Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 iki 30 parų arešto (paskirtą bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2019 m. spalio 27 d. apie 14:35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,49 promilių neblaivumas), tyčia koja sudavęs smūgį D. V. į dešinės rankos dilbį, padarė dešinio alkūnkaulio lūžį su poodine kraujosruva dešiniajame dilbyje, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis, būdamas neblaivus, 2019 m. spalio 27 d. apie 14.35 val., buto, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be jokios priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu ne tik vartojo necenzūrinius žodžius, bet ir kaltindamas liudytoją K. V. tuo, kad ji savo motinos sugyventiniui iškvietė policiją, sugriebė ją už atlapų. Reaguodamas į tokius neteisėtus kaltinamojo veiksmus, K. V. tėvas, t. y. nukentėjusysis D. V., patraukė kaltinamojo rankas nuo dukters ir atstūmė jį nuo jos. Pažymėtina, kad dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų kaltinamasis pargriuvęs nebuvo. O nukentėjusiajam ir liudytojai K. V. norint išeiti iš buto, kaltinamasis sudavė koja smūgį nukentėjusiajam, kuris, norėdamas nuo tokio smūgio apsiginti, atkišo savo dešinę ranką, į kurią teko kaltinamojo kojos smūgis. Taigi, kaltinamasis neteisėtais, aktyviais veiksmais tyčia, norėdamas suduoti smūgį nukentėjusiajam, šį puolė pirmas, suduodamas smūgį koja. O nukentėjusysis, gindamasis nuo puolimo blokavo smūgį dešine ranka. Nuo tokio suduoto kaltinamojo smūgio nukentėjusiojo ranka lūžo, t. y. buvo padarytas uždaras lūžis kas yra konstatuota tiek medicinos dokumentų išraše (b. l. 31–32), tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3847/2019 (01), kad D. V. nustatytas dešinio alkūnkaulio lūžis su poodine kraujosruva dešiniame dilbyje. Sužalojimas padarytas kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35–36).

Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad jam dėl nukentėjusiojo pastūmimo ir jo kritimo, buvo sukeltas fizinis skausmas, jis buvo sužalotas, jokių tai patvirtinančių duomenų kaltinamasis nenurodė. Į teismo kelis kartus pateiktus siūlymus pasinaudoti ne kartą aiškinta viena iš kaltinamojo teisių, t. y. pateikti byloje prašymus ir teikti duomenys, kaltinamasis prašymų dėl liudytojų apklausos nepateikė, nurodęs, kad jis juos dar tik suras.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant kaltinamojo nurodytą poziciją, dėl jo galimo sužalojimo, svarbu ir tai, kad liudytoja R. V. patvirtino konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, tai yra, kad pastarieji, jos teigimu, grūmėsi. Tai nurodyta teisiamajame posėdyje perskaitytame tarnybiniame pranešime dėl R. V. apklausos. Jame užfiksuota, kad 2020 m. kovo 30 d. nuo 13.10 val. iki 13.16 val. ikiteisminio tyrimo pareigūnas bendravo su liudytoja R. V., kuri nurodė, kad 2019 m. spalio 27 d. apie 14.30 val. bute (duomenys neskelbtini), tarp jos sugyventino A. M. ir buvusio vyro D. V. vyko žodinis konfliktas, dėl ten gyvenančių (duomenys neskelbtini) tautybės nuomininkų. D. V. iškvietė policijos pareigūnus ir jos sugyventinis buvo sulaikytas. Po kurio laiko, greičiausiai pro šalį ėjo jos pažįstamas V. G. ir užėjo pas ją į svečius. Jis buvo neblaivus. Kaip ten ir kas tiksliai įvyko R. V. neatsiminė, bet buto koridoriuje pamatė grumtynes tarp D. V. ir V. G.. Dėl ko pas juos kilo konfliktas ji nematė. Matė, kaip D. V. nugriovė V. G. ant grindų (plytelių). Jie grumėsi ant grindų. V. G. atsistojo ir rankomis stvėrė už D. V. rankos, kurios tiksliai neatsiminė. Ar V. G. trenkė koja D. V. nematė. V. G. išėjo iš buto. Paskui jį išėjo ir D. V.. Dėl techninių kliūčių pokalbio garso įrašas išsaugotas nebuvo (b. l. 25).

