Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui M. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 32). Iš atsakovo per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nėra gautas, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d. nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2007-07-24 atsakovas su AB SEB banku sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1750718053181-79, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2896,20 Eur (10000 Lt) kreditas 60 mėnesių terminui, už suteiktą kreditą nustatyta 10,9000 procento palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma – 11,9500 procento) (sutarties specialiosios dalies 2.1-2.5 p.) (b. l. 12). Sutartimi šalys susitarė, kad bankas sutartyje nustatytomis sąlygomis suteikia kredito gavėjui specialiosios dalies 2.1 punkte nurodytą kreditą litais, o kredito gavėjas įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles (sutarties bendrosios dalies 2 p.). Kredito gavėjas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies (sutarties bendrosios dalies 5.3 p.); už kiekvieną uždelstą mokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką (sutarties bendrosios dalies 5.4 p.); gavęs banko pareikalavimą, nurodytą sutarties 6.1 punkte, per 5 darbo dienas grąžinti visą likusį kreditą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas įmokas (sutarties bendrosios dalies 5.6 p.). Bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 dienų raštu (registruotu) laišku įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Tokiais pažeidimais laikomi bendrosios dalies 5 punkte nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas (sutarties bendrosios dalies 6.1 p.). AB SEB bankas 2009-09-14 pranešimu įspėjo atsakovą dėl kredito sutarčių nutraukimo, jeigu pažeidimai nebus pašalinti (b. l. 20).

Ieškovas UAB ,,Gelvora“ (reikalavimo įgijėjas) ir AB SEB bankas (kreditorius) 2009-11-09 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83 (b. l. 17-19), pagal kurią AB SEB bankas atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises, susijusias su 3866,16 Eur suma (2773,14 Eur kredito likutis, 561,18 Eur palūkanos ir 531,84 Eur delspinigiai). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas 2009-11-19 pranešimu (b. l. 21) pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą, tačiau, kaip nurodo ieškovas, ieškovo bandymai susigrąžinti įsiskolinimą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 str.). Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 2773,14 Eur negrąžinto kredito priteisimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2013-04-12 bei 2013-06-26 iš atsakovo gavo 43,44 Eur, kuriuos, remdamasis CK 6,54 str. įskaičiavo ieškovo patirtoms skolos išieškojimo išlaidoms padengti. CK 6.54 str. 1 d. nustato, kad jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę, pareiškimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 10 punkte numatyta, jog kredito gavėjui atsiskaičius su Banku už prievoles pagal Sutartį, pirmiausiai įskaitomas kreditas, po to – palūkanos ir kiti Banko mokesčiai, paskiausiai – netesybos (baudos ir delspinigiai). Vadinasi šalys buvo susitarusios dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, nei numatyta CK 6.54 str. 1 d., todėl ieškovo įskaičiavimas 43,44 eurų sumos ieškovo patirtoms skolos išieškojimo išlaidoms padengti laikytinas nepagrįstu ir ši suma išskaičiuotina iš kredito. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2729,70 Eur negrąžinto kredito (sutarties bendrosios dalies 2 p., CK 6.886 str.).

Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas minėtomis sutartimis taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2097,74 Eur palūkanas, kurias sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminio kreditoriaus ieškovui perleistos 561,19 Eur palūkanos, paskaičiuotos už 712 dienų, 1536,55 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo 2009-11-06 iki 2014-11-10, taikant 10,9 procentų dydžio palūkanų normą. Šis ieškovo reikalavimas yra tenkintinas.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1031,01 Eur delspinigius, kuriuos sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti 531,84 Eur delspinigiai bei 499,17 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2014-05-14 iki 2014-11-10, taikant 0,1 procento delspinigių dydį. Teismo vertinimu, šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Ja šalys susitarė, kad atsakovas už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanas dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius (sutarties bendrosios dalies 5.3, 5.4 p.). Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Taigi, netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovui, todėl netesybos mažintinos nuo 0,1 procento iki 0,05 procento dydžio, tai sudaro 515,51 Eur sumą. Likusioje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 81,12 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro darbo priemonės (vokas, spausdinimas, pakavimas), registruotas pranešimas, paprasti pranešimai, skambučiai ir SMS žinutės bei užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai (b. l. 8). Tokios išlaidos kaip darbo priemonės negali būti vertinamos kaip būtent atsakovo skolos nesumokėjimu nulemtos ieškovo išlaidos. Vertinant nurodytų išlaidų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės komercinės veiklos rūšių bei šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu, atsakovas, kaip vartotojas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį negalėjo protingai šių išlaidų numatyti. Tokių išlaidų kaip pranešimų ir SMS žinučių siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registrui, ieškovas nepagrindė (nepateikti išrašai iš minėtų registrų, duomenų teikimo sutartys, nepateikti pranešimų siuntimo įkainiai ir pan.), todėl ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 10,9 procento dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo, (sutarties specialiosios dalies 2.4 p., bendrosios dalies 2 p.). Sutartyse nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 10,9 procento dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 5983,01Eur sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5342,95 Eur, t. y. patenkino 89,30 procento pareikštų reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad pareikšdamas ieškinį sumokėjo 179 Eur žyminis mokestis (b.l. 4), todėl ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 159,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovui UAB „Gelvora“ 2729,70 Eur skolos, 2097,74 Eur palūkanų, 515,51 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5342,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,9 proc. metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos (2729,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015 m. kovo 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 159,85 Eur žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.