Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Dabkus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. U. pateikė skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriuo jis prašo taikyti senaties terminą ir nutraukti išieškojimą jo atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/02791.

Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis Lietuvos Respublikos Seime svarstomi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, pagal kuriuos, penkerių metų senaties terminas artimiausiu metu bus taikomas ir baudoms, užvestoms iki 2015 m. liepos 1 d. Remdamasis šiais duomenimis, pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – inspekcija) pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, jog antstolio kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš D. U. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl ATPK baudos. Pabrėžė, jog vykdomojoje byloje skolos išieškojimas vyko pagal iki Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-602 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šiuo atveju baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Atsižvelgiant į tai, jog inspekcija nesurašė protokolo ir nepriėmė nutarimo, pagal kurį pradėta vykdomoji byla, nesprendžia klausimų susijusių su baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d., administravimu ir išieškojimu, neatlieka nutarimų vykdymo kontrolės, prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 18 d. 13.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. birželio 29 d. nutarties patvirtintas kopijas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog antstolis Mindaugas Dabkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0028/13/02791 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-6366-119/2023 dėl 300,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. U. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2013 m. rugsėjo 2 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S086339, kuriuo vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti.

Pareiškėjas 2023 m. birželio 26 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo jis prašo taikyti senaties terminą ir nutraukti išieškojimą jo atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/02791. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis Lietuvos Respublikos Seime svarstomi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, pagal kuriuos, penkerių metų senaties terminas artimiausiu metu bus taikomas ir baudoms, užvestoms iki 2015 m. liepos 1 d. Remdamasis šiais duomenimis, pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą.

2023 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-28-17646 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pažymi, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) redakcija, kurios 308 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ji geruoju įvykdyti pabaigos. 2013 m. lapkričio 19 d. įstatyme Nr. XII-601, kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai ir kuriame nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusią tvarką. Nurodo jog pareiškėjui bauda buvo paskirta iki 2015 m. liepos 1 d., todėl minėtos baudos išieškojimui turi būti taikoma iki šio įstatymo galiojusi tvarka. Iki minėtų įstatymo pakeitimų ATPK nenumatė baudos išieškojimo senaties termino. Vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/02761, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. A2.2.-6366-119/2013 dėl baudos skyrimo buvo priimtas vykdyti 2013 m. rugsėjo 2 d. Teigia, jog atsižvelgiantį į tai kada nutarimas priimtas ir kada vykdomoji byla užvesta, trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, nepraleistas. Nurodo, kad 2013 m. – 2023 m. periodiškai vykdytos užklausos dėl skolininkui banko sąskaitų atsidarymo, galimybės nurašyti lėšas nuo skolininko sąskaitos, nuolat teikiamas užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skolininko įsidarbinimo, tikrinamas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registras, todėl vykdymo laikotarpiu nėra suėjęs dviejų metų laikotarpio kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Teigia, kad iš vykdymo bylos medžiagos matyti, jog skolininkas nuosekliai nesekė savo vykdomųjų bylų, nors jam apie prievolę sumokėti skolas buvo žinoma dar nuo 2013 m. Skolininkas niekad neatvyko į kontorą, neteikė paaiškinimų apie turtinę padėtį. Nurodo, kad vykdomosiomis bylomis pradėjo domėtis tik 2022 m. teikdamas prašymą nustatyti laisvai disponuojamą sumą bei 2023 m. skundą dėl vykdomosios bylos užbaigimo suėjus senačiai. Būtent dėl skolininko D. U. vengimo dengti įsiskolinimą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, o ne dėl antstolio aplaidumo, bylų vykdymas užsitęsė ir įsiskolinimas nebuvo išieškotas ilgiau nei dveji metai. Antstolis nuolat tikrino sąskaitas bankuose, užklausinėjo VSDFV apie skolininko įsidarbinimą, nustatęs, kad skolininkas įsidarbino (duomenys neskelbtini) išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, tačiau iš darbovietės buvo gauta tik viena 24,62 Eur įmoka. Antstolis buvo prisijungęs ir prie antstolės Brigitos Palavinskienės, kuri pardavinėjo skolininko nekilnojamąjį turtą, tačiau turtas nebuvo parduotas ir per antrąsias varžytines. Teigia, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui, kadangi nėra suėjęs senaties terminas, nes nuolat buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, vykdomi priverstinio išieškojimo veiksmai.

Byloje gautas skundas dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas prašo taikyti senaties terminą ir nutraukti išieškojimą jo atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/02791.

Pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0028/13/02791 turi būti nutraukta, pasibaigus išieškojimo senaties terminui.

Teismas pažymi, kad CPK ir kituose išieškojimo vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytas senaties terminas, per kiek laiko vykdomieji dokumentai turi būti įvykdyti, kai jie yra pateikti antstoliui.

Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 588 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.

Vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 607 straipsnio 1 dalies nuostatas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Pažymėtina, jog priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjus vykdymo veiksmus, vykdomoji byla gali būti nutraukta tik CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais.

Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Administracinės nuobaudos išieškojimo byloje veiksmai turi būti atliekami laikantis atitinkamo intervalo tam, kad palyginti mažų sumų išieškojimas neužsitęstų.

ATPK 308 straipsnio 1 dalyje (redakcijos, galiojusios nutarimų skirti administracines nuobaudas priėmimo metu ir vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti metu vykdomojoje byloje Nr. 0028/13/02791, kurioje pareiškėjas prašo taikyti senaties terminą, buvo nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tuo metu galiojusiose ATPK 308 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta priverstinio administracinės nuobaudos – baudos išieškojimo senaties terminų, o nuo 2015 m. liepos 1 d., galiojusi ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio l dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Šiuo metu nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio ANK 672 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, kuris nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso nurodytus atvejus, o ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo momento, kada asmeniui atsiranda pareiga sumokėti paskirtą baudą (ANK 675 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR, 2015 m. liepos 10 d., Nr. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0028/13/02791 matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. A2.2.-6366-119/2023 dėl 300,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko D. U. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, priimtas vykdyti 2013 m. rugsėjo 2 d. antstolio patvarkymu Nr. S086339, t. y. pateiktas vykdyti antstolei laiku, nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino tarp vykdančių nuobaudą valdžios institucijų. Kadangi skolininkas D. U. per įstatymo nustatytą terminą baudos nesumokėjo, vykdomasis dokumentas priverstiniam vykdymui pateiktas teisėtai bei pagrįstai.

Vykdomoje byloje surinkti duomenys patvirtina, jog antstolis priėmęs vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2.-6366-119/2023 atliko aktyvius vykdymo veiksmus. Antstolis nurodo ir iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vykdomoji byla pradėta vykdyti 2013 m. rugsėjo 2 d. Nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. atlikta 116 užklausų bankams, kredito įstaigoms, „Sodra“, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registrams. Antstolis pagal „Sodra“ duomenis nustatęs, jog pareiškėjas įsidarbino (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 15 d. priėmė patvarkymą S-16-28-3134 dėl skolos išieškojimo. 2018 m. rugsėjo 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-18-28-15975 dėl turto arešto. 2022 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S-22-28-15881, prisijungė prie išieškojimo prie antstolės Brigitos Palavinskienės vykdomos bylos pareiškėjo atžvilgiu. Iš 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymo Nr. S-22-171-13865, 2022 m. spalio 25 d. patvarkymo Nr. S-22-171-16156, 2022 m. lapkričio 22 d. patvarkymo Nr. S-22-171-18608 nustatyta, jog buvo siekiama parduoti skolininko nekilnojamąjį turtą tačiau turtas nebuvo parduotas.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, vykdomojoje byloje esančia medžiaga ir jose surinktais duomenimis įrodyta, kad vykdymo procese buvo aktyviai ir reguliariai bei sistemingai atliekami užklausimai į įvairius registrus, tikrinant skolininko turtinę padėtį. Nuo vykdomųjų bylų pradėjimo nėra susidaręs 2 metų laikotarpis, per kurį nebūtų atlikta jokių veiksmų. Bylų vykdymo laikotarpiu atliktos užklausos kredito įstaigoms, bankams, atliekamos užklausos „Sodros“ duomenų bazėje, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registrams, kas kaip minėta, patvirtina, kad per visą priverstinio išieškojimo laikotarpį vykdomosiose bylose sistemingai buvo atliekami vykdymo veiksmai, siekiant išieškoti skolas iš skolininko D. U..

Pažymėtina, kad skolininkas žinojo apie tai, kad baudų išieškojimas jo atžvilgiu vykdomi antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje, kadangi be kita ko patvarkymai buvo taip pat siunčiami ir į jo darbovietę, bei buvo atliekamas išskaitymas iš jo darbo užmokesčio, be kita ko byloje pateiktos elektroninių laiškų kopijos patvirtina, jog skolininkas bendravo su antstolio padėjėju, 2022 m. gruodžio 27 d. teikė prašymą dėl laisvai disponuojamos sumos. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomųjų dokumentų antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų susidarymo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Pareiškėjas, kaip skolininkas, savo pareigų, tokių kaip domėjimasis vykdymo proceso eiga, siekis išsiaiškinti skolos padengimo galimybes tinkamai neatliko. Sutiktina su antstoliu, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo sumokėti įsiskolinimą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiavimo su antstoliu stoka. Be kita ko, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sąžiningai elgęsis, dėjęs pastangas bauda padengti bent iš dalies. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas dėl senaties. Be to, vykdomosios bylos nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nemoka skolų ir nededa jokių pastangų jas sumokėti, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, vykdymo procesuose nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudų įvykdymo, darytina išvada, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomosios bylos dėl vykdymo senaties termino suėjimo, be to, yra pagrindas konstatuoti, kad skolininkas vengė atlikti jam paskirtas nuobaudas ir baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo kaltės. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. U. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.