Pažymėtina ir tai, kad anot tarnybinio pranešimo duomenų, R. V. patvirtino, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Ji nepatvirtino, kaltinamojo teiginių, kad jis atvyko jos kviečiamas, nurodžiusi, kad kaltinamasis užėjo galimai eidamas pro šalį. Taip pat pastaroji nepatvirtino konflikto aplinkybių, t. y., kad V. G. buvo sugriebęs jos dukrai už atlapų, po ko ją gindamas nukentėjusysis, nutraukė kaltinamojo veiksmus dukters atžvilgiu. Nepatvirtino liudytoja ir dėl kaltinamojo V. G. nurodomų aplinkybių dėl to, kad jis neva nebuvo įleistas pas liudytoją į kambarį ir neva dėl to buvo pastumtas nukentėjusiojo, dėl ko nukrito. Priešingai, liudytojos R. V. teigimu, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo pargriuvę ir grūmėsi ant grindų, o kai kaltinamasis atsistojo, jis stvėrė už nukentėjusiojo D. V. rankos, tačiau ji nematė, ar šis nukentėjusiajam spyrė.

Aptartos liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui per karantiną telefonu nurodytos aplinkybės, kurių garso įrašas nebuvo išsaugotas, iš esmės yra prieštaringos ir neatitinka nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo bei jos pačios dukters, apklaustos kaip liudytojos, parodymams. Todėl teismas sprendžia, kad tokios aplinkybės negali būti laikomos tikrąją įvykio situaciją apibūdinančiomis, dėl to tai nelaikytina byloje įrodymais. O dėl to, kad ši liudytoja nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, konkrečiu atveju, teismas nesprendžia klausimas dėl jos parodymų galimo melagingumo.

Kiti bylos duomenys nepatvirtina kaltinamojo nurodytų aplinkybių dėl jo sužalojimo ar skausmo sukėlimo. Todėl jos teismo nelaikytinos įrodymais byloje.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos K. V. nurodytas aplinkybes dėl įvykio patvirtina ir BIRT žiūryklės duomenys, kad 2019 m. spalio 27 d. registruotas įvykis – vyksta konfliktas, trenkė pranešėjui į ranką, kuri ištino. Šiame pranešime papildomai nurodyta į įvykį atvykusių policijos patrulių pranešimas, kad jiems nukentėjusysis D. V. nurodė V. G. kaip asmenį, kuris jo akivaizdoje pradėjo kabinėtis prie dukters K. V., o jam ginant savo dukrą, V. G. pradėjo konfliktuoti ir koja spyrė D. V. į dešinį dilbį, dėl ko dilbis ištino, o V. G. pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena. (b. l. 6).

Gi kaltinamasis policijai apie galimą jo sužalojimą nebuvo pranešęs. Priešingai, papildomoje informacijoje apie įvykį, į iškvietimą atvykę patruliai nurodė, kad kaltinamasis V. G. nurodė, kad jis buvo atvykęs pas (duomenys neskelbtini), o į butą atėjęs D. V. pats pradėjo konfliktą (b. l. 6).

Taigi kaltinamojo parodymai dėl prieš jį neva pavartotą nukentėjusiojo smurto ir šiais įrodymais paneigiami.

Svarbu ir tai, kad kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, neatitinkantys nustatytoms teismo faktinėms aplinkybėms ir dalyje dėl to, kaip kaltinamasis policijos buvo sulaikytas bei kur. Jau aptarti BIRT žiūryklės duomenys patvirtina, kad kaltinamasis policijos buvo sulaikytas ne bute ar prie buto, adresu, (duomenys neskelbtini), kaip jis pats ne kartą nurodė, o prie (duomenys neskelbtini). Taigi, nurodomos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo ir jo dukters, t. y. liudytojos parodymus, kad kaltinamasis po suduoto nukentėjusiajam smūgio koja, sužalojęs pastarojo ranką, iš buto neužilgo pasišalino išgirdęs, kad yra iškviesta policija ir nuėjo iki savo namo, kur ir buvo sulaikytas. O ne prie pat minėto buto durų, neva tik atsikėlęs dėl neva nukentėjusiojo pastūmimo. Dėl tokių kaltinamojo parodymų teisingumo abejonę kelia ir pats faktas, kad sulaikytas buvo ne nukentėjusysis, o pats kaltinamasis.

