- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-05
- Bylos Nr.
- 2-1024/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas
- Trečiasis asmuo
- J.Z., D. Z., V. Z.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų J. Z., D. Z. ir V. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-875-265/2010 pagal ieškovo UAB „Pamario apdaila“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „Prekybos namai SPRUT“ dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo, tretieji asmenys J. Z., D. Z., V. Z., patvirtintas ieškovo kreditinis reikalavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1813-265/2009 dėl bankroto bylos UAB „Prekybos namai SPRUT“ iškėlimo 2009 m. spalio 21 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 9 d. nutarties dalį dėl ieškovo UAB „Pamario apdaila“ 76 584 Lt kreditinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Prekybos namai SPRUT“ bankroto byloje ir šio reikalavimo pagrįstumo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
Ieškovas UAB „Pamario apdaila“ kreditinį reikalavimą grindė tuo, jog su atsakovu 2005 metais sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atsakovui atliko statybos darbų už kuriuos atsakovas neatsiskaitė, t. y. liko skolingas 76 584 Lt.
Atsakovo UAB „Prekybos namai SPRUT“ administratorius su UAB „Pamario apdaila“ pareikštu kreditiniu reikalavimu sutiko. Tretieji asmenys su minėtu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovas statybos darbus atliko nekokybiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, išskirtoje civilinėje byloje 2010 m. kovo 30 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Pamario apdaila“ prašymą ir įtraukė į BUAB „Prekybos namai SPRUT“ kreditorių sąrašą su 76 584 Lt dydžio kreditiniu reikalavimu. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2005 m. birželio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų. Sutartis numatė, kad garantinio termino metu atsiradę trūkumai pašalinami per mėnesį nuo dienos, kai užsakovas ir rangovas sudaro defektacijos aktą, o jei rangovas neatvyksta sudaryti defektacijos akto arba atsisako pašalinti defektus, defektacijos aktas sudaromas dalyvaujant Valstybinės statybos inspekcijos atstovui. Teismas nustatė, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų kvietęs ieškovą defektacijos aktui sudaryti, o defektai nustatyti nedalyvaujant Valstybinės statybos inspekcijos atstovui, t. y. atsakovas nesilaikė šalių sutartos defektų nustatymo tvarkos ir pažeidė sutartį. Teismas sprendė, kad atsakovas sudarė atskiras rangos sutartis, kurios nesusijusios su ieškovo atliktais darbais ar jų trūkumų šalinimu, todėl ieškovo reikalavimas atsiskaityti už rangos darbus yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Tretieji asmenys J. Z., D. Z., V. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė apklausti apeliantų nurodytus liudytojus, ieškovo darbų trūkumus šalinusių UAB ,,Kesta“ ir A. Raubos IĮ atstovus. Teismas nepagrįstai atsisakė trečiųjų asmenų prašymu skirti statybos ekspertizę. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti trečiųjų asmenų prašymą pateikti užklausimą VĮ ,,Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ tam, kad būtų išaiškinti prieštaravimai dėl duomenų esančių defektų akte ir su UAB ,,Kresta“ pasirašytame darbų priėmimo-perdavimo akte.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą šalys nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi atidėjo atskirojo skundo nagrinėjimą ir nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo UAB „Pamario apdaila“ kreditinio reikalavimo atsakovui BUAB „Prekybos namai SPRUT“ pagrįstumo klausimas. Apygardos teismas išskyrė kreditinio reikalavimo klausimą nagrinėti atskirai teismo posėdyje. Šis atskiro procesinio klausimo bankroto byloje išskyrimas negali būti suprantamas kaip vieno iš civilinėje byloje pareikštų reikalavimų išskyrimas į atskirą civilinę bylą kaip tą numato 136 straipsnio 2 dalis. Kreditinio reikalavimo pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant motyvuotą nutartį.
Asmens pareikštas prašymas dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Bankroto bylos turi viešą interesą, todėl nagrinėdamas šios kategorijos bylas teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti bankroto teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą.
Ieškovas UAB „Pamario apdaila“ reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad 2005 m. šalių sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu ieškovas atliko atsakovui statybos darbų už kuriuos atsakovas neatsiskaitė - liko skolingas 76 584 Lt.
