Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2935-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
2A-2935-577/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Atsakovas
L. R.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybės įmonei Trakų miškų urėdijai, V. R., UAB „Lakštas“
Advokatai
Paulius Bružas
Civilinė byla Nr. 2A-2935-577/2013(Teisminio proceso Nr. nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 121.18.; 30.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui L. R., tretiesiems asmenims: Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentui, Valstybės įmonei Trakų miškų urėdijai, V. R., UAB „Lakštas“ dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą L. R. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus namelius, esančius (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo schemoje pažymėtus: valstybinės reikšmės miško žemėje – skaičiais 1 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 2 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 3 (statinio užstatymo plotas 45 m²), 4 (statinio užstatymo plotas 43 m²), 5 (statinio užstatymo plotas 26 m²), 6 (statinio užstatymo plotas 40 m²) ir 13 (statinio užstatymo plotas 17 m²); L. R. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statinio užstatymo plotas 46 m²), 8 (statinio užstatymo plotas 52 m²), 9 (statinio užstatymo plotas 56 m²), 10 (statinio užstatymo plotas 62 m²), 11 (statinio užstatymo plotas 84 m²), 12 (statinio užstatymo plotas 22 m²), 14 (statinio užstatymo plotas 25 m²) ir 15 (statinio užstatymo plotas 10 m²), ir sutvarkyti statybvietes. Taip pat prašė nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovė gali savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tam reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas savavališkai, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, pastatė 15 poilsio namelių, iš kurių 7 yra pastatyti Lentvario girininkijos valstybinės reikšmės miško 306-ojo kvartalo 4, 5, 6 sklypuose, kurie patenka į Varnikų botaninio zoologinio draustinio ribas, o likę 8 poilsio nameliai yra pastatyti 9,19 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir priklausiusiame atsakovui nuosavybės teise. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovui buvo surašyti du aktai dėl savavališkos statybos: 2000-02-25 Nr. 107/5/4 ir 2002-04-09 Nr. 107, taip pat reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau atsakovas tokių ieškovės reikalavimų iki šiol neįvykdė. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas L. R. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo statiniai buvo pastatyti iki 2002 metų ir teisiniai santykiai, susiję su savavališkomis statybomis, atsirado iki Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr. 216 dėl Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinimo ir CK 4.103 straipsnio, numačiusio galimybę leisti statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą bei pašalinti nustatytus statybos trūkumus, jei statinio statyba gali būti vykdoma, pakeitimo. Dėl to atsakovas 2010-03-08 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl jo pastatytų statinių įteisinimo. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes yra galimybė įteisinti statinius, laiko, kad rekreacinėje zonoje gali būti įrengti rekreaciniai statiniai. Prašė paskirti terminą padarinių pašalinimui, t.y. įpareigoti atsakovą gauti statybą leidžiančius dokumentus, jeigu būtų nuspręsta griauti statinius.

Trečiojo asmens VĮ Trakų miškų urėdijos atstovas palaikė ieškovo poziciją ir nurodė, kad ginčo objektai, kurių dalis yra valstybinėje žemėje, yra pastatyti neteisėtai, jų įteisinimas taip pat negalimas, nes toje vietoje yra Trakų istorinis nacionalinis parkas ir be to toje vietovėje, t.y. Varnikų kaime, yra botaninis zoologinis draustinis, todėl prašė ieškinį tenkinti.

Trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Trečiojo asmens Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Trečiasis asmuo V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Trečiojo asmens UAB „Lakštas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovą L. R. savo lėšomis per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo schemoje pažymėtus: Lentvario girininkijos valstybinės reikšmės miško žemėje 306 kvartale – skaičiais 1 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 2 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 3 (statinio užstatymo plotas 45 m²), 4 (statinio užstatymo plotas 43 m²), 5 (statinio užstatymo plotas 26 m²), 6 (statinio užstatymo plotas 40 m²) ir 13 (statinio užstatymo plotas 17 m²); žemės sklype, unikalus Nr. 7940-0005-0246 – 7 (statinio užstatymo plotas 46 m²), 8 (statinio užstatymo plotas 52 m²), 9 (statinio užstatymo plotas 56 m²), 10 (statinio užstatymo plotas 62 m²), 11 (statinio užstatymo plotas 84 m²), 12 (statinio užstatymo plotas 22 m²), 14 (statinio užstatymo plotas 25 m²) ir 15 (statinio užstatymo plotas 10 m²), ir sutvarkyti statybvietes. Nurodė, kad L. R. neįvykdžius teismo sprendimo per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tam reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo L. R.. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių ginčo dėl statybų teisėtumo nėra, todėl konstatavo, jog bylos dalykas – neteisėtų statybų padarinių šalinimas, ir kad byloje taikytinos teisės normos, galiojusios neteisėtų statybų metu.

