Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo N. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl įgyjamosios senaties

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011, 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015 ir kt.).

Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2001 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą (valdą) su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas, dėl kurio nuosavybės teisės pareiškėjas kreipėsi į teismą, yra 2001 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjo įsigyto žemės sklypo ribose, tačiau neįvardijamas nei sutartyje, nei privačios žemės sklypų su pastatais perdavimo-priėmimo akte. Byloje pateikti K. K. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atliktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad statinys (sandėlis), kuriam atlikus kadastrinius matavimus buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra naujas statinys, jo pastatymo metai yra 1940. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, šis statinys nėra užregistruotas, tačiau pažymėtas 2020 m. birželio 23 d. žemės sklypo plane, saugomame Valstybės įmonės „Registrų centras“. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas 1940 metų statybos pastatą valdo nuo 2001 m. rugsėjo 24 d., jokie kiti asmenys iki šiol nėra pareiškę pretenzijų į šį turtą, niekas per šį laikotarpį neginčijo N. N. valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinį kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, jis nėra šio statinio savininkas, šio daikto nesukūrė, nepaveldėjo, neįgijo pagal sutartį. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, statinį pareiškėjas nuo įgijimo momento atvirai valdė, išlaikė, naudojosi daugiau nei dvidešimt metų.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus, kad statinio (sandėlio) (duomenys neskelbtini) valdymas nuo 2001 m. rugsėjo 24 d. iki dabar buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad jis visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip daikto savininkas ir pagrįstai buvo įsitikinęs, kad niekas neturėjo daugiau teisių į šį daiktą nei jis, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ir tai, kad jokie kiti asmenys iki šiol nėra pareiškę pretenzijų į pareiškėjo valdomą turtą, suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktas neįregistruotas kitų asmenų vardu. Byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 – 4.71 straipsniuose įtvirtintoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinį (sandėlį) (duomenys neskelbtini) CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68–4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinį (sandėlį) (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.