Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-13 · Administracinė byla Nr. I-815-243/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-13
Bylos Nr.
I-815-243/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų, BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namai
Advokatai
Leonidas Zubanovas, Leonidas Zubanovasyra
Administracinė byla Nr. I-815-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00027-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjo R. G. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui, trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namai dėl 2014-11-13 sprendimo Nr. ADM-628/2 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui nutraukimo“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. G. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-02 įsakymu Nr. AD1-2412 (pakeistas 2014-10-10 įsakymu Nr. AD1-3006) sudarytos Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos (toliau - Komisija) 2014-11-13 sprendimą Nr. ADM-628/2 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui nutraukimo“. Nurodo, jog Komisijos 2014-01-29 sprendimu Nr. SP43-79 jam suteikta apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga, su BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namais (toliau – Nakvynės namai) 2014-01-30 jis sudarė Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimo sutartį Nr. (1.28)NG2-10, pagal kurią Nakvynės namai įsipareigojo 6 mėnesių laikotarpyje teikti jam apgyvendinimo Nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), paslaugą, o jis įsipareigojo naudotis šia paslauga, atsižvelgiant į sutarties nuostatas, sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis, o 2014-08-05 papildomu susitarimu sutartis pratęsta iki 2015-01-31. Nurodo, jog ginčijamu Komisijos 2014-11-13 sprendimu Nr. ADM-628/2 apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimas jam nutrauktas. Pareiškėjas argumentuoja, jog Komisijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, todėl neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių nutrauktas apgyvendinimo paslaugos teikimas. Teigia, jog sprendime nurodyto BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų 2014-11-12 rašto Nr. (3.3)S12-438 turinys jam nežinomas, todėl apribota jo teisė ginčyti Komisijos sprendimą. Pareiškėjas nurodo, jog sprendimas grindžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimu Nr. T2-235 patvirtinto Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo, teikimo ir mokėjimo už paslaugą tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 43 punktu, kuriame įtvirtinta, jog atvejais, nenumatytais Tvarkos aprašo 41 punkte, sprendimą dėl paslaugos teikimo nutraukimo priima Komisija (kai paslauga buvo skirta Komisijos sprendimu) arba savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgaliotas asmuo (kai paslauga buvo skirta savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu), gavęs Nakvynės namų informaciją apie aplinkybes, sąlygojančias paslaugos teikimo nutraukimą. Pareiškėjo teigimu, pagal Tvarkos aprašo 43 punktą Komisija priima sprendimą dėl paslaugos teikimo nutraukimo, bet pati Sutartis nenutraukiama ir nepasibaigia kitais būdais, todėl ginčijamu sprendimu apgyvendinimo Nakvynės namuose paslaugos teikimas nutrauktas, bet nėra nutraukta Sutartis. Pažymi, kad sutarties pasibaigimo atvejai įtvirtinti Tvarkos aprašo 41 punkte. Nurodo, jog pagal Tvarkos aprašo 43 punktą Komisija priima sprendimą dėl paslaugos teikimo nutraukimo gavusi Nakvynės namų informacija apie aplinkybes, sąlygojančias paslaugos teikimo nutraukimą, tačiau Tvarkos apraše neįvardintos aplinkybės, sąlygojančios paslaugos teikimo nutraukimą pagal 43 punktą. Argumentuoja, jog asmeniui turi būti iš anksto žinomos taisyklės, kurių nesilaikymas gali sąlygoti apgyvendinimo paslaugos teikimo nutraukimą. Pareiškėjo teigimu, Tvarkos aprašo 43 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai, nes vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindų priimti teisės aktai, tuo tarpu, nei įstatymai, nei Tvarkos aprašas nenustato reikalavimų asmenims, kuriems pagal Tvarkos aprašo 43 punktą gali būti nutrauktas apgyvendinimo Nakvynės namuose paslaugos teikimas. Pažymi, jog pagal Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnį sprendimas dėl socialinių paslaugų nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo teikimu, tačiau ginčijamame sprendime nėra nuorodos į tokį teikimą. Argumentuoja, jog šiuo atžvilgiu ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Tvarkos aprašo 43 punktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t.y. Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 daliai, 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktui, 6 straipsnio 3 ir 4 dalims, teisinio apibrėžtumo ir teisingumo principams, tuo aspektu, jog Tvarkos aprašo 43 punktu įgaliojimai priimti individualų administracinį aktą - sprendimą dėl apgyvendinimo paslaugos teikimo nutraukimo - suteikti Komisijai, neapibrėžti atvejai ir sąlygos, kurioms esant taikomas Tvarkos aprašo 43 punktas (b.l. 4-5, 72-73).

