Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 26 eurų bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas V. Ž. 2015 m. vasario 26 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-11149/15 dėl ATPK 124⁵ straipsnio pažeidimo, t. y. dėl to, kad pastarasis pastatė automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjęs vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas N. M. 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje, ir paskyrė 26 eurų baudą.

Teismo posėdyje skundą padavęs administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. nurodė savo skundą palaikantis. Tikina nebuvęs tinkamai informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Visus Institucijos siųstus pranešimus gavo tik neregistruotu paštu, vienintelis raštas, kuriame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir laikas, gautas jau po to, kai byla buvo išnagrinėta (2015-04-16 vakare), o administracinio teisės pažeidimo protokolo apskritai negavo. Apie tai, kad jam surašytas protokolas, žinojo iš Institucijos siųstų pranešimų, tačiau bylos nagrinėjimo data iki 2015-04-16 vakare gauto pranešimo jam nebuvo žinoma. Viename iš savo skundų protokolą surašiusio asmens pavardę nurodė galimai ją sužinojęs iš Institucijos siųstų raštų. Kategoriškai nesutinka padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą. Pažymėjo, jog važiuojant Vienuolio gatve dešinėje pusėje yra ženklas, nurodantis stovėjimo aikštelės vietą, tuo tarpu kairėje pusėje tokio ženklo nėra. Jis pamatė stovėjimo vietą, kuri buvo paženklinta ištisine geltona linija. Automobilį pastatė prie geltonos juostos, kuri draudžia stovėti ir sustoti. Jokio ženklo, kad toje vietoje yra stovėjimo aikštelė, nebuvo ir jis neprivalėjo jo ieškoti po visą kvartalą. Kategoriškai tvirtina, kad vieta nepriklausė mokomos aikštelės zonai. Tai buvo vieta, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti. Jis automobilį paliko joje, kadangi jo transporto priemonė yra paženklinta Neįgaliojo ženklu ir turi pilną teisę sustoti ir stovėti. Neįgaliojo kortelės nebuvo, tačiau KET ir nenumato tokios sąlygos. Transporto priemonė turi būti paženklinta arba skiriamuoju Neįgaliojo ženklo, arba Neįgaliojo kortele, t. y. pasirinktinai. Jo automobilis kaip tik ir buvo pažymėtas minėtu ženklu „Neįgalusis“, suteikiančiu pilną teisę statyti automobilį kelio ženklo „sustoti ir stovėti draudžiama“ zonoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124⁵ straipsnyje, padarymą. ATPK 124⁵ straipsnyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas ? užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt trijų iki keturiasdešimties eurų.

Iš skundo turinio matyti, kad V. K. visų pirma nurodo nebuvęs informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką, dėl ko negalėjo dalyvauti jos nagrinėjime, tokiu būdu atimant iš jo teisę apsiginti. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, tokį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmeta kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagoje esančios Lietuvos pašto pažymos matyti, kad V. K. vardu pagal pastarojo gyvenamąją vietą 2015-03-09 buvo įteiktas registruotas laiškas, siunta priimta (b. l. 17). Nors šiame pranešime ir neįvadinta, kokio konkrečiai turinio siunta įteikta, tačiau, įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (2015-02-26) bei siuntos gavimo datas, nėra pagrindo netikėti Institucijos teiginiais, kad šia registruota siunta kaip tik ir buvo pristatytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris būtinai yra siunčiamas būtent registruotu paštu ir kuriame yra aiškiai nurodyta bylos nagrinėjimo data ir laikas, tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per nurodytą terminą neįvykdys administracinio nurodymo. Akivaizdu, kad Institucija šiuo atveju neturėjo jokio pagrindo registruotu paštu siųsti kitokio pobūdžio dokumentų nei nurodytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtent po kurio gavimo ir prasidėjo susirašinėjimas tarp V. K. ir Institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis V. K. skundas Institucijai buvo pateiktas 2015-3-09, t. y kaip tik tą dieną, kaip pastarojo gyvenamosios vietos adresu įteikta registruota siunta. Minėtame skunde V. K. nurodo nesutinkantis su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, maža to, nurodo ir protokolą surašiusio asmens vardo pirmąją raidę ir pavardę. Taigi tokios aplinkybės neleidžia teismui abejoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką.

