duomenimis, kurių visetas leidžia paneigti apelianto versiją, neva tai jis minėtą dokumentą rado prie kioskelio Taikos – Justiniškių gatvių susikirtime, jo sulaikymo dienos išvakarėse, o tai reiškia 2012-03-19, ryte, ir, kadangi važiavo į darbą, nespėjo jo gražinti.

Analizuojant byloje surinktą medžiagą ir visų pirma, liudytoju apklausto D. G. parodymus matyti, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo pagrobtas 2010 m. vasarą, kaip nustatyta bylos medžiaga – 2010-08-14, 00.39 val., jo apiplėšimo metu. Įvykio vieta –(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įtariamieji nenustatyti (1 t. b. l. 135-140). Nuteistasis M. S., įtariant 2011-10-11 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012-03-20. Jo asmens kratos metu, pas pastarąjį ir buvo rastas bei paimtas D. G. vardu išduotas ir iki 2015-02-09 galiojantis Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės paneigia pastarojo miglotai deklaruojamą neva tai turėtą ketinimą minėtą dokumentą gražinti: apeliantas, sprendžiant iš SODROS duomenų, nuo 2011-06-22 niekur nedirba, jo nurodytas asmuo, kurį šis įvardina draugu, ir kuris neva tai rado, kaip teigia nuteistasis, pas jį užsilikusį D. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, nenustatytas (2 t. b. l. 4-5, 70, 183). Reikia pažymėti ir tai, kad be teisėto pagrindo laikomo fizinio asmens dokumento trukmė – para, mėnesis ar metai ir t. t., bei jo laikymo vieta – gyvenamojoje patalpoje, automobilyje, drabužių kišenėje ir pan., jokios reikšmės šios veikos kvalifikavimui neturi. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, išteisinti jį iš kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu M. S. yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 4 d., 5 d.).

Reikia pažymėti ir tai, kad šios, pastarajam inkriminuotos veikos, nebuvo atsitiktinės – M. S. praeityje jau buvo ne kartą teistas, ir, nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja apelianto atsakomybę. Be to, sprendžiant iš SODROS duomenų, M. S. būdamas darbingas, ilgą laiką, t. y. nuo 2011-06-22 niekur nedirbo, ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, be to, pagal byloje esančius duomenis, pastarasis yra linkęs piktnaudžiauti narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis: 2010-05-18 vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, 2010-05-19 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada - vartojęs amfetaminą (2 t. b. l. 30-33, 35-36, 39-40, 42-49, 69).

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias bei kitas, nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad pagal buvusią darbovietę pastarasis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, kurioje auga mažametė dukra, jos materialinę padėtį, nuteistojo sveikatos būklę, pripažintą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad jis iki apeliacinio proceso pradžios savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad veika buvo padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, be jo prašymo (BK 60 str. 1 d. 6 p.), šių aplinkybių kiekį, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, pagrįstai pastarajam paskyrė straipsnio sankcijose numatytas bausmes - už apysunkę veiką arešto bausmę, o už veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai – laisvės atėmimą.

Apeliantui paskirtos bausmės, tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrinta bausmė, savo dydžiu nesiekia sankcijose numatytos šios rūšies bausmių vidurkio, todėl M. S. paskirtą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų aplinkybių, nėra pagrindo.

Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas dėl nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę neigia, tuo tarpu dėl plėšimo epizodo kaltu prisipažino tik iš dalies ir tik iš dalies davė teisingus parodymus, be to, kaip nustatė teismas, juos keitė, derino prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas, kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį. Todėl toks M. S. prisipažinimas pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab, kad iš bylos duomenų nematyti, kad apeliantas neigiamai vertintų savo poelgį ar išgyventų dėl padarytų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.