Teismas nustatė, kad atsakovas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje pastatė 15 poilsio namelių, iš kurių 7 yra pastatyti Lentvario girininkijos valstybinės reikšmės miško 306-ojo kvartalo 4, 5, 6 sklypuose, kurie taip pat patenka į Varnikų botaninio zoologinio draustinio ribas, o likę 8 poilsio nameliai yra pastatyti 9,19 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir priklausančiame L. R..

Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas valstybinėje žemėje savavališkai pastatė poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo schemoje pažymėtus skaičiais 1 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 2 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 3 (statinio užstatymo plotas 45 m²), 4 (statinio užstatymo plotas 43 m²), 5 (statinio užstatymo plotas 26 m²), 6 (statinio užstatymo plotas 40 m²) ir 13 (statinio užstatymo plotas 17 m²), todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėjo, kad įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, jog dalis prašomų nugriauti statinių yra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas teismui nepateikė. Taip pat teismas nustatė, kad L. R. priklausančio 9,19 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, o viena iš specialiųjų naudojimo sąlygų yra Nacionaliniai ir regioniniai parkai (T.3, b.l. 64-66). Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimumo įteisinti savavališkai pastatytus ginčo objektus – poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra pastatyti Lentvario girininkijos valstybinės reikšmės miške (7 nameliai) ir L. R. priklausančiame žemės sklype (8 nameliai), vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei kompetentingų institucijų išvadomis, priėjo išvadą, kad L. R. nauja statyba negalima, todėl įteisinti poilsio namelius, statinių išdėstymo schemoje pažymėtus skaičiais 7 (statinio užstatymo plotas 46 m²), 8 (statinio užstatymo plotas 52 m²), 9 (statinio užstatymo plotas 56 m²), 10 (statinio užstatymo plotas 62 m²), 11 (statinio užstatymo plotas 84 m²), 12 (statinio užstatymo plotas 22 m²), 14 (statinio užstatymo plotas 25 m²) ir 15 (statinio užstatymo plotas 10 m²), nėra teisinių galimybių. Taip pat sprendė, kad taikyti CK 4.103 str. 3 dalies 1 punktą (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16), numatantį galimybę įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu, nėra pagrindo; ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas L. R. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime tik cituoja institucijų pateiktų raštų turinį, kuriuose nurodomos ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų formuluotės. Apeliantas pažymi, kad vien tik įstatymo formuluotės pakartojimas negali būti laikomas tinkamu sprendimo motyvų išdėstymu. Atsakovo nuomone, valstybės institucijų neigiamos išvados pateikimas nebūtinai reiškia, kad ta išvada yra pagrįsta, ir tai negali būti pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus. Nurodo, kad Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436, nustato specialius šios saugomos teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad statybų projektavimas ir vykdymas Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje turi atitikti šio reglamento reikalavimus, nors statybos buvo atliktos iki Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. ĮV-436, kuriuo buvo patvirtintas reglamentas, priėmimo. Apelianto nuomone, šis teisės aktas nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas, nes byloje turi būti taikomos tos teisės normos, kurios galiojo neteisėtų statybų metu. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai nieko nepasisakė, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad jam priklausantys statiniai yra būtent ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, o ne intensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, kurios teisinės analizės teismas iš viso nepateikė. Pasak apelianto, jam priklausančiame miškų ūkio rekreacinės paskirties žemės sklype nėra draudžiama rekreacinė veikla, susijusi su žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas – poilsiauti, keliauti bei gydytis, todėl neturėtų būti ir draudžiama statyba rekreacinių įrengimų ir pastatų, susijusių su nurodyta veikla. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, kokiai statinių grupei yra priskirtini jo pastatyti poilsio nameliai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo mano, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias ir kitas nagrinėjamu atveju aktualias teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti. Taip pat trečiasis asmuo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose ne kartą buvo nagrinėtos administracinės bylos pagal atsakovo skundus dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atsisakymo išduoti specialiuosiuos saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus statinių statybai miškų ūkio paskirties žemės sklype, tačiau visi skundai buvo atmesti.