Pareiškėjo atstovas advokatas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu ir patenkinti pareiškėjo prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Prašo valstybės naudai iš atsakovės priteisti pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos 622,43 Eur išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog pagal 2014-01-30 apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimo sutartį Nr. (1.28)NG2-10 su BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namais pareiškėjas įsipareigojo laikytis Nakvynės namų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau laikotarpiu nuo 2014-10-09 iki 2014-11-12 sistemingai darė jų pažeidimus: nepalaikė švaros ir tvarkos kambaryje, kėlė konfliktines situacijas, naudojosi elektros prietaisais kambaryje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio bei grasino darbuotojams, 2014-11-11 kviesta saugos tarnyba, t.y. pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 23, 25, 29, 31, 37, 42, 45, 46, 48 ir 50 punktus. Nurodo, jog dėl pareiškėjo veiksmų socialiniai darbuotojai surašė 5 pranešimus dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, su 4 pranešimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, vienas nepasirašytas dėl to, jog pareiškėjas buvo neblaivus. Teigia, jog pareiškėjas į perspėjimus, kad už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus gali būti nutrauktos teikiamos paslaugos nereagavo, todėl vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimu Nr. T2-234 patvirtintu Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo, teikimo ir mokėjimo už paslaugą tvarkos aprašo 43 punktu ir atsižvelgiant į BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų 2014-11-12 raštą/teikimą Nr. (3.3)SI2-438 „Dėl informacijos ir prašymo nutraukti paslaugas R. G.“ Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisija 2014-11-13 sprendimu Nr. ADM-628/2 nutraukė pareiškėjui apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą nuo 2014-11-13.

Atsakovė prašo netenkinti pareiškėjo prašymą dėl Tvarkos aprašo 43 punkto teisėtumo tyrimo. Argumentuoja, jog nei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Tvarkos aprašu tam tikrų sprendimų priėmimą delegavusi Komisijai, nei Savivaldybės administracijos direktorius, įsakymu sudaręs Komisiją su Tarybos jai suteiktais įgaliojimais, neviršijo kompetencijos ir nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, 4¹ straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies bei Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 16 straipsnio 6 dalies reikalavimų (b.l. 23-24, 86-87).