Aptartas aplinkybes dėl policijos atvykimo į įvykį ir jų nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina nukentėjusiojo D. V. ir liudytojos K. V. parodymus, patvirtina Vilniaus apsk. VPK PER (duomenys neskelbtini) kuopos (duomenys neskelbtini) būrio rinktinės vyriausiojo patrulio V. M. tarnybinis pranešimas, kad 2019 m. spalio 27 d. patruliuojant, apie 15.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pakartotinas iškvietimas dėl muštinių. Pranešėjui sužalota ranka, įtariamasis šalinasi link (duomenys neskelbtini). Važiuojant į įvykį buvo gautas pranešimas, kad įtariamasis randasi, adresu (duomenys neskelbtini) bando atidaryti laiptinės duris. Privažiavus pamatė prie laiptinės durų stovintį pranešėją ir įtariamą vyrą, kaip vėliau paaiškėjo tai V. G.. Pranešėjas D. V. paaiškino, kad atvažiavo pas savo dukrą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jam nepažįstamas vyras (V. G.) ir pradėjo konfliktuoti, konflikto metu V. G. iš kojos spyrė jam į dešinę ranką (ant rankos matėsi patinimas) ir pradėjo šalintis. Pranešėjas ėjo iš paskos ir paskambino į policiją (b. l. 11).

Alkotesterio duomenimis V. G. 2019 m. spalio 27 d., 15:22 val., nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 65).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu reikšmingų tyrimui objektų nerasta, nepaimta. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 56–58).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – garso įrašai iš BPC. Pateikti garso įrašai (b. l. 51–55), iš kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo kviesta policija dėl išpuolio prieš užsieniečius. Tai patvirtina D. V. ir liudytojos K. V. parodymus dėl priežasties, kodėl jie vyko į minėtą butą. Aptariamo garso įrašo apžiūroje fiksuota ir tai, kad atėjo kitas neblaivus asmuo (nurodoma, kad atėjo girtuoklis (b. l. 54)), ir puolė ant dukters, dabar ant pranešėjo, trenkė stipriai pranešėjui į ranka, ranka stipriai sumušta, ištino, gal reikės medikų pagalbos. Pranešėjas prisistatė kaip D. V. (b. l. 54, reversinės pusės pradžioje). Trečias skambutis patvirtina, kad nukentėjusysis ir vėl skambino, teigdamas, kad kaltinamasis jį ir vėl puolė, ką nukentėjusysis buvo parodęs savo parodymose. Nukentėjusiajam pranešta, kad policija jau informuota. Kitame garso įrašė fiksuotas nukentėjusiojo eilinis pranešimas, kad kaltinamasis bandė pabėgti ir jis jį dabar seka iš (duomenys neskelbtini) namo. Pranešė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam galimai sulaužė ranką. Jis jį seka, eina nuo parduotuvės link paparčio į viršų link (duomenys neskelbtini) aukščių (duomenys neskelbtini). Apibudino kaltinamąjį. Nurodė jo judėjimo kryptį iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 55).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus aptartus įrodymus konstatuoja, kad V. G. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jau aptartais įrodymais. Jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už kurią numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Kaltinamasis V. G. padarė tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Veika baigta, nes kilo aptarto straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant tai, kad kaltinamojo smurtinis veiksmas – spyris koja, buvo nukreiptas į nukentėjusiojo sveikatos žalojimą, t. y. kaltinamasis norėjo taip elgtis, nors jam nebuvo svarbios pasekmės ir kur jis pataikys, visgi, atsiradusios pasekmės, nors ir dėl nukentėjusiojo ginimosi nuo spyrio veiksmų, kilo būtent dėl kaltinamojo neapibrėžtos tyčios, kur jis pataikys spirdamas. Todėl, šiuo atveju veika ir įvertinta pagal pasekmes. Visgi, tai yra tyčinis, konkrečiai nukentėjusįjį sužaloti nukreiptas veikimas. Todėl yra pavojingas, nes dėl suduoto ir į kitą gyvybiškai svarbią kūno dalį pataikytas spyris galėjo sukelti ir skausmingesnes pasekmes. Konkrečiu atveju kaltinamojo galimas pyktis buvo sukeltas dėl to, kad neva buvo iškviesta policija dėl prieš tai įvykusio įvykio su užsieniečiais. Visgi, vertinant kaltinamojo neblaivumą, pažymėtina, kad toks pastarojo pavojingas ir priešingas teisei elgesys kaip tik laikomas pavojingesniu dėl jo neblaivumo, kai kaltinamasis negeba tinkamai kontroliuoti savo emocijų. O vertinant kaltinamojo parodymus, kad jis sportavo profesionaliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kovines sporto šakas, tai daro tik jo elgesį dar pavojingesnį. Todėl, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Parinkdamas kaltinamajam V. G. bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – pensinio amžiaus, teistas 2018 m. rugsėjo 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-3027-276/2018 už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant galutinę sumažintą (BK 64¹ straipsnis) trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę - 30 parų arešto, nustatant ją atlikti areštinėje (b. l. 61–62, LITEKO duomenys). Teistumas šiame nuosprendyje konstatuoto nusikaltimo padarymo dienai, t. y. 2019 m. spalio 27 d. nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas „a“), todėl laikytina, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamasis nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 69), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį V. G. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant bausmės dydį didesnį, nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes kaltinamasis jau buvo teistas arešto bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. G. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. spalio 27 d. 15.10 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 15.48 val. (b. l. 67, 81) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskiriant galutinę 74 (septyniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, ją panaikinti.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 102,72 eurų žalos atlyginimo. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad 2019 m. spalio 27 d. suteiktos paslaugos – skubios medicinos pagalbos paslauga, radiologo, chirurgo, radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas). Sumą sudaro – 102,72 eurai (b. l. 40–42).

Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. G. nusikalstama veika sukelto D. V. gydymo patirtos 102,72 eurų dydžio žalos tenkintinas ir iš V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 102,72 (vienas šimtas du eurai, 72 ct)eurų suma.

Nukentėjusysis D. V. pateikė civilinį ieškinį, kurio sumą sudaro – 450 EUR turtinė žala ir 2 000 EUR neturtinė žala. Nurodė, kad negalėjo normaliai maitintis, dirbti, vairuoti dėl sugipsuotos rankos. Daugiau kaip du mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Mėnesį lanką paskirtą reabilitaciją. Iki šiol negali lankstyti dešinės rankos per riešo sąnarį, ranka dažnai nutirpsta. Patyrė dvasinius išgyvenimus. Nuogąstauja, kad sveikata neatsistatys (b. l. 48).

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – nesunkiai sutrikdyta sveikata – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. V. patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes bei emocijas, nepatogumus, stresą, išgyvenimus ir pan. Pripažintina, kad kaltinamojo kaltė dėl suduoto smūgio – spyrio koja nukentėjusiajam, išreikšta tyčiniais veiksmais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis žalos nėra atlyginęs, o priverstinis išieškojimas būtų apsunkintas dėl jo pensinio amžiaus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ir siekdamas kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nusprendžia, kad priteistina 700 EUR (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad nepateikė teismui jo nurodytas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, sprendžia, kad turtinės žalos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nėra įrodęs. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su BPC garso įrašu (b. l. 52).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. G. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. spalio 27 d. 15.10 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 15.48 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskirti galutinę 74 (septyniasdešimt keturių) parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje arba kitoje pataisos įstaigoje pagal pataisos įstaigos nurodymą.

Priteisti iš V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 102,72 EUR (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt šeši eurai, 97 ct.).

Civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. V. 700 EUR (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, o ieškinio dalį dėl turtinės žalos netenkinti.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, ją panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos daiktus, reikšmingus nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę (1 vnt.) su BPC garso įrašu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefonas (8 37) 452 371; (8 37) 407 902) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.