Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2001 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 3 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

2. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – dvidešimt penkių parų arešto bausme;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių ir dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausme;

10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

11. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13. Vilniaus metų 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir kardomajame kaline nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2019 m. kovo 6 d., išbūtas laikas;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2017 m. gruodžio 2 d., apie 12.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, netoli romų taboro, esančio Vilniuje, Naujininkų mikrorajone, pasinaudojus tuo, kad O. R. dėl pavartotų narkotinių medžiagų apsvaigo bei neteko sąmonės, ištraukė O. R. iš automobilio Peugeot (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paguldė ant žemės, po to kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, patikrino apsvaigusio O. R. drabužių kišenes ir pagrobė jam priklausančius kišenėse surastus mobilaus ryšio telefonus: „Nokia 3310“, 70 Eur vertės, „Nokia“, 20 Eur vertės, „HTC One X“, 100 Eur vertės, „HTC desire Dual“, 100 Eur vertės, dvi svetimas mokėjimo priemones – „Master Card“ mokėjimo korteles, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei laikrodį „Omega“, 1 000 Eur vertės, kurį asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, nusegė nuo O. R. riešo. Taip E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

E. B. 2018 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, kavinės „A.“ lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), nenustatytos kavinės klientės akivaizdoje atvirai nuo kavinės staliuko pagrobė 15 Eur, kuriuos pastaroji ten padėjo norėdama su kavine atsiskaityti už jos aptarnavimą. Taip E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl kišenvagystės ir neteisėto svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo

