- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-18
- Bylos Nr.
- 1S-657-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00028-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 2.9.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos T. Ž. skundas, kuriuo prašoma A. K. T. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal T. Ž. skundą, nes nustatė, kad pagal pareiškime pateiktus duomenis yra aiškios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Teismas nustatė, kad A. K. T. pateikdama teismui apeliacinį skundą dėl 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo panaikinimo, jame išdėstė savo poziciją, nuomonę apie T. Ž., apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas esant tikslui apskųsti A. K. T. nepalankų teismo sprendimą, o tokia teisė civiliniame procese yra numatyta kiekvienam proceso dalyviui. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso antrosios knygos 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismo proceso dalyviai už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Teismas nustatė, kad T. Ž. skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, neatitinka realios situacijos, nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybes, jog informacija gali paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą ja, o vien subjektyvus pareiškėjos įsitikinimas, kad tai ją žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti, o kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Iš skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, kokias pasekmes sukėlė nukentėjusiajai.
Šalies argumentai
Skundu T. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pradėti privataus kaltinimo procesą A. K. T.. Pareiškėja nurodo, kad savo skunde apylinkės teismui ji nurodė faktinius duomenis apie A. K. T. padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje darbo ginčo civilinėje byloje Nr.2-712-730/2013 su UAB „Smart Soliutions“, A. K. T. 2013 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė akivaizdžiai šmeižiantį ir įžeidinėjantį mane ir teismą, pačią teisėją Eriniją Kazlauskienę, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. Kazlauskienės 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-712-730/2013, kurioje pareiškėja yra ieškovė, o jos nepilnametė dukra D. B. (gim. duomenys neskelbtini) - trečiasis suinteresuotas asmuo ieškovės pusėje su savarankiškais reikalavimais. 2013 m. lapkričio 26 d. apeliacinio skundo kopija teismui buvo pateikta kaip svarus įrodymas dėl pareiškėjos įžūlaus įžeidimo, šmeižimo ir privataus gyvenimo paviešinimo be leidimo. T. Ž. nurodo, kad ji atkreipė teismo dėmesį, jog A. K. T. pateikė šį apeliacinį skundą ne tik Klaipėdos apygardos bei Klaipėdos miesto apylinkės teismams, bet ir Lietuvos Respublikos labai aukšto rango valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, o būtent: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Loretai Griaužinienei, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui Alvydui Daugėlai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui Gintarui Kryževičiui, Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui Dariui Valiui. Todėl ji daro išvadą, jog A. K. T. tyčia ir viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią ir prasimanytą informaciją apie T. Ž. ir taip tyčia ir viešai sumanė veikti, kad padarytų kuo daugiau žalos jai, jos reputacijai ir pakenktų jai ir jos vaikui, o taip pat sumenkintų pareiškėją ir jos vaiką, tuo siekė tyčia padaryti žalą jų sveikatai, priversti pergyventi, nervintis, jaudintis, patirti fizinius ir dvasinius skausmus, stresą, nemigą, pažeminimą, pastoviai aiškintis, rašyti skundus, vaikščioti po teismus, kitas instancijas, išnaudoti daug savo asmeninio laiko, sveikatos, pinigų bei pastangų, nustoti bendrauti su žmonėmis, nepagrįstai gėdintis ir kt., kadangi A. K. T. tikrovės neatitinkančią informaciją skleidžia ne tik teismuose, bet ir plačiai visuomenei ir aukšto rango Lietuvos Respublikos pareigūnams, taip tyčia ir sąmoningai daro jai ir jos vaikui psichologinį spaudimą atsisakyti teisės kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises teisme. Be to, pareiškėjos nuomone, A. K. T. tyčia sudaro tokią stresinę, konfliktinę ir žeminančią kitą asmenį situaciją ir tai daro sąmoningai, sistemingai ir piktavališkai, kad tyčia kuo daugiau įskaudintų, apjuodintų ir pažemintų kitą žmogų ir viešai apšmeižtų.