Pagal statybos rangos sutartį, rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Atsižvelgiant į statybos rangos sutarties specifiką įstatymų leidėjas atskirai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 str.). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Statybos darbų priėmimas-perdavimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamai teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2005 m. birželio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 22/2005-06-016, o 2005-07-19 – ją patikslinančią sutartį Nr. 183-SP/05 dėl pastato Jūros/Rasos g. 11/2, Klaipėdoje, rekonstrukcijos darbų. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas pasirašė 2006 m. vasario mėn. atliktų darbų aktus, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Tačiau kaip matyti, 2006 m. gegužės 2 d. užsakovas išsiuntė rangovui pranešimą apie ketinimą nutraukti rangos sutartį ir pridėjo statybos objekte atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šiame akte užsakovas nurodė, jog galutinis sprendimas dėl užsakovo objekto priėmimo gali būti priimtas tik po to, kai bus pašalinti visi akto priede nurodyti trūkumai ir perduota visa su darbais susijusi dokumentacija (b. l. 11). Rangovas (ieškovas) 2006 m. gegužės 15 d. pateikė užsakovui 2006 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 76 584 Lt sumai, kurią rangovas grąžino, nurodęs išrašyti sąskaitą aktualiai datai (b. l. 84-85). Užsakovas (atsakovas) su sąskaitos apmokėjimu nesutiko. 2006 m. liepos 17 d. atsiliepime į ieškovo pretenziją dėl sąskaitos apmokėjimo atsakovas nurodė, kad ieškovas pažeidė rangos sutartį (3.2.2.), t. y. atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų yra su esminiais trūkumais. Taip pat nurodė, kad rangovas (ieškovas) 2006 m. gegužės 2 d. buvo informuotas raštu Nr. 0247-SP, pridedant objekto priėmimo-perdavimo aktą su nurodytais atliktų darbų trūkumais. Negavus atsakymo 2006 m. gegužės 18 ir 31 d. raštais rangovas buvo informuotas apie vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau rangovas atsakymo nepateikė, į objektą trūkumų apžiūrai neatvyko. Ieškovo teigimu, sudarant defektinį aktą, rangovas nebuvo kviečiamas, atsakovas nesilaikė sutarties reikalavimų ir nekvietė į trūkumų nustatymą Valstybinės statybos inspekcijos (b. l. 83). Šie faktiniai duomenys rodo, jog šalys bendradarbiavimo pareigos, statybos rangos teisiniuose santykiuose, nevykdė (CK 6.691 str.).
Pirmosios instancijos teismas pareikšto kreditinio reikalavimo pagrįstumą konstatavo nustatęs, jog atsakovas pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir tai, kad atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytos defektų šalinimo tvarkos (nekvietė nei ieškovo, nei Valstybinės statybos inspekcijos atstovų). Toks faktinių aplinkybių, šalių statybos teisinių santykių vertinimas yra formalus ir neatskleidžia ginčo esmės.
Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 4.1 punktas nustatė atliktų statybos darbų garantinius terminus ir garantinio termino metu atsiradusių trūkumų pašalinimo tvarką. Apygardos teismas konstatavęs, jog atsakovas trūkumus nustatė vienašališkai, nenustatinėjo faktinės aplinkybės ar buvo statybos darbų trūkumai, ar juos galima buvo konstatuoti darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momentu, ar jie buvo pastebėti vėliau. Iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas po priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo statybos objekto apžiūroje nedalyvavo ir su užsakovu dėl galimų darbų trūkumo pagrįstumo nustatymo nebendravo, priėmimo–perdavimo akto pagrindu reikalavo sumokėti už atliktus darbus. Kaip matyti, ieškovas ir atsakovas pasirašė ne galutinį, visų pagal sutartį numatytų darbų, aktą, o tik dalį tam tikru laikotarpiu atliktų darbų aktą. Kitame užsakovo parengtame priėmimo-perdavimo akte užsakovas nurodė, jog galutinis sprendimas dėl užsakovo objekto priėmimo gali būti priimtas tik po to kai bus pašalinti visi defektai ir perduota dokumentacija (b. l. 11). Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 3 dalies nuostatas ir yra griežta, t. y. be kaltės. Ji taikoma atsižvelgiant į CK 6.667 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2009). Taigi byloje užsakovas turi teisę reikšti rangovui reikalavimą per garantinį laikotarpį dėl darbų, atliktų pagal rangos sutartį, trūkumų.
Vadinasi, neištyrus aplinkybių, susijusių su trečiųjų asmenų nurodomų trūkumų fakto buvimu ar nebuvimu, teismas neturėjo pakankamo pagrindo spręsti dėl atsakovo ir kitų rangovų sudarytų rangos sutarčių sąsajos su ginčo sutartimi ir su galimu darbų trūkumų taisymu, dėl atsakovo pareigos sumokėti už darbus. Teismo išvados padarytos neatskleidus bylos esmės ir reikšmingų faktinių aplinkybių, yra skubotos bei nepakankamai pagrįstos.