Specialisto išvadoje Nr. G 2772/2018(01) nurodyta, kad O. R. nustatyta kaktos nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos kairiajame viršutiniame voke bei galvos plaukuotoje dalyje. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu(-ais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Pagal sužalojimų lokalizaciją trauminių poveikių galėjo būti nemažiau kaip trys (1 t., b. l. 104).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis O. R. atpažino J. K., kuris galimai buvo automobilio vairuotoju (1 t., b. l. 86-87), A. K. kaip asmenį, sėdėjusį šalia vairuotojo, jam trūko apatinių dantų (1 t., b. l. 88-89), ir E. B. kaip asmenį, sėdėjusį šalia jo automobilio gale (1 t., b. l. 90-91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju J. K., kurio atžvilgiu prokuroro Tomo Januševičiaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. iki pietų su automobiliu buvo Vilniaus autobusų stotyje, kur pamatė pažįstamą E. B.. Su juo kažkada atliko laisvės atėmimo bausmę. Sustojęs E. B. paklausė, kur šis važiuoja. E. B. pasakė, kad į taborą ir kad yra ne vienas. Jis pasiūlė juos nuvežti, nes žinojo, kad E. B. vartoja narkotines medžiagas ir važiuoja į taborą nusipirkti narkotikų. Paprastai už pavežimą iki taboro vairuotojui sumokama 6 Eur arba nuperkama viena narkotikų dozė. Nusprendęs juos pavežti tikėjosi atlygio. Su E. B. buvo dar du vyrai. Vienas iš vyrų buvo užsienietis. Šis vyras kartu su E. B. atsisėdo automobilio gale. Kitas vyras atsisėdo šalia jo. Užsienietis buvo girtas, E. B. atrodė tik šiek tiek išgėręs, o šalia jo sėdėjęs vyras atrodė blaivus. Pas jį automobilyje jie nevartojo alkoholio. Nuvažiavus į taborą užsienietis pats išlipo iš automobilio. Iš jo elgesio suprato, kad tabore jis lankosi ne pirmą kartą. Užsienietis sugrįžo maždaug po 10 min. Sugrįžęs automobilyje nusivilko striukę ir bandė susileisti į ranką narkotikų. Tai padaryti jam iš pradžių nepavyko, todėl prašė, kad automobilyje sėdėję asmenys jam padėtų, tačiau jie atsisakė. Galiausiai jis pats susileido dozę. Jiems pradėjus važiuoti ir praėjus apie 20 min. jis pasižiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį bei pamatė, kad užsieniečio lūpos pradėjo mėlynuoti. Jis nedelsiant sustojo aikštelėje Vilniuje, prie Dariaus ir Girėno g. 187, ir liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą bei jį gaivinti. E. B. pradėjo užsieniečiui trankyti per veidą, kad šis atsigautų. Jis bandė skambinti Nr. 112 ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. E. B. ištempė užsienietį iš automobilio ir paguldė ant žemės. Tuo metu pro šalį bėgiais ėjo dar vienas vyras. Pamatęs, kad užsienietis be sąmonės, taip pat pradėjo kviesti greitąją pagalbą. E. B. įlipo atgal į automobilį ir jie išvažiavo. Pravažiavus maždaug 200 m juos sustabdė policija. Patikrinimo metu pas E. B. radus keturis mobiliojo ryšio telefonus jis suprato, kad E. B. apvogė užsienietį. E. B. sulaikė, o jį ir šalia jo sėdėjusį vyrą paleido. Jie kartu nuvažiavo į autobusų stotį ir tas vyras nuėjo į lombardą „B.“. Vakar jis susitiko E. B. su tuo pačiu vyru stotyje. Jie pradėjo kalbėtis apie tą užsienietį. Tik tada sužinojo, kad tas vyras po policijos patikrinimo į lombardą nuėjo priduoti iš užsieniečio pavogtą laikrodį. E. B. jam aiškino, kad pareigūnai sakė, jog užsienietis buvo sumuštas. Tačiau prieš išsodinant jį iš automobilio jis sumuštas nebuvo. Matyt jį išsodinus ir palikus gulintį jis buvo sumuštas ir dar kartą apvogtas, nes užsienietį jie paliko su striuke ir dokumentais. Kiek žino, E. B. pavogė tik tris mobiliojo ryšio telefonus iš keturių. Taip pat pabrėžė, kad su juo niekas nesitarė apvogti užsieniečio. Jis buvo tik vairuotojas ir turėjo juos pavežti iki taboro nusipirkti narkotikų ir atgal į stotį. Jis nematė, kaip E. B. vogė telefonus ir nežino, kokiu būdu užsieniečio laikrodis atsirado pas tą kitą vyruką, kuris jį pridavė į lombardą (t. 2, b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad maždaug prieš dvi savaites, tikslios datos neatsimena, bet galimai įtarime nurodytą dieną, iki pietų buvo stotyje su E. B.. Tuo metu prie jų priėjo neblaivus užsienietis ir paklausė, kur galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. Jie atsakė, kad gali parodyti. Už tai jiems pažadėjo 2 ar 3 Eur. Jie trise nuėjo prie autobuso Nr. 3G stotelės stotyje. Ten E. B. susistabdė automobilį ir susitarė, kad juos visus paveš iki taboro. Jie kartu nuvažiavo į taborą. Tabore užsienietis vienas išlipo iš automobilio ir nuėjo ieškoti narkotikų. Jis grįžo maždaug po 5-10 min. Įlipo į automobilį ir nusiėmęs striukę susileido narkotikus į ranką. Vos pradėjus važiuoti ukrainiečiui pasidarė blogą. Jie sustojo aikštelėje, kur užsienietį išstūmė iš automobilio. Kartu su E. B. apieškojo užsienietį. Jis nuo ukrainiečio rankos nusegė laikrodį, paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. E. B. paėmė du mobiliojo ryšio telefonus ir 2 Eur. Ukrainiečio dokumentai liko jo striukėje. Jie paliko ukrainietį ir nuvažiavo. Užsienietį paliko su jo striuke. Netrukus juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos apieškoję iš E. B. pasiėmė visus jo turėtus mobiliojo ryšio telefonus. Jį taip pat apieškojo, bet nesuprato, kad pas jį buvęs laikrodis ir telefonas yra ne jo. E. B. buvo sulaikytas, o jį ir automobilio vairuotoją paleido. Jie nuvažiavo į stotį, kur jis į lombardą pridavė pavogtą laikrodį ir mobiliojo ryšio telefoną, už kuriuos gavo 6 Eur. Kitą dieną šiuos daiktus išsipirko, nes tikėjosi už juos gauti daugiau. Mano, kad gal dar suras pavogtą laikrodį, bet telefono jau nebeturi, nes jį pardavė už 5 Eur (2 t., b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. pateikė lombardo paskolos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 2 d. A. K. savo vardu lombardui UAB „B.