Skunde taip pat nurodo, kad teisėja, priimdama skundžiamą nutartį, pažeidė jos konstitucines teises kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises, faktiškai nedavė jai realizuoti savo konstitucinės teisės apginti save, savo garbę ir orumą. Skunde teigia, kad jos skundas buvo užregistruotas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2014 m. balandžio 18 dieną, o išnagrinėtas nutartimi tik 2014 m. gegužės 09 d., todėl buvo akivaizdžiai vilkinamas jos pažeistų teisių apgynimas ir jos iki šiol nėra apgintos. Skundas buvo pavestas nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Editai Lapinskienei, dėl ko 2014 m. kovo 28 d. ji teikė šiam tęsimui motyvuotą prašymą nušalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją Editą Lapinskienę nuo jos 2014 m. balandžio 15 d. skundo nagrinėjimo dėl jos tyčinių ir neteisėtų veiksmų nuteisiant ją be jokios kaltės ir be jokių įrodymų jos išnagrinėtoje kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-606/2013 ir tyčia, visiškai nepagrįstai ir sąmoningai nuteisiant ją 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme faktiškai tik dėl jos narystės Žmogaus teisių stebėtojų Sąjungoje kaip šios nevalstybinės organizacijos sekretorės pagal BK 300 straipsnio l dalį kaip už Žmogaus teisių stebėtojų Sąjungos jai nežinomo dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą, tai yra faktiškai už absoliučiai nepadarytą ir neatliktą jokią nusikalstamą veiką ir akivaizdžiai persekiojant ją už jos politinę veiklą, politinės pažiūras ir kovą su korupciją teismuose, prokuratūroje ir kitur. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-634/2014 jo buvo išteisinta dėl nurodytos teisėjos Editos Lapinskienės neteisėto 2013 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, nors prieš tai buvo tampoma po policiją, prokuratūrą ir teismus 3,5 metų dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo pagal tuometinės Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės teisėjos A. R. faktiškai melagingą pranešimą savo vyrui - Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Olegui Romanovui apie jos nebūtą ir nepadarytą nusikalstamą veiką, nesant jokios jos kaltės požymių bei sudėties ir veikiant prieš jos asmenį iš keršto paskatų už tai, kad ji pranešė apie kai kurių nurodyto teismo teisėjų tariamą nedrausmingumą, t. y. išėjimą iš darbo ankščiau nustatytos darbo laiko pabaigos. Už tai teisėja Edita Lapinskienė keršijant jai už kritiką ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ją nuteisė 6 mėnesiams kalėjimo. Esant tokiai situacijai, jos manymu, teisėja Edita Lapinskienė buvo ir yra tiesiogiai kalta dėl pareiškėjos neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo laisvės atėmimu net 6 mėnesiams, kas savaime jau yra atskira nusikalstama veika, atlikta teisėjos suinteresuotais veiksmais, todėl pareiškėja turi pagrindą ir visas teises daugiau niekada nepasitikėti šia teisėja, todėl mano, kad ši teisėja negalėjo nagrinėti jos skundo.
Mano, kad kilus abejonių dėl teisėjos šališkumo, nesąžiningumo, galimo keršto ar kitų pagrindų, dėl kurių teisėjas aplamai negali nagrinėti bylos ir turi būti pats suinteresuotas nekelti proceso dalyviams jokių abejonių ir pats geranoriškai nusišalinti, arba būti nušalintam, todėl teisėja E. Lapinskienė turėjo pati nusišalinti nuo šio skundo nagrinėjimo. Tačiau ji ne tik pati nenusišalino nuo šio skundo nagrinėjimo, bet ir šį klausimą sprendė suinteresuotai, neteisingai. Esant tokiai konfrontacijai, interesų konfliktui ir pažeidžiant visas jos teises į teisingą ir nešališką teismą, akivaizdžiai ignoravusi Europos Žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Teismų įstatymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teisėjų Etikos kodeksą 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi teisėja Edita Lapinskienė netenkino jos skundo ir nepagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal jos skundą A. K. T. atžvilgiu. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ta pati teisėja E. Lapinskienė 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-555-606/2013 nubaudė 20 MGL bauda A. K. T. už įžeidimą tokiame pat procesiniame dokumente, kaip ir jos civilinėje byloje, tačiau už tokius pat analogiškus veiksmus pareiškėjos civilinėje byloje A. K. T. nėra nubausta ir toliau nebaudžiamai tęsia savo tokią pat nusikalstamą veiką. Analogiškai, už tokius pat valstybės tarnautojų ir teisėjų šmeižimus bei įžeidimus A. K. T. jau yra nubausta, tačiau pareiškėjos atveju atsisakyta priimti jos skundą ir teismas tyčia atsisako ją apginti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. privataus kaltinimo skundą dėl A. K. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėja savo skunde daug dėmesio skiria aplinkybei dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. Lapinskienės šališkumo nagrinėjant jos skundą. Argumentai apie teismo šališkumą grindžiami tuo, kad pareiškėjos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. Lapinskienė anksčiau nagrinėjo pareiškėjos baudžiamąją bylą ir buvo pripažinusi ją kalta baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-606/2013. Tačiau pažymėtina, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu, šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Nors pareiškėja akcentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja negalėjo nagrinėti jos skundo dėl to, kad anksčiau nagrinėjo pareiškėjos baudžiamąją bylą, tačiau BPK 58 straipsnyje yra detaliai reglamentuota, kada tas pats teisėjas negali bylos nagrinėti pakartotinai, todėl teisėjo pareigų vykdymas kitose baudžiamosiose ar privataus kaltinimo bylose nėra pagrindas jo nušalinimui BPK 58 straipsnio prasme. Kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonių teisėjos šališkumu, pareiškėja savo prašyme nušalinti teisėją nenurodė, byloje nėra duomenų apie BPK 58 straipsnyje išdėstytas aplinkybes, dėl kurių teisėja E. Lapinskienė nebūtų galėjusi nagrinėti T. Ž. skundo, todėl teisėja pagristai nenusišalino nuo T. Ž. skundo nagrinėjimo.
