Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, išnagrinėjusi prašymą 2012-03-08 raštu Nr. S-(10.7)-139 atsisakė išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus statybai. Atsisakymo pagrindas yra tai, kad pareiškėjo planuojama veikla miškų ūkio paskirties sklype, esančiame miško parkų teritorijoje, yra negalima.

Pirma, valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus, draudžiamą ar ribojamą veiklą nustato LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4-5 p., kuriuose yra nurodyta, jog draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenumatytose vietose, taip pat draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę.

Antra, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nustatė, jog pagal planavimo schemos (reg. Nr. 11079000003), patvirtintos LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 68-1287; 2002, Nr. 54-2131; 2004, Nr. 156-5708; 2011, Nr. 106-4993) ir paskelbtos LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo (Žin., 1994, Nr. 10-162), skyriaus“ Trakų istorinio nacionalinio parko zonos“, skirsnio „Rekreacinė zona“ 1 p. sprendinius, pareiškėjo žemės sklypas patenka į miško parkų teritoriją ir jam taikomi naudojimo (poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas) apribojimai.

Trečia, pagal aukščiau minimą planavimo dokumentą miško parkų teritorija buvo nustatyta siekiant „auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui“. Miško parkų teritorija gali būti tvarkoma taip: “takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai rengiami, kiti rekreaciniai statiniai statomi pagal specialius projektus. Medynai tvarkomi pagal Trakų istorinio nacionalinio parko miškotvarkos projektą. Esamos sodybos neplečiamos. Jos gali būti pritaikytos poilsiui. Statyti naujus pastatus draudžiama“ (priedas Nr. 5).

LR žemės įstatymo 22 str. 1 dalis nustato, kad specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato šis Įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Miškų įstatymas, Kelių įstatymas ir kiti įstatymai. Šio įstatymo 3 dalyje nurodyta, kad specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė. Taip pat LR žemės įstatymo 26 str. 2 dalyje nustatyta, kad pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į: 1) ekosistemų apsaugos miškų sklypus; 2) rekreacinių miškų sklypus; 3) apsauginių miškų sklypus; 4) ūkinių miškų sklypus.

Remiantis šių teisės aktų nuostatomis pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, gali būti naudojamas intensyviai rekreacijai su šiame žemės sklype esama įranga bei infrastruktūra. Todėl atsakovės nurodyti teiginiai, jog šiame žemės sklype pareiškėjo planuojama veikla yra negalima, prieštarauja šiai teisės normos nuostatai.

Be to, LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 ir 5 punktai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, o taip pat statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas.

Pagal LR Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr. 912 “Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ ir LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 912 “Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ nustatytus Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinės zonos sprendinius, pareiškėjo žemės sklypas patenka į miško parkų teritoriją, kuri skirta naudoti - poilsiauti miške bei ribotam miškų ūkiniam naudojimui. Šioje teritorijoje gali būti formuojamas takų bei aikštelių tinklas, paplūdimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus. Medynai formuojami pagal TINP miškotvarkos projektą. Esamos sodybos neplečiamos. Jos gali būti pritaikomos poilsiui. Statyti naujus pastatus draudžiama.

LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIV skyriaus 136.7 p. nustato, kad pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos ir rekonstