Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui šios įstaigos Teisės skyriaus vyriausiajam specialistui M. N.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. V4-175 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo“ ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. V4-176 „Dėl 2020-08-04 įsakymo Nr. V4-175 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo“ patikslinimo“ (toliau kartu – ir Įsakymai); 2) įpareigoti Tarnybą sudaryti pareiškėjui galimybę patikrinimo metu susipažinti su medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti nuomonę dėl 2020 m. rugpjūčio 3 d. išvados Nr. D4-1395 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada); 3) įtarus, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo bei Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tų teisės aktų konstitucingumo; 4) priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas paaiškina, jog skundžiami Įsakymai (2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V4-176 buvo patikslintas 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. V4-175) buvo priimti nevykdant konstitucinio proceso šalių lygybės principo, todėl naikintini.

2. Pareiškėjas pažymi, jog jis yra įmonės, kurią administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreditorius ir akcininkas – kaip kreditorius pareiškėjas yra suinteresuotas atgauti didesnę pinigų sumą bankroto metu, o kaip akcininkas – kad visi kreditoriai atgautų didesnes pinigines sumas bei kad likusi po administravimo suma būtų išmokėta kreditoriams. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybai turi būti keliami didesni standartai, tačiau atsakovė nesilaiko proporcingumo ir lygybės principų, patenkina tik vienos grupės ir atitinkamai paneigia pareiškėjo interesus.

3. Tarnyba 2020 m. balandžio 25 d. nusprendė atlikti neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą. Šis patikrinimas buvo atliekamas nuo 2020 m. balandžio 25 d. iki rugpjūčio 4 d., tačiau pareiškėjas jokios informacijos dėl vykdomo patikrinimo sustabdymo nėra gavęs, o 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi į Tarnybą dėl informacijos suteikimo. 2020 m. liepos 7 d. Tarnyba raštu atsakė, kad patikrinimas vyksta, terminai nėra suėję, o apie pabaigą ir priimtą sprendimą pareiškėjas bus informuotas papildomai. Taip pat pareiškėjui pasiūlyta susipažinti su patikrinimo pagrindais, nurodytais Tarnybos direktoriaus įsakyme. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. buvo prašoma sudaryti galimybę pateikti paaiškinimus, kadangi susidaro situacija, kad pareiškėjas gali pateikti savo nuomonę (paneigti teiginius) tik Tarnybai priėmus išvadą, nes iki to laiko informacija jam nėra teikiama. Tik kreipęsis į teismą gali jis pasisakyti dėl kaltinimų. Tarnyba neatliko pareiškėjo apklausos, taip pat neatsakė į pareiškėjo prašymus jį apklausti.

4. Tarnyba nurodė, kad administratorius paaiškinimuose teigė, kad veiklos ataskaita buvo pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui 2015 m. vasario 25 d., tačiau nutylėjo, kad kreditoriai šios ataskaitos nepatvirtino ir įpareigojo ją perdaryti, pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Bankroto administratorius šio nurodymo iki šiol neįvykdė, todėl prašymas pateikti šiuos dokumentus yra teisėtas, priešingai nei konstatavo Tarnyba. Pareiškėjas negali įrodyti šios aplinkybės pateikdamas kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi administratorius, suprasdamas šių nutarimų svarbą, sąmoningai neteikia jų kreditoriams ir šią informaciją slepia. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog šių kreditorių susirinkimo protokolų administratorius nepateikė ir Tarnybai, tokiu būdu ją suklaidino.

5. Pareiškėjas nesutinka su Išvadoje pateiktu argumentu, kad „<...> skunduose dėl 2020-03-13 kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kelti klausimai yra šių skundų pagrindu iškeltos civilinės bylos dalykas, todėl turėtų būti ir, kaip matyti iš turimos informacijos, yra išnagrinėti Įmonės bankroto bylą nagrinėjančios Vilniaus apygardos teismo <...>“, kadangi Finansų ministerijos nurodyme atlikti tyrimą yra nustatyta jo apimtis – Tarnybai nurodyta priimti sprendimus dėl teismo nenagrinėtų ginčo klausimų. Iš Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos matyti, kad teismas nagrinėjo ne pareiškėjo keliamus klausimus, t. y. neteisėtus bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiksmus, o tik administravimo dydžio teisingumą ir paskaičiavimą, tačiau teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų. Tad Tarnybos neplaninis patikrinimas neįgyvendina Finansų ministerijos nurodymo, taip pat nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo nurodytų bankroto administratoriaus pažeidimų. Tarnyba taip pat netyrė 2020 m. balandžio 16 d. ir balandžio 24 d. pateiktų atsiliepimų.