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu ir netenkinti prašymą dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namai atstovė atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės argumentų pagrindu siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-02 įsakymu Nr. AD1-2412 (pakeistas 2014-10-10 įsakymu Nr. AD1-3006) sudarytos Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos 2014-11-13 sprendimo Nr. ADM-628/2 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui nutraukimo“ (b.l. 11) teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjui R. G. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2014-01-29 sprendimu Nr. SP43-79 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo“ paskirta socialinė paslauga – apgyvendinimas nakvynės namuose (b.l. 45). BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namai ir R. G. 2014-01-30 sudarė apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimo sutartį Nr. (1.28)NG2-10, pagal kurią pareiškėjui apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga buvo teikiama nuo 2014-01-30 iki 2014-07-30 (b.l. 41-44). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-02 įsakymu Nr. AD1-2412 sudarytos Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos 2014-08-04 sprendimu Nr. ADM-431/1 nuspręsta tęsti pareiškėjui paskirtos socialinės paslaugos teikimą dar šešis mėnesius (b.l. 40) ir 2014-08-05 sudarytas papildomas susitarimas su pareiškėju Nr. (1.37)PS2-10/1 dėl apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimo iki 2015-01-31 (b.l. 39). Ginčijamu Komisijos 2014-11-13 sprendimu Nr. ADM-628/2 nuo 2014-11-13 nutrauktas apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimas pareiškėjui. Pareiškėjas ginčijamo akto neteisėtumą grindžia iš esmės dviem argumentais, t.y. sprendimą priėmė nekompetentingas subjektas ir sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams. Pareiškėjas taip pat prašo ištirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimu Nr. T2-234 patvirtinto Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo, teikimo ir mokėjimo už paslaugą tvarkos aprašo 43 punkto, kuriuo grindžiamas ginčijamas sprendimas, teisėtumą.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-05 įsakymu Nr. A1-93 (redakcija, galiojanti nuo 2014-09-01) patvirtinto Socialinių paslaugų katalogo 7.7 ir 14.7 punktų nuostatas apgyvendinimas nakvynės namuose priskiriamas specialiajai socialinei paslaugai – socialinei priežiūrai. Socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas, išlaikymas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu nuo 2014-10-01 iki 2015-01-01) 6 straipsnio 12 punktą ir patenka į viešųjų paslaugų sąvoką (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2014-06-27 iki 2014-11-19) 2 straipsnio 18 dalis), už kurių teikimą atsakinga savivaldybė pagal Vietos savivaldos 8 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014-07-24 iki 2015-01-01) 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės institucijos nustatyta tvarka (Socialinių paslaugų įstatymo 17 straipsnis). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2013-09-25 sprendimu Nr. T2-234 patvirtino Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo, teikimo ir mokėjimo už paslaugą tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuris reglamentuoja asmenų apgyvendinimo BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namuose (toliau – Nakvynės namai) paslaugos skyrimo, teikimo ir mokėjimo už šią paslaugą tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 6 punktu, asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų skirta apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga, kreipiasi į Nakvynės namus ir pateikia šiame punkte nurodytus dokumentus. Nakvynės namai asmens bylą su dokumentais per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų sutvarkymo dienos perduoda Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui (12 punktas), kuris patikrinęs asmens byloje esančius dokumentus, užpildo sprendimo dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo formą ir perduoda ją Savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui, jeigu asmuo prašo apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos pirmą kartą (13.1 punktas) arba Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai, jeigu asmuo prašo apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos pakartotinai (13.2 punktas) ar asmeniui prašant tęsti apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą (16 punktas). Tvarkos aprašo 43 punkte taip pat įtvirtinta, jog Aprašo 41 punkte nenurodytais atvejais sprendimą dėl paslaugos teikimo nutraukimo priima komisija (kai paslauga buvo skirta komisijos sprendimu) arba Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo (kai paslauga buvo skirta Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu), gavęs Nakvynės namų informaciją apie aplinkybes, sąlygojančias paslaugos teikimo nutraukimą. Tvarkos aprašo įgyvendinimo kontrolė pavesta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui arba jo įgaliotam asmeniui (47 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-02 įsakymu Nr. AD1-2412, pakeistu 2014-10-10 įsakymu Nr. AD1-3006, sudaryta Apgyvendinimo nakvynės namuose komisija (toliau - Komisija) (b.l. 38, 50), kurios ginčijamu sprendimu nutrauktas pareiškėjui paskirtos socialinės paslaugos teikimas. Pareiškėjui argumentuojant, jog Komisija nebuvo tinkamas subjektas, turintis kompetenciją priimti ginčijamą sprendimą dėl jam teikiamos socialinės paslaugos teikimo nutraukimo, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog Komisija yra subjektas, tiesiogiai nurodytas Tvarkos apraše, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, su Tarybos jai suteiktais įgaliojimais ir kompetencija. Tvarkos apraše nurodyta Komisija nėra Tarybos įgaliojimų laikotarpiui sudaryta komisija Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio požiūriu, kaip nepagrįstai nurodo pareiškėjas. Pareiškėjui argumentuojant, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 6 dalį išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai, pažymėtina, jog tam tikrų įgaliojimų suteikimas Komisijai įgyvendinant Tarybos sprendimą nėra išimtinės Tarybos kompetencijos perdavimas kitam subjektui. Vietos savivaldos 6 straipsnio 12 punkte įtvirtinta ne išimtinė Tarybos, bet išimtinė savivaldybės kompetencija socialinių paslaugų teikimo srityje. Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalys taip pat nustato, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, tačiau nurodyta, jog savivaldybės institucijos ir administracija pačios viešųjų paslaugų neteikia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nepagrįstai susiaurina Tarybos teisę pavesti tam tikrų funkcijų vykdymą kitiems subjektams. Tokia galimybė įtvirtinta ir Iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo akto priėmimo metu, nuo 2014-06-27 iki 2014-11-19) 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu. Tai, jog Viešojo administravimo įstatymo 4 ir 4¹ straipsniuose tiesiogiai nenumatyta komisija kaip subjektas, kuriam gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai nepaneigia savivaldybės tarybos teisės numatyti kolegialų organą, turintį viešojo administravimo įgaliojimus tam tikroje srityje. Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-02 įsakymu Nr. AD1-2412, pakeistu 2014-10-10 įsakymu Nr. AD1-3006, nustatyta tik personalinė Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos sudėtis. Teismo vertinimu, tai atitinka Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus tiesioginė ir asmeninė atsakomybė už (...) savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; to paties straipsnio 8 dalies 7 punktą, kuriame įtvirtinta administracijos direktoriaus funkcija - viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbo koordinavimas ir kontroliavimas, bei 8 dalies 3 punktą, pagal kurį savivaldybės administracijos direktorius privalo organizuoti savivaldybės administracijos darbą. Pareiškėjas nepagrįstai savivaldybės tarybai priskiria funkcijas, už kurių vykdymą ir įgyvendinimą atsakinga savivaldybės administracija. Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigą organizuoti socialinių paslaugų teikimą įtvirtina ir Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, pagal kurią kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir aiškinant jį sistemiškai, konstatuotina, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, tiesiogiai numatyta Tarybos sprendimu patvirtintame Tvarkos apraše su Tarybos jai suteiktais įgaliojimais priimti tam tikrus sprendimus tam tikromis sąlygomis, yra kompetentingas subjektas priimti ginčijamą sprendimą.