“, esančiam (duomenys neskelbtini), pridavė laikrodį „Omega“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1280“ (1 t., b. l. 116-119).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. 2017 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 2 d., apie 12.50 val., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu P. S. gavo pranešimą, jog Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 187, važiuoja automobilis „Peugeot“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai yra apsvaigęs. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo minėtą automobilį ir jį sustabdė patikrinimui. Patikrinus automobilyje esančius asmenis – A. K., J. K. ir E. B., pas E. B. atlikus paviršinę apžiūrą buvo rasti trys mobiliojo ryšio telefonai: „Nokia3310“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), „HTC“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), „HTC“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), bei dvi „Master Card“ banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Paklausus E. B., kam priklauso rasti daiktai, jis paaiškinti negalėjo. Patikrinus vieno mobilaus ryšio telefono turinį buvo aptikta Ukrainos piliečio paso nuotrauka, kuri priklauso O. R.. Dar kartą paklausus E. B., iš kur pas jį telefone kito asmens dokumentų nuotraukos, jis prisipažino, kad šiandien, apie 8.30 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 187, autobusų žiede pamatė apsvaigusį, be sąmonės gulintį asmenį, iš kurio striukės kišenės ištraukė minėtus daiktus ir pasisavino. Vyriausiasis patrulis A. J. pateikė mobiliojo ryšio telefonus „Nokia3310“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), „HTC“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), „HTC“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) bei dvi „Master Card“ banko korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58-59, 66).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar kaltinamasis E. B. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė vienas, ar veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška. E. B. visą laiką teigė, kad nukentėjusiojo kišenes jis apieškojo, kai šis prarado sąmonę, jiems važiuojant automobiliu, ir suradęs keturis telefonus bei banko mokėjimo korteles jas pasisavino. Teismo vertinimu, šioje kaltinimo dalyje realią padėtį apibūdina ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad netekęs sąmonės nukentėjusysis iš pradžių buvo ištemptas iš automobilio ir tik po to kartu su E. B. jis apieškojo jo kišenes. Šis asmuo pripažino, kad jis paėmė vieną telefoną ir nuo nukentėjusiojo rankos nusegė laikrodį. Šiuos daiktus tą pačią dieną įkeitė lombarde, o E. B. iš nukentėjusiojo kišenių paėmė tris telefonus bei 2 Eur. Galima teigti, kad netrukus po įvykio sulaikytas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, pripažino, kad nusikalstamą veiką jis padarė kartu su E. B., todėl pastarojo teiginiai, kad keturis telefonus jis pavogė vienas, o apie nukentėjusiojo laikrodžio pagrobimą jam nieko nežinoma, tėra E. B. gynybinė versija. Tai, kad prieš nukentėjusįjį O. R. nusikalstamą veiką padarė E. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, patvirtina ir ta aplinkybė, kad netrukus po įvykio policijos pareigūnai sulaikė J. K. vairuojamą automobilį, kuriuo važiavo E. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, ir juos apieškojo. Pas E. B. buvo surasti trys mobilaus ryšio telefonai ir banko kortelės, o asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, turėjo vieną mobilaus ryšio telefoną. Policijos pareigūnai pagalvoję, kad telefonas ir laikrodis priklauso juos turėjusiam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, į juos tinkamai neatkreipė dėmesio ir šį asmenį paleido. Ši aplinkybė patvirtina asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, parodymus, kad jis iš nukentėjusiojo pagrobė vieną telefoną ir laikrodį, o E. B. – tris telefonus, bei paneigia E. B. parodymus, kad nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį jis padarė vienas, jiems dar važiuojant automobiliu, kad jis vienas pagrobė keturis mobilaus ryšio telefonus ir banko korteles, o laikrodžio nuo nukentėjusiojo rankos asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, nusegė ir šį pagrobė jam to nematant.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008; 2K-5/2009; 2K-214/2011; 2K-271-303/2016; 2K-349-648/2017). Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog kaltinamojo E. B. yra kaltė visiškai įrodyta, o būtent, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai ir kuriam paskelbta paieška, padarė kišenvagystę bei svetimų elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimą, todėl kaltinamojo E. B. veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atviro svetimo turto pagrobimo