Byloje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (į UAB ,,Pamario apdaila“ paaiškinimus dėl atliktų darbų kokybės) apeliantai nurodė, kad ieškovo atliktų darbų defektai buvo taisomi eilės subrangovų UAB ,,Deglas“, A. Riaubos IĮ, UAB ,,Kresta“ ir kt. Taip pat nurodo, kad dalis paslėptų defektų atsirado vėliau, dauguma defektų, pagal teismui pateiktą defektinį aktą iki šiol nėra ištaisyti, nurodo, jog didelė dalis taisomų UAB ,,Pamario apdaila“ darbų trūkumų nebuvo fiksuojama aktais, įskaitant ir ekspertizės aktus. Darbai pagal nutylėjimą buvo fiksuojami kituose aktuose, įskaitant aktus ,,Nauja statyba“ – t. y. priestato statybos aktuose. Tretieji asmenys nurodė, kad dėl visų šių aplinkybių išaiškinimo yra būtina skirti ekspertizę, kurią turėtų užsakyti administratorius (b. l. 110-111), tačiau atsakovo atstovas bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo L. L. Krisiūnienė su ieškovo pareikštu reikalavimu sutiko (b. l. 132). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio matyti, kad tretieji asmenys prašė skirti ekspertizę valstybės sąskaita, tačiau apmokėti už ekspertizę atsisakė, kadangi neturi lėšų. Teismas prašymą skirti ekspertizę atmetė (b. l. 135).
Ekspertizės atlikimo išlaidų apmokėjimo tvarka yra nustatyta CPK 90 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad šalis, pateikusi prašymą atlikti ekspertizę, turi iš anksto sumokėti teismo nustatyto dydžio užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent tretiesiems asmenims tenka pareiga, prieš skiriant ekspertizę, sumokėti ekspertizės atlikimo išlaidas. Jeigu užstatas neįmokamas, teismas, vadovaudamasis CPK 101 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti tenkinti šalies prašymą dėl ekspertizės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo reikalavimas buvo pareikštas bankroto byloje turinčioje viešą interesą. Tai nereiškia, kad ekspertizės iniciatoriui atsisakius sumokėti už ekspertizę, ekspertizė turi būti skiriama teismo iniciatyva, tačiau teismas turi pareigą išsamiai išnagrinėti tikslingumo ir galimybės byloje skirti ekspertizę klausimą. Tretiesiems asmenims pateikus prašymą skirti ekspertizę, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išsamiai įvertinti, kokia ekspertizė turi būti skiriama, kokia jos kaina, kokius klausimus šalys ketina užduoti ekspertams, klausimų ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis ir kitais byloje pateiktais įrodymais. Taip pat teismas turėjo pareigą išsiaiškinti atsisakymo apmokėti ekspertizės išlaidas priežastis (dėl sunkios turtinės padėties ar kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio proceso kodeksas leidžia skirti ekspertizę be užstato ir jos atlikimo išlaidas apmokėti iš teismo specialiosios sąskaitos, o po to šias išlaidas išieškoti iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas (CPK 91 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo nusprendęs, jog tikslinga byloje apklausti A. Riaubos IĮ ir UAB ,,Kresta“ atstovus, kuriuos kaip asmenis galinčius patvirtinti reikšmingas, su statybos darbų trūkumų šalinimu susijusias aplinkybes, buvo nurodę tretieji asmenys. Šie liudytojai nebuvo apklausti, o šis faktas tik patvirtina, tinkamo ekspertizės skyrimo klausimo išnagrinėjimo būtinumą.
Kreditoriaus pareikšti reikalavimai gali būti tvirtinami tik tuo atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Jeigu byloje tokių duomenų nėra, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Įvertinus bylos medžiagoje pateiktus įrodymus, trūkumų nustatymo aktus, Statybos rangos sutartis, nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad ieškovas tinkamai atliko darbus ir turi pagrįstą reikalavimo teisę atsakovui (užsakovui). Byloje nebuvo apklausti liudytojai kuriuos nurodė tretieji asmenys, nebuvo tinkamai išspręstas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, todėl ieškovo pareikšto kreditinio reikalavimo pagrįstumo klausimas galėjo būti išspręstas netinkamai.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl UAB „Pamario apdaila“ kreditinio reikalavimo pagrįstumo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 318 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Pamario apdaila“ kreditinio reikalavimo patvirtinimo perduoti Klapėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo bankroto byloje Nr. B2-1813-265/2009.