Skundžiamas aktas yra individualus administracinis aktas, todėl turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Nesilaikant minėtų nuostatų kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose. A556-1898/2008; Nr. A756-2036/2008; Nr. A-610-520/2015; Nr. A-218-602/2015; Nr. A-749-756/2015; Nr. A-447-552/2015, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, jog kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Tai reiškia, jog individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo 43 punktu ir atsižvelgiant į BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų 2014-11-12 raštą Nr. (3.3)SI2-438. Šis raštas ginčijame sprendime nurodytas kaip aktas, kuriame išdėstytas ginčijamo sprendimo faktinis pagrindas. Pažymėtina, jog motyvai ne visais atvejais turi būti pilna apimtimi išdėstyti ginčijamame akte, jame gali būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namai 2014-11-12 raštas Nr. (3.3)SI2-438, atsižvelgiant į jo turinį, nėra tinkamas ginčijamo sprendimo faktinis pagrindimas (b.l. 29). Raštu prašoma nutraukti pareiškėjui paslaugų teikimą vadovaujantis Tvarkos aprašo 23, 25, 29, 31, 37, 42, 45, 46, 48 ir 50 punktais bei nurodomas priedų sąrašas, kurį sudaro pareiškėjo byla ir penki Nakvynės namų darbuotojų pranešimai dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, tačiau faktinės aplinkybės nesusietos su išvardintų teisės normų reikalavimų pažeidimu. Dokumento, kuriame pilna apimtimi būtų išdėstytos ginčijamo sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės, nėra ir tai pripažino atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Rašte nurodyti minėti Tvarkos aprašo punktai tačiau nepaaiškinta, kaip šios teisės normos pritaikytos nagrinėjamu atveju, nenurodyti faktiniai duomenys, kurie pagrindė šių teisės normų taikymo būtinybę. Tai, jog kaip rašto priedai pridėti Nakvynės namų darbuotojų pranešimai apie pareiškėjo padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip tinkamą faktinį poveikio priemonės taikymo pagrindimą (b.l. 30-37). Pažymėtina ir tai, jog atsakovės atstovas pripažino, kad su šiuo raštu ir jame išvardintais priedais kaip visuma pareiškėjas galėjo susipažinti tik pateikus juos teismui su atsiliepimu. Akcentuotina, jog Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos 2014-11-13 posėdžio protokole Nr. ADM-628 taip pat neišdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės, nurodyti tik tie patys Tvarkos aprašo 23, 25, 29, 31, 37, 42, 45, 46, 48 ir 50 punktai nepagrindžiant jų taikymo ir neišdėstant jų esmės (b.l. 27-28).