Apklausiamas teisme kaltinamasis E. B. pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, eidamas pro Vilniuje, Gedimino prospekte esančia piceriją, iš lauke ant staliuko stovėjusio kibirėlio pagrobė 15 Eur. Tai matė prie staliuko sėdėjusi moteris, kurios jis prieš tai prašė duoti kažkiek centų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju E. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šių metų liepos mėnesį, tiksliai datos neprisimena, apie 10.00 ar 11.00 val., ėjo Vilniuje, Gedimino pr. Eidamas pro piceriją sustojo prie lauke prie staliuko sėdėjusios moters ir paprašė jam duoti 30 ct. Moteris atsisakė ir tuo metu jis pamatė ant stalo stovintį metalinį kibirėlį, kuriame buvo 15 Eur. Spontaniškai, nieko negalvojęs pagriebė kibirėlį su pinigais ir pabėgo. Taip pasielgė, nes jam reikėjo pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (2 t., b. l. 80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju R. D. parodė, kad dirba „A.“ restorane, esančiame (duomenys neskelbtini). Lauke prie restorano įrengti staliukai. Tikslaus laiko nepamena, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 14 d., jis aptarnavo klientę, kuri sėdėjo lauke prie jų restorano staliuko. Klientei pavalgius, jai atnešė kvitą, įdėtą į kibirėlio formos dėžutę ir pastatė ant stalo. Po kelių minučių sugrįžo prie klientės, kuri jam pasakė, jog ką tik prie jos pribėgo nepažįstamas vyriškis ir pagriebęs dėžutę, į kurią ji buvo įdėjusi 15 Eur ir pasišalino. Moteris ištraukė kitus pinigus ir sumokėjo jam į rankas 15 Eur už suteiktas paslaugas. Moteris jam pasakė, kad antrą kartą į dėžutę pinigų nedės, nes bijo, kad padėtus pinigus vėl kas nors pavogs. Paties įtariamojo ir vagystės fakto jis nematė, o moters duomenų neturi (1 t., b. l. 133).