BPK 412¹ straipsnio 1 dalis nustato, jog gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi, ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Išanalizavęs privataus kaltinimo skunde išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo esant akivaizdžią BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Tačiau Apygardos teismas, susipažinęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktu pareiškėjos T. Ž. privataus kaltinimo skundu ir prie jo pridėtais dokumentais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertinęs visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių dar privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijoje skubotai ir nepagrįstai nustatė, kad A. K. T. 2013 m. lapkričio 26 d. apeliaciniame skunde (civilinėje byloje Nr. 2-712-730/2013) išdėstyta pozicija negali būti laikoma šmeižimu bei įžeidimu. Aukštesnysis teismas yra įsitikinęs, kad tokia apylinkės teismo išvada buvo padaryta tinkamai neįvertinus visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių.
Pareiškėja T. Ž. kaltina A. K. T. padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje ir 168 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad pareiškėja apylinkės teismui pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodė (tai matyti ir iš pateiktos 2013 m. lapkričio 26 d. apeliacinio skundo kopijos) pažymėjo, kad ją žeminanti bei žeidžianti informacija raštu buvo paskleista ne tik proceso šalims, bet ir už teismo ribų, t. y. buvo paskleista Lietuvos Respublikos vadovei – šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininkui Vitalijui Gailiui, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Loretai Griaužinienei, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui Alvydui Daugėlai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui Gintarui Kryževičiui ir Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui Dariui Valiui. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas procesinį sprendimą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą dėl A. K. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių niekaip neįvertino ir dėl jų nepasisakė.
Apygardos teismo manymu, šias konkrečias aplinkybes yra būtina patikrinti ir tinkamai įvertinti. Kadangi tuo atveju, jeigu pasitvirtintų pareiškėjos nurodomi faktai, t. y. kad iš tikrųjų pareiškėjos nurodytas asmuo (A. K. T.) Lietuvos Respublikos Prezidentei Dalei Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komiteto pirmininkui Vitalijui Gailiui, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Loretai Griaužinienei, Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui Alvydui Daugėlai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui Gintarui Kryževičiui, Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui Dariui Valiui išsiuntė procesinio dokumento (apeliacinio skundo) nuorašus, kuriose nurodoma galimai pareiškėją šmeižianti bei įžeidžianti informacija, tai sudarytų pagrįstą pagrindą manyti, kad A. K. T. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas pareiškėjos skunde nurodytus faktus vertino tik dėl atitikties BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje nurodytoms nusikalstamos veikoms, nors pareiškėja prašė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dar ir pagal BK 168 straipsnio 1 dalį, dėl ko apylinkės teismas savo nutartyje nepasisakė.
Apylinkės teismas vertindamas pareiškėjos skunde nurodytus faktus pagrįstai rėmėsi CK 2.24 straipsniu apie asmens garbės ir orumo gynimo taisykles, ir pagrįstai konstatavo, kad šios taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako (CK 2.24 straipsnio 9 dalis). Tačiau šiuo atveju pasitvirtinus pareiškėjos nurodomoms aplinkybėms ir nustačius, jog procesiniai dokumentai iš tikrųjų buvo išsiųsti ne tik proceso šalims, bet ir minėtiems aukštiems šalies pareigūnams, tai leistų pagrįstai teigti, kad yra peržengtos CK 2.24 straipsnio 9 dalyje nustatytos atsakomybės ribos, todėl tokiu atveju turi būti sprendžiamas A. K. T. atsakomybės klausimas. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimą tinkamai neištyrus pareiškėjos pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių negalima vienareikšmiškai teigti, jog privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Dėl anksčiau išvardytų motyvų darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjos T. Ž. skundą tenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti apylinkės teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439, 441 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
pareiškėjos T. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal T. Ž. skundą dėl A. K. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį, ir pareiškėjos T. Ž. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.