6. Nors teisės aktai ir nenurodo pareigos bankroto administratoriui pranešti kreditoriams apie jo kreipimąsį į teismą, tačiau tai paneigia principą, jog valstybinės institucijos tarnauja žmonėms. Pareiškėjo įsitikinimu, bankroto administratorius slepia informaciją.

7. Neplaninis patikrinimas vyko daugiau nei 3 mėn., pareiškėjas taip pat negavo informacijos, kad patikrinimas buvo sustabdytas. Atsakovės 2020 m. liepos 7 d. atsakymas (į pareiškėjo 2020 m. birželio 2 d. raštą) ir Tarnybos pozicija neatitinka gero administravimo principo. Be to, Tarnyba nepagrįstai suvienodino administratorių su kita proceso šalimi bei nurodė, kad administratorius yra nekaltas, nežinojo įstatymų, kad jį skriaudžia kreditorius ir akcininkas.

8. Tiriant tik mažą pažeidimų dalį, nesurinkus pakankamai įrodymų, neapklausus kitos proceso šalies, nebuvo galima ir tinkamai įvertinti atsakomybę sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes – Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo sunkinančių aplinkybių. Be to, pareiškėjo manymu, gerojo administravimo principo neatitinka ir išvada, kad „būtų tikslinga Administratoriui skirti nurodymą ištaisyti savo veiklos trūkumus bei iš naujo įvertinti Pareiškėjo pateiktus prašymus“.

9. Netinkamai atlikus tyrimą, negalėjo būti priimti skundžiami Įsakymai, kurie buvo priimti skubotai. Nurodytą aplinkybę patvirtina tai, jog Įsakymai buvo taisyti. Skundžiamų Įsakymų turinys, vertinant juos skunde nurodytų aplinkybių aspektu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

1. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovė nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V4-175, kuris buvo patikslintas 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V4-176, konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administratorius) pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 47 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti pažeidimai buvo sąlygoti ir JANĮ nuostatų naujumo bei praktikos teikiant informaciją pagal JANĮ nebuvimo, siekiant ištaisyti Administratoriaus veiklos trūkumus, jam buvo paskirtas nurodymas ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

Atsakovė pažymi, jog pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas nuomone, kad Tarnyba netyrė visų pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. ir balandžio 10 d. skunduose nurodytų pažeidimų bei kad tokie veiksmai pareiškėjui turi tiesioginės reikšmės bei sukelia jam teisines pasekmes.

3. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė ne prašymą (skundą) dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl institucija turi pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą, taip pat paaiškinti, kaip reaguota į pranešimą. Tai ir buvo padaryta Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštais „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“. Toks pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Tarnybos įsakymas nagrinėjamu atveju galėjo sukelti pasekmes tik Administratoriui.

4. Tarnyba atliko Administratoriaus neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti Išvadoje konstatuoti pažeidimai bei paskirti nurodymai juos ištaisyti. Atsakovė pažymi, kad jai yra paskirta vertinti konkrečius nemokumo administratorių veiksmus, pasireiškusius JANĮ ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo pažeidimu, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu. JANĮ 136 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip pavedanti vienai valstybės institucijai prižiūrėti visą asmens veiklą, neatsižvelgiant į tai, kokioje srityje ir kaip pastarasis veikia. Pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skunde, be klausimo dėl atsisakymo pateikti ataskaitas (bendradarbiavimo), taip pat keliami klausimai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos teikimo bei grasinimo ir diskriminacijos. Pareiškėjui keliant pastaruosius klausimus buvo interpretuojami Administratoriaus teiginiai, pateikti pareiškėjui Administratoriaus 2020 m. kovo 12 d. el. laiške, tačiau šiuo atveju nepateikta ir Tarnybos nenustatyta jokių nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų požymių. Tarnyba Išvadoje informavo, kad minėti klausimai priskirti nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams, kadangi yra susiję su Nemokumo administratorių etikos kodekso nuostatų laikymusi. Tarnybos turimais duomenimis, Nemokumo administratorių rūmams 2020 m. kovo 25 d. ir balandžio 10 d. skundą buvo perdavusi Finansų ministerija, tad šie skundai pakartotinai nebuvo perduoti.