Apklausiama teisme liudytoja policijos pareigūnė I. G. parodė, kad galimai 2018 m. rugpjūčio 4 d. jai su kolega patruliuojant Vilniaus miesto centre į juos kreipėsi moteris, kuri papasakojo, kad prieš maždaug savaitę nuo Gedimino prospekte esančios kavinės staliuko vyriškis pavogė dėžutę su pinigais. Moteris jiems nurodė gatvėje buvusį vyriškį, kurį ji atpažino kaip tai padariusį asmenį. Sulaikytas vyriškis neneigė, kad pavogė nuo kavinės staliuko pinigus, todėl aplinkybių aiškinimuisi buvo sulaikytas.

Be kaltinamojo E. B. prisipažinimo jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, liudytojų R. D., I. G. parodymais bei kita baudžiamosios bylos rašytine medžiaga. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad E. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino ir kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės įrodytos. Jis atvirai, stebint pašaliniam asmeniui pagrobė svetimą turtą. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas E. B. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi, 58 ir 61 straipsnių nuostatomis. E. B. padarė tris baigtus apysunkius nusikaltimus, du iš jų nuosavybei ir vieną finansų sistemai, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti pinigų, kišenvagystę ir neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimą padarė bendrininkų grupe, kaip vykdytojas, kurio indėlis į nusikalstamų veikų padarymą buvo didžiausias. Teismas taip pat atsižvelgia į E. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, iki nuteisimo nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, baustas administracine tvarka, devyniolika kartų teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Visa tai E. B. charakterizuoja itin neigiamai, rodo jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, atspindi susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir padarytas nusikalstamas veikas leidžia vertinti kaip logišką jo gyvenimo būdo padarinį. E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas) ir BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas) bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu E. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (kišenvagystė) ir BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas), jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teismo vertinimu, pagal E. B. bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (kišenvagystė) ir BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių įgijimas), padarymą paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu ir subendrinta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, E. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrintina su subendrinta bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu ir į bausmės laiką įskaitytini E. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas bei bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1 310 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad iš O. R. buvo pavogti mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, 70 Eur vertės, ir laikrodis „Omega“, 1 000 Eur vertės, kurie nukentėjusiajam nebuvo grąžinti. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas pavogtų ir negrąžintų daiktų verte ir iš E. B. priteistina 1070 Eur turtinės žalos atlyginimo O. R. naudai.

Neturtinė žala – tai pažeistos nukentėjusio asmens nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti laikomasi pagrindinio principo – teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir protingumo principų. Spręsdami šį klausimą, teismai privalo atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių neišsamus išvardijimas pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusysis prašo atlyginti patirtą 5 000 Eur neturtinę žalą. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Kiti reikšmingi kriterijai – žalą padariusių asmenų kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis, tai yra, kaltinamojo E. B. tyčiniai veiksmai, kurie teisiškai įvertinti kaip apysunkiai nusikaltimai. Kitos mažiau svarbios neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybės yra nusikaltimo padarymo motyvai, tikslai, sąlygos, turėjusios įtakos nusikalstamam elgesiui, nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys, turtinė jų ir nukentėjusiųjų padėtis, todėl neturtinės žalos įvertinimas pinigine išraiška yra skirtingas ir tai lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. Nors pripažintina, kad iš dalies paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas su pirmą kartą sutiktais asmenims, buvo pakankamai rizikingas ir neapdairus, tai nesudaro pagrindo manyti, jog nukentėjusiajam nebuvo padaryta neturtinė žala. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis dėl nusikaltimo patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, daro išvadą, jog O. R. patyrė neturtinę žalą, tačiau jo reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis 5 000 Eur yra neadekvatus ir prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei susiklosčiusiai teismų praktikai, todėl mažintinas iki 100 Eur.

Dėl daiktinių įrodymų likimo

2018 m. gruodžio 11 d. sulaikius E. B., pas jį buvo surasta 2,60 Eur grynų pinigų, kurie atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, esantį Vilniuje Birželio 23-iosios g. 16 (kvito Nr. 004839) (2 t., b. l. 74). Teismas neturi duomenų, pagrindžiančių, kad minėtos piniginės lėšos – 2,60 Eur buvo gautos nusikalstamu būdu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus ši pinigų suma gražintina E. B.. Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (kišenvagystė), ir jam skirti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas), ir jam skirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir E. B. skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. B. skirti galutinę 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti E. B. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. išbūtą laiką ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskelbus nuosprendį panaikinti.

O. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš E. B. priteisti 1 070 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo O. R. naudai.

Likusioje dalyje O. R. civilinį ieškinį atmesti.

Pas E. B. surastus 2,60 Eur (du eurus 60 ct) grynųjų pinigų, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16 (kvito Nr. 004839), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. B..

Peilį, esantį voke, saugomame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. kvitas serija BBB Nr. 2PK003672), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.