Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ingos Balkūnės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14881-19,

kurioje V. D., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 2017 m. birželio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 9 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 ) straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio1, dalimi, 2 dalies 9 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pasibaigus bausmės laikui, 2018 m. kovo 13 d. išbrauktas iš probacijos tarnybos duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. G929/2019(02) nustatyta, kad J. R. konstatuotos intrakutaninės kraujosruvos užausio, kairio raktikaulio ir kaklo srityse, odos nubrozdinimai skruoste, viršutinėje lūpoje ir kairėje čiurnoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 4 trauminius kontaktus. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų J. R. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (b. l. 47).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

V. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios J. R., liudytojos A. R. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados duomenimis, pareigūno tarnybiniu pranešimu, įvykio registrų duomenimis ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. D. 2019 m. balandžio 13 d. apie 00.55 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo šeimos narę - sugyventinę J. R., ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais „užmušiu, tai paskutinis kartas, kada kvėpuoji“, tyčia ranka sugriebęs už plaukų, ištempė nukentėjusiąją ant grindų, ranka sugriebė jai už burnos ir spaudė, o kita ranka, sugriebęs už kaklo, smaugė, taip smurtaudamas sukėlė J. R. fizinį skausmą, padarė jai intrakutanines kraujosruvas užausio, kairio raktikaulio ir kaklo srityse, odos nubrozdinimus skruoste, viršutinėje lūpoje ir kairėje čiurnoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šios V. D. tyčinės veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis V. D. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma laisvės apribojimo bausme (b. l. 122).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

V. D. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. V. D. ankščiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 108-110), psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (b. l. 114), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, spręstina, kad prokurorės pasiūlytas bausmės dydis, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje prieš šeimos narį padarė neišnykus teismui, ir būdamas neblaivus, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo terminą. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą V. D. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo terminą. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę.

Tikslu užtikrinti tinkamą bausmės paskirties įgyvendinimą ir nusikalstamo elgesio prevenciją, kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai – per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, kurie padės kontroliuoti kaltinamąjį ir prižiūrėti jo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, ir į tai, kad kaltinamasis ir anksčiau yra teistas už smurtavimą prieš nukentėjusiąja, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos V. D. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje V. D. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirti V. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. D. per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. D. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti V. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.