Kita skundo dalis yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais neva byla išnagrinėta neatsižvelgus į jo nurodytus prieštaravimus. Nors skunde V. K. šių prieštaravimų neįvardino, tačiau apklausiamas teismo posėdyje akcentavo tai, kad vieta, kurioje jis pastatė savo automobilį „Volvo 940“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklausė mokamų vietų zonai, o buvo ta vieta, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti, kuri jokiu būdu negali būti mokama. Šioje sustoti ir stovėti draudžiamoje vietoje pastatyti automobilį turėjo teisę kaip asmuo, kuris yra neįgalus, ir kurio automobilis tariamo pažeidimo metu buvo paženklintas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“.

Teismas neturi pagrindo sutikti, kad V. K. automobilį „Volvo 940“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatęs už ženklo Nr. 541 galiojimo ribų. Priešingai nei tvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, geltona ištisinio ženklinimo linija nenaikina kelio ženklo galiojimo. Šias aplinkybes aiškinosi ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, siųsdama atitinkamą paklausimą SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Byloje esantys duomenys, tame tarpe ir KET ženklo Nr. 541, esančio (duomenys neskelbtini). schema, rodo, kad V. K. automobilis buvo pastatytas būtent minėto kelio ženklo galiojimo zonoje (b. l. 18, 19).

Kitas momentas, kurį būtina aptarti, yra tai, kad V. K. neturėjo teisės statyti savo automobilio mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjęs vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę, kadangi jo automobilis nebuvo pažymėtas Neįgaliųjų asmenų statymo kortele, kas tokiu atveju yra būtina.

Saugaus eismo keliais įstatymo 3 straipsnio 3 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik Kelių eismo taisyklėse numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamas kelio ženklo reikalavimais. Konkrečiu atveju mokėjimo stovėjimo vietą nurodo kelio ženklai, o ne, kaip antai V. K. teigimu, geltona ženklinimo linija. Nagrinėjamu atveju automobilis užfiksuotas kelio ženklo Nr. 541 (stovėjimo zona), kurioje stovėjimas yra mokamas, galiojimo ribose. Minėtas kelio ženklas galioja visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo.

Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 15 punkte yra nustatyti subjektai, kuriems vietinė rinkliava už stovėjimą mokamose stovėjimo vietose yra netaikoma. Minėtų nuostatų 15.3. punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už automobilių stovėjimą yra netaikoma automobilių, pažymėtų Neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, valdytojams (vairuotojams).

Nagrinėjamu atveju V. K. kaip tik ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pastatydamas automobilį kelio ženklo Nr. 541 (stovėjimo zona) galiojimo ribose, nebuvo palikęs Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės, kas užfiksuota prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtose transporto priemonės nuotraukose, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog automobilis paženklintas tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“. Pabrėžtina, kad Kelių eismo taisyklių 4 priedo 10 punkte nustatytas skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ nėra tapatus Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelei, kurios išdavimo tvarka yra nustatyta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 ,,Dėl Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 135-5917; 2011, Nr. 38-1850). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 28 d. „Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių išdavimo aprašymo“ Nr. I-545 matyti, kad teisę į kortelę turi šie asmenys:

darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžiaus sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių;

asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis;

pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius;

darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

Taigi analizuojamu atveju laikytina, jog V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pastarasis automobilį pastatė mokamoje stovėjimo vietoje, nesumokėjęs vietinės rinkliavos. Nepaisant administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens teiginių, jog automobilius buvo paženklintas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, toks paženklinimas, nesant Neįgaliųjų asmenų statymo kortelės, neatleido jo nuo pareigos susimokėti vietinę rinkliavą.

Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nežymiai minimalią sankcijos ribą viršijanti bauda laikytina tinkama, dėl ko V. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

V. K. skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 26 eurų bauda, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.