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė tvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimu bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pastatų statyba miško žemėje negalima, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė atsakovui galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė mano, kad pirmos instancijos visapusiškai įvertino visas aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 15 poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatė 2000-2002 metais. Dėl to tarp šalių ginčo nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka paruošto ir suderinto projekto bei statybos leidimo, Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje pastatė 15 poilsio namelių, iš kurių 7 yra pastatyti Lentvario girininkijos valstybinės reikšmės miško 306-ojo kvartalo 4, 5, 6 sklypuose, kurie taip pat patenka į Varnikų botaninio zoologinio draustinio ribas, o likę 8 poilsio nameliai yra pastatyti 9,19 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir priklausančiame L. R. (T. 1, b.l. 7, 8, 9, 10, 17, 18; T. 2, b.l. 95, 96, 97). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. R. priklausančio 9,19 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, o viena iš specialiųjų naudojimo sąlygų yra Nacionaliniai ir regioniniai parkai (T.3, b.l. 64-66). Byloje iš esmės ginčas kilo dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo, nes atsakovas prašo jam suteikti galimybę įteisinti nelegalias statybas. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl galimumo įteisinti savavališkai pastatytus ginčo objektus – poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie yra pastatyti Lentvario girininkijos valstybinės reikšmės miške (7 nameliai) ir L. R. priklausančiame žemės sklype (8 nameliai), išreikalavo šiuo klausimu iš kompetentingų institucijų išvadas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija pateikė neigiamą išvadą galimybei pašalinti neteisėtos statybos padarinius Varnikų kaime, Trakų raj., šiuo metu L. R. ir Lietuvos valstybei priklausančiuose žemės sklypuose, parengiant galiojančius teisės aktus atitinkančią statybos techninę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 4 d. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ne kartą administracine tvarka buvo sprendžiama dėl Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos sprendimų, kuriais atsakovui buvo atsisakyta išduoti specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus statinių statybai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau buvo konstatuota, kad miško parke negalima statyti atsakovo norimų statyti statinių.

Atsakovas 2012 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. S-(10.7)-139, kuriuo atsisakyta išduoti specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, įpareigoti atsakovę išduoti specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus elingų (valtims x 3, jachtoms, buriniams laiveliams), pirties, WC (x 3), apžvalgos aikštelės, jodinėjimo maniežo, sporto aikštelės, gelbėjimo punkto, mažmeninės prekybos, nuomos punkto statybai pareiškėjo žemės sklype. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2912-437/2012 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. gruodžio 28 d. priėmus nutartį ir atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, teismo sprendimas įsiteisėjo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimu, kuris, LITEKO duomenimis, 2013 m. liepos 3 d. įsiteisėjo, buvo konstatuota, kad Trakų istorinio nacionalinio parko 2013 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. S-(10.7)-108 „Dėl specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų“, kuriuo buvo atsisakyta išduoti specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus statinių: elingo burinių laivelių, trijų tualetų su dušais, vieno paplūdimio, vienos apžvalgos aikštelės, vienos žaidimų - sporto aikštelės, statybai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, yra pagrįstas ir teisėtas.

Pažymėtina, kad minėtuose administracinių teismų sprendimuose buvo konstatuota, kad L. R. teisė vykdyti statybą toje vietoje, kurioje ji iš viso negalima (kai nėra susiklosčiusi išimtinė miško žemės paskirties keitimo kitomis naudmenomis situacija), negali būti ginama teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos bylos yra susijusios ir su nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neteisėtų statybų įteisinimo galimybės tame pačiame atsakovui L. R. priklausančiame 9,19 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), todėl minėtose bylose padarytos teismų išvados aktualios ir šiuo nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia tik teisiškai nepagrįstais samprotavimais, kad jam priklausančiame miškų ūkio rekreacinės paskirties žemės sklype nėra draudžiama rekreacinė veikla, susijusi su žmogaus laisvalaikio veikla, kad pirmos instancijos teismas nesiaiškino, kokiai statinių grupei priskirtini jo pastatyti poilsio nameliai, todėl pirmos instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tačiau visiškai ignoruoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendime išdėstytus motyvus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad atsakovas neturi jokių galimybių vykdyti statybas 9,19 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Pažymėtina, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios praktikos, jog vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba, o toks miško savininkų nuosavybės teisės suvaržymas laikytinas proporcingu siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2012).

Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir konstatavo, kad L. R. žemės sklype nauja statyba negalima, todėl įteisinti poilsio namelius, statinių išdėstymo schemoje pažymėtus skaičiais 7 (statinio užstatymo plotas 46 m²), 8 (statinio užstatymo plotas 52 m²), 9 (statinio užstatymo plotas 56 m²), 10 (statinio užstatymo plotas 62 m²), 11 (statinio užstatymo plotas 84 m²), 12 (statinio užstatymo plotas 22 m²), 14 (statinio užstatymo plotas 25 m²) ir 15 (statinio užstatymo plotas 10 m²) nėra teisinių galimybių, todėl pagrįstai taikė CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktą (aktuali redakcija nuo 2001-07-01 iki 2006-10-16), numatantį įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nepateikė absoliučiai jokių argumentų dėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo schemoje pažymėtų skaičiais 1 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 2 (statinio užstatymo plotas 23 m²), 3 (statinio užstatymo plotas 45 m²), 4 (statinio užstatymo plotas 43 m²), 5 (statinio užstatymo plotas 26 m²), 6 (statinio užstatymo plotas 40 m²) ir 13 (statinio užstatymo plotas 17 m²), nugriovimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti statiniai yra įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoti, leidimai jų statybai taip pat neišduoti, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo sprendimo dalies dėl minėtų neteisėtų statinių nugriovimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Zita SmirnovienėHenrichas Jaglinskis