Skundžiamo sprendimo teisinis pagrindas – Tvarkos aprašo 43 punktas, kurio teisėtumu pareiškėjas abejoja, yra abstraktus. Vienas iš pareiškėjo nurodytų 43 punkto, jo teigimu, neteisėtumo aspektų yra subjekto (Komisijos) priimti šioje teisės normoje nurodytą sprendimą tinkamumas. Šiuo aspektu pasisakyta aukščiau, todėl teismas nebekartoja išdėstytų motyvų. Šioje normoje nurodyta, jog kitais atvejais, nenumatytais 41 punkte, sprendimą dėl paslaugos teikimo nutraukimo priima komisija (kai paslauga buvo skirta komisijos sprendimu) arba Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo (kai paslauga buvo skirta Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu), gavęs Nakvynės namų informaciją apie aplinkybes, sąlygojančias paslaugos teikimo nutraukimą. Tvarkos aprašo 41 punkte įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant sutartis pasibaigia ir apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos teikimas nutraukiamas Nakvynės namų direktoriaus įsakymu. Tuo tarpu 43 punkto formuluotė „kitais atvejais, nenumatytais 41 punkte“, kurios teisėtumu abejoja pareiškėjas, būtent ir reikalauja šio punkto taikymo aiškaus ir argumentuoto pagrindimo, kurio nesant nėra aišku, kaip šios teisės normos nuostatos siejamos su konkrečiais byloje nustatytais objektyviais faktiniais duomenimis ir kodėl pareiškėjui taikyta poveikio priemonė (socialinės paslaugos teikimo nutraukimas). Minėta, jog administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, turi būti aiškus ir suprantamas ne tik jį priėmusiam subjektui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis taikomas, bei teismui, nagrinėjančiam bylą, nes būtent toks pagrindimas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, ir yra tas saugiklis, neleidžiantis Tvarkos aprašo 43 punkto taikyti „bet kokiu atveju“, kaip nurodo pareiškėjas. Įvertinus nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjo išdėstyti argumentai yra abstraktūs ir nepakankami pradėti teisės akto teisėtumą tyrimą. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas svariais teisiniais argumentais, o tik įstatymų nuostatų atkartojimu, todėl prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta taip pat nėra aišku, kada su ginčijamu Komisijos sprendimu supažindintas pareiškėjas, nors to paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalis reikalauja kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą. Pareiškėjo atstovo teigimu, administracinis aktas pareiškėjui įteiktas po dviejų savaičių nuo jo priėmimo jam aktyviai reikalaujant. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog buvo apsunkinta ir pareiškėjo teisė į gynybą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl skundžiamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-02 įsakymu Nr. AD1-2412 (pakeistas 2014-10-10 įsakymu Nr. AD1-3006) sudarytos Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos 2014-11-13 sprendimas Nr. ADM-628/2 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui nutraukimo“ ir naikintinas Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjo skundas tenkintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas prašo priteisti valstybei iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui R. G. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-02 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-5-15 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų, ir paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas administracinėje byloje apskundžiant Komisijos 2014-11-13 sprendimą Nr. ADM-628/2, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmos instancijos teisme (b.l. 14-15), ir 2015-02-18 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-306-15 pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo (b.l. 81-82). Administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnis nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2015-02-23 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. 4.26-TPI-221 ir 2015-03-19 pažymos Nr. 4.26-TPI-342 matyti, jog prašoma priteisti valstybės naudai 442,94 Eur išlaidų atlyginimą, kurį sudaro advokato užmokestis teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2015-01-02 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-5-15 apskundžiant Komisijos 2014-11-13 sprendimą Nr. ADM-628/2, bei 179,49 Eur už advokato užmokestį teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2015-02-18 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-306-15 dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo (b.l. 90, 91). Už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydžiai nustatyti Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) (toliau - Taisyklės). Iš Tarnybos pažymų matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiuotos vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, todėl darytina išvada, jog advokatas Leonidas Zubanovas yra nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Iš Taisyklių 5 punkto nuostatų matyti, jog apskaičiuojant advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, mokamą užmokestį vertinamas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas ir pagal 6 punktą vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD (užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą bazinis dydis, nuo 2015-01-01 lygus 11,58 Eur). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalis numato, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vertinant ABTĮ 45¹ straipsnio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Klaipėdos tarnybos pateiktose pažymose dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz. 2014-11-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1307/2014; 2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1486/2014). Pareiškėjo skundas patenkintas, nes panaikintas Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos 2014-11-13 sprendimas Nr. ADM-628/2 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui nutraukimo“. Pareiškėjui buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jos išlaidų dalį, todėl vadovaujantis ABTĮ 45¹ straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteistina 442,94 Eur išlaidų atlyginimas. Pareiškėjo prašymas dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo atmestas, todėl prašymas dalyje dėl 179,49 Eur išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo R. G. skundą,

panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-02 įsakymu Nr. AD1-2412, pakeistu 2014-10-10 įsakymu Nr. AD1-3006, sudarytos Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo komisijos 2014-11-13 sprendimą Nr. ADM-628/2 „Dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui nutraukimo“,

atmesti pareiškėjo R. G. prašymą dėl norminio teisės akto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-09-25 sprendimu Nr. T2-235 patvirtinto Apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos skyrimo, teikimo ir mokėjimo už paslaugą tvarkos aprašo 43 punkto teisėtumo ištyrimo,

priteisti valstybės naudai iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos į/k 188710823 442,94 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt du eurai 94 euro centai) už pareiškėjui R. G. valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą,

nepriteisti 179,49 Eur išlaidų atlyginimą valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Vida StonkuvienėEglė KiaurakytėLaimutė Jokubauskaitė