- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- I1-1264-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03720-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. I, b. l. 1–2).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose (iki 2019-04-01 buvusiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K)) nuo 2016 m. iki 2017 m. Pažymi, kad vienam asmeniui nurodytu laikotarpiu teko mažiau minimalaus gyvenamojo ploto nei įtvirtinta teisės aktuose – kamerose buvo kartu laikoma po 2-3 asmenis, tai prilygo kankinimui, o atsakovės atstovas, kalindamas pareiškėją tokiomis sąlygomis, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą papildomai mažino kamerose įrengti baldai.
Teigia, kad gyvenamosiose patalpose taip pat nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. Natūrali šviesa silpnai pateko į gyvenamąsias patalpas, kamerų langai nevalomi, o pats pareiškėjas išsivalyti langų neturėjo galimybės. Dėl languose įstatytų grotų, nėra galimybės prieiti prie lango.
Atkreipia dėmesį, kad nėra užtikrinamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu. Asmuo, kuris naudojasi kameroje įrengtu tualetu gali būti matomas kitų asmenų, kartu laikomų kameroje, taip pat pareigūnų, atliekančių asmenų stebėjimą kamerose.
Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 4 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 17–22).
Paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2017-03-30. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teigia, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi etikos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo bei etikos principų.
Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema, palaikoma optimali temperatūra. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pažymi, kad įstaigoje laikomi asmenys neretai patys piktybiškai niokoja turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, todėl pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Teigia, kad pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-11-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4666-331/2018 buvo išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje buvo papildomai įtrauktas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos). Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą grindė, be kita ko, aplinkybe, kad 2016-10-30–2017-04-01 laikotarpiu Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko per mažai gyvenamojo ploto taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi, visas nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis nuo 2016-11-07 iki 2017-03-30 (nes tokiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K 2016-2017 m.) patenka į jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-4666-331/2018 ginčo laikotarpį, abiejose bylose pareiškėjas ir atsakovė bei jos atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dalis dėl minimalaus gyvenamojo ploto kamerose, privatumo neužtikrinimo) sutampa.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Nustačius, kad pareiškėjo tapati skundo dalis jau buvo išnagrinėta kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs 2019-01-01, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Lukiškių TI-K kamerose, kuriose minimalus gyvenamasis plotas asmeniui nebuvo pakankamas, ir nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais 2016-11-07 iki 2017-03-30 laikotarpiu (nes tokiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K 2016-2017 m.) nutrauktina.
Kadangi pareiškėjas skunde taip pat nurodo argumentus dėl kamerų atitikties higienos normų reikalavimams, teismas toliau analizuos šią skundo dalį. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas. Natūrali šviesa silpnai pateko į gyvenamąsias patalpas, kamerų langai nevalomi, o pats pareiškėjas išsivalyti langų neturėjo galimybės. Teigia, kad dėl languose įstatytų grotų, nėra galimybės prieiti prie lango.
Teismas pažymi, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. pvz., LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginius dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams nurodė abstrakčiai, jo teiginiai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjas nedetalizavo kokiais konkrečiais laikotarpiais ir kuriose kamerose nurodomos kalinimo sąlygos jam nebuvo tinkamos. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2016-2017 m. laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nesikreipė (t. I, b. l. 9). Pareiškėjas taip pat nenurodė skunde, kad dėl jam nepriimtinų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pačią įkalinimo įstaigą. Teismas pažymi, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar įstaigos administracija, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Taigi šiuo atveju matyti, kad pareiškėjas prašymų ar skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nei pačiai įkalinimo įstaigai, nei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nereiškė.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato, kad patalpų bendra dirbtinė apšvieta kameroje turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas).
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus toliau nurodytose kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas: 105, 111, 139, 220, 273, 274, 277, 283, 285, 292, 312, 328 (t. I, b. l. 37–39, 40–42, 53–54, 62–64, 68–70, 75–78, 85–87, 91–93, 96–98, 101–103, 104–106, 111–112, 115–117, 134–136, 143–145, 155–157, 165–168, 175–177, t. II, b. l. 6–9). Dirbtinio apšvietimo reikalavimų pažeidimų nurodytose tikrintose kamerose nenustatyta, taip pat konstatuota, kad langai kamerose Nr. 273, 312, 323 vizualiai yra švarūs (t. I, b. l. 140). Be to, kaip matyti pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, grotų languose įrengimą nustato teisės aktai.
Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų. Pagal Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 1-278, nuostatas, Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų, taip pat į aplinkybę, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras dalyje kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, konstatavo, kad langai buvo švarūs ir į tai, kad pareiškėjas dėl langų švaros į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas teiginių dėl apšvietimo netinkamumo neįrodė. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo dirbtinio ar natūralaus apšvietimo grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini. Pareiškėjo teiginiai dėl grotų kamerų languose įrengimo atmestini tuo pagrindu, kad grotų įrengimą numato teisės aktai.
Nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki 2019-04-01 buvusio Lukiškių TI-K), taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Administracinę bylą Nr. I1-1264-872/2020 dalyje dėl pareiškėjo A. G. reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 buvusių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) kamerose dėl minimalaus gyvenamojo ploto ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016-11-07 iki 2017-03-30 nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.