5. Išvadoje nurodyta, kad kiti pareiškėjo pateikti prašymai dėl informacijos pateikimo, tiek juos vertinant kaip JANĮ įtvirtintos kreditoriaus teisės gauti informaciją apie Įmonės finansinę būklę, nemokumo procesą įgyvendinimą, tiek kaip reikalavimą pagrįsti siūlomus nutarimų projektus ar kt., nelaikytini pagrįstais, t. y. Administratorius neprivalėjo jų tenkinti. Jokie teisės aktai nenustato kreditoriui ar kitam bankroto byloje dalyvaujančiam asmeniui teisės, o nemokumo administratoriui pareigos atsiskaityti už savo veiklą teikiant besikreipusiajam jo pageidaujama atskaitas, informaciją, nenurodytą JANĮ. JANĮ taip pat nenustato kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisės gauti nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų, kurie teiktini tik kreditorių susirinkimui.

Nemokumo administratorius taip pat neturi pareigos informuoti kreditorių apie tai, kad kreipėsi į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, šiame kreipimesi nurodyti kreditorių kontaktų. Suinteresuoti asmenys apie nagrinėjamą bylą informuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, paprastai civilinę bylą nagrinėjančios teismo, kas ir buvo padaryta Įmonės bankroto bylą nagrinėjančios teismo, informuojant ir pareiškėją apie Administratoriaus skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu. Pareiškėjas civilinėje byloje teikė savo poziciją, prašymus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad kreditorių surinkimo priimamų nutarimų teisėtumo klausimą vertina tik teismai. Nagrinėjamoje situacijoje Tarnyba Išvadoje pagrįstai nevertino kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų bei nurodė, kad 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo klausimai buvo išnagrinėti Įmonės bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo.

1. Teismo posėdyje pareiškėjas S. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2. Teismo posėdyje atsakovės Tarnybos atstovas šios įstaigos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas M. N. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. M. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. ir balandžio 10 d. pateikė skundus Finansų ministerijai ir Tarnybai, prašydamas atlikti tyrimą dėl Administratoriaus veiksmų ir pateikti Įmonės kreditoriams pareiškėjo prašomą informaciją.

2. Tarnyba 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (10.4.E) D2-1013 paprašė Administratoriaus iki 2020 m. balandžio 17 d. pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skunde nurodytų aplinkybių.

3. Finansų ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu (numeris nenurodytas) „Dėl skundų nagrinėjimo“ nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. skundą nukreipė ir Nemokumo administratorių rūmams (toliau – ir NAR), prašydama Tarnybos ir NAR pagal kompetenciją išnagrinėti skundą ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti pareiškėjui. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skunduose nurodyti klausimai iš esmės yra klausimai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, kurie bus nagrinėjami 2020 m. gegužės 4 d. rašytiniame teismo posėdyje, Finansų ministerija Tarnybos ir NAR prašė išnagrinėti skundą ir atsakyti pareiškėjui apie priimtus sprendimus dėl teismo nenagrinėtų ginčo klausimų.

4. Tarnyba 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-1135 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų“ informavo Administratorių apie pradėtą patikrinimą ir paprašė pateikti išsamius paaiškinimus į pareiškėjo skunduose keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas. 2020 m. liepos 16 d. (registracijos Nr. D1-3997) Tarnyba gavo Administratoriaus papildomus paaiškinimus.

5. 2020 m. liepos 20 d. priimtas išvados projektas Nr. D4-1282, 2020 m. liepos 21 d. Administratorius buvo supažindintas su išvados projektu.

6. 2020 m. rugpjūčio 3 d. priimta Išvada, kuria Tarnyba siūlė už patikrinimo metu nustatytus JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 5 punkto (pernelyg formaliai vertino pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. el. laiške pateiktą prašymą ir nepagrįstai nepateikė jam 2020 m. kovo 13 d. Įmonės kreditorių susirinkimo papildomos medžiagos, t. y. turto vertinimo ataskaitų tiesiogiai el. paštu (ar kitu būdu) ar nuorodos, kur jas būtų galima rasti) ir 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto (nepateikė pareiškėjui visų Įmonės kreditorių susirinkimų (įskaitant ir 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimą) sprendimų (pvz., šių susirinkimų protokolų), JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4–5 punktuose nurodytos informacijos) pažeidimus Administratoriui poveikio priemonių netaikyti, tačiau, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai yra sąlygoti ir JANĮ nuostatų naujumo bei praktikos teikiant informaciją pagal JANĮ nebuvimo, siekiant ištaisyti Administratoriaus veiklos trūkumus, Administratoriui skirti nurodymą: pavesti Administratoriui ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti AVNT apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

