Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-04 nutarties, kuria buvo atmestas V. K. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015-04-16 priimto nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas N. M. 2015-04-16 nutarimu pripažino V. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124⁵ straipsnyje, t. y. dėl to, kad 2015-01-28, 17.57 val., A. Vienuolio g. 8, Viliuje, jis nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojas, pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

Išnagrinėjęs V. K. apeliacinį skundą, 2015-06-04 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko galioti aukščiau nurodytą nutarimą, konstatuodamas, kad apeliantas automobilį pastatė mokamoje stovėjimo vietoje, nesumokėjęs vietinės rinkliavos. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog nepaisant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginių, jog automobilius buvo paženklintas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, toks paženklinimas, nesant Neįgaliųjų asmenų statymo kortelės, neatleido jo nuo pareigos susimokėti vietinę rinkliavą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas vykdydamas šią ir kitas funkcijas vietos savivalda vadovaujasi inter alia (be kita ko) atsakingumo savivaldybės bendruomenei, savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principais.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės už naudojimąsi savivaldybių tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Pagal ATPK 124⁵ straipsnį vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 23 iki 40 eurų.

V. K. pagal šį straipsnį nubaustas už tai, kad 2015-01-28, 17.57 val., A. Vienuolio g. 8, Viliuje, jis nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų 17.1 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąją mobiliojo ryšio žinutę.

V. K. savo apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad jis, palikdamas savo mašiną stovėti A. Vienuolio g. 8, Vilniuje, ties geltonąja kelio ženklinimo linija, buvo įsitikinęs, jog elgėsi teisėtai ir jokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidžia. Apelianto teigimu, jis būdamas neįgaliuoju, gali sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis. Kadangi A. Vienuolio gatvėje yra itin daug tiek nurodomųjų, tiek draudžiamųjų kelio ženklų, negalvojo, jog palikdamas savo mašiną geltonosios ištisinės kelio ženklinimo linijos galiojimo zonoje, t. y. iš esmės toje vietoje, kurioj kitiems vairuotojams sustoti ir stovėti draudžiama, turėjo dar ir susimokėti už stovėjimą.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgus į nustatytas faktines įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. K. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, pagal kurias įrodymai įvertinami pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų.

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nustatyta privaloma įmoka fiziniams ir juridiniams asmenims, kaip nurodoma nuostatuose, – už teisę naudotis nustatytomis Vilniaus miesto vietomis transporto priemonėms statyti. Pagrindinis Vietinės rinkliavos nuostatų nustatytos mokėjimų tvarkos reikalavimas rinkliavos mokėtojui – nustatyta mokestinė pareiga – privaloma sumokėti rinkliava (įmoka), kuri įskaitoma į miesto savivaldybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2013, yra pasisakęs, kad ATPK 124⁵ straipsnyje nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas sietinas su tokiais priešingais teisei veiksmais, kai pažeidžiant tvarką nesurenkama vietinė rinkliava ir padaroma žala savivaldybės biudžetui, nustatyta tvarka nesumokamas privalomasis mokėjimas.

Byloje nustatyta, kad V. K., būdamas neįgaliuoju ir turėdamas tai patvirtinantį ženklą „Neįgalusis“, paliko stovėti jam priklausantį automobilį geltonos ištisinės ženklinimo linijos (KET 1.4 p.) bei kelių ženklo „Stovėjimo zona“, kur stovėjimas yra mokamas, galiojimo zonose. Apelianto teigimu, palikdamas stovėti jam priklausančią transporto priemonę prie ištisinės geltonos ženklinimo linijos, jis buvo įsitikinęs, jog kelio ženklas „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos“, ten jau nebegalioja, kadangi toje vietoje stovėti ir sustoti kitiems transporto priemonių vairuotojams yra draudžiama (KET 1.4. p.). Pažymėtina, kad vadovaujantis KET 184 p. vairuotojui, kurio transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, leidžiama: 184.1. nepaisyti kelio ženklų „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ ir „Stovėjimo nurodytu laiku vieta“ reikalavimų; 184.2. sustoti ir stovėti kelio ženklų „Sustoti draudžiama“, „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje ir (arba) ties nubrėžtomis prie važiuojamosios dalies krašto 1.4 ar 1.9 horizontaliojo ženklinimo linijomis. Taigi palikdamas jam priklausančią transporto priemonę ties geltona ištisine ženklinimo linija, V. K. turėjo pagrindą manyti, jog elgiasi teisėtai, nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y. sąžiningai klysti dėl kelio ženklo „Stovėjimo zona su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ galiojimo. Juo labiau, kad, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, kitiems transporto priemonių vairuotojams toje vietoje statyti automobilius draudžiama (KET 1.4), tad vienareikšmiškai teigti, jog ši teritorija laikytina automobilių stovėjimo vieta taip pat negalima.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, jog taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. V. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojams, ir pirmos instancijos teisme nuosekliai teigė, jog palikdamas savo automobilį A. Vienuolio g. 8, Vilniuje, nesiekė išvengti prievolės sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą. Buvo įsitikinęs, jog veikia teisėtai, kadangi automobilį paliko kitiems vairuotojams draudžiamoje stovėti vietoje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinio, šis teismas kaltės klausimo nesprendė, o didesnį dėmesį skyrė objektyviesiems galimo pažeidimo požymiams, konstatuodamas, jog pažeidimas pasireiškė neveikimu – nustatyto dydžio rinkliavos nesumokėjimu. Tuo tarpu kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, t. y. situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog V. K. nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje nesiekė išvengti, o sąžiningai klydo dėl kelio ženklo „Stovėjimo zona“ su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ galiojimo.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog tarp aptariamų kelio ženklo bei horizontalios ištisinės ženklinimo linijos iš tikrųjų yra tam tikras prieštaravimas, kuris gali klaidinti transporto priemonių vairuotojus. Sutiktina su apelianto nurodomais teiginiais, jog geltonos ištisinės kelio ženklinimo linijos galiojimo zonoje kiti transporto priemonių vairuotojai negali palikti stovėti savo automobilių. Taigi ir nustatyto dydžio rinkliava už toje vietoje paliktą transporto priemonę negali būti mokama, tad iš esmės savo veiksmais V. K. jokios žalos savivaldybės biudžetui nepadarė.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį, nenustačius šio pažeidimo sudėties būtinojo požymio – kaltės.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. ATPK 124⁵ straipsnis pritaikytas netinkamai, todėl priimti sprendimai naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant V. K. veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialisto N. M. 2015-04-16 nutarimą bei 2015-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtus V. K., ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą jam pagal ATPK 124⁵ straipsnį, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.