7. 2020 m. rugpjūčio 4 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas įsakymas Nr. V4-175, kuriuo Tarnybos direktorius nusprendė už Išvadoje nurodytus pažeidimus Administratoriui skirti nurodymą – ištaisyti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

8. 2020 m. rugpjūčio 5 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas įsakymas Nr. V4-176, kuriuo minėto 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. V4-175 3 pastraipa buvo patikslinta ir išdėstyta taip: „nusprendžiu už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus Patikrinimą, nemokumo administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skirti nurodymą – ištaisyti Patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus 2020 m. kovo 6, 10 ir 20 d. prašymus ir informuoti AVNT apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus.

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos direktoriaus įsakymą (2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą, kuriuo buvo patikslintas 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas), kuriuo Administratoriui skirtas nurodymas iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 7 ir 8 punktus).

2. Paminėtina, kad Tarnyba atliko Administratoriaus neplaninį patikrinimą; taigi, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad, esą, Tarnyba nepagrįstai atsisakė atlikti Administratoriaus neplaninį patikrinimą. Juolab, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punktu, pagal kurį ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų, turi plačią diskreciją spręsti, kada atlikti minėtą neplaninį patikrinimą, o kada ne (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1398-602/2020). Tačiau pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad atsakovė formaliai atliko neplaninį patikrinimą, atitinkamai priėmė neproporcingai švelnų Įsakymą Administratoriaus atžvilgiu, todėl prašo panaikinti Įsakymus ir įpareigoti atsakovę atlikti patikrinimą iš naujo, be kita ko, suteikiant pareiškėjui galimybę susipažinti su medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti nuomonę.

3. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

4. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia yra svarbu nustatyti, ar ginčijami Tarnybos Įsakymai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nes tik tokiu atveju būtų galima vertinti, ar pareiškėjo teisės ir (ar) saugomi interesai buvo pažeisti.

Pradėjus neplaninį patikrinimą nemokumo administratorių veiklos priežiūros tvarką reglamentavo ir reglamentuoja nuo 2020 m. vasario 14 d. galiojančios Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakyme Nr. 1K-30 (toliau – ir Taisyklės). Administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba administratorių veiklą tikrina organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus (Taisyklių 2, 5 punktai). Informacija apie atliekamą patikrinimą su patikrinimu nesusijusiems asmenims teikiama tik tada, kai patikrinimas yra baigtas (16, 19, 20 p.). Šios taisyklės buvo detalizuotos skundžiamų Įsakymų priėmimo metu galiojusiomis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakyme Nr. V1-86 patvirtintomis Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal tokio turinio teisinį reglamentavimą (pažymėtina, kad esminės nuostatos, buvusios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintose Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėse, kuriomis vadovaujantis formuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, lyginant su šioje byloje aktualiose Taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis, nepasikeitė) sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali daryti įtaką tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, inter alia (liet. be kita ko) skundą padavusių, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių (ar pageidaujančių būti) įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-910-624/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1451-629/2018, 2020 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1933-756/2020).

5. Teismas, atsižvelgęs į minėtą išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad skundžiami Įsakymai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kuriuos jis turėjo galimybę ginti bankroto byloje civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl skundžiamų Įsakymų panaikinimo atmetamas. Atitinkamai, atmetamas pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti patikrinimą iš naujo, be kita ko, suteikiant pareiškėjui galimybę susipažinti su medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti nuomonę. Teismas pabrėžia, kad atsakovė skundžiamais Įsakymais iš esmės įpareigojo Administratorių ištaisyti Patikrinimo metu nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktus 2020 m. kovo 6, 10 ir 20 d. prašymus ir informuoti Tarnybą apie priimtus sprendimus, pateikti juos pagrindžiančius dokumentus; taigi, iš esmės Tarnyba veikė pareiškėjo interesais, teikdama nurodymą Administratoriui.

6. Pareiškėjas skunde pateikė poziciją, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo bei Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje, įvertinus, jog skundžiamais Įsakymais nėra pažeidžiami pareiškėjo interesai, nėra jokių argumentų abejoti minėtų teisės aktų nuostatomis. Atitinkamai, teismas neturi jokio teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą – šis pareiškėjo prašymas taip pat netenkinamas.

7. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

Šioje administracinėje byloje nėra nustatyti Tarnybos neteisėti veiksmai. Dar daugiau, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma neturtinė žala yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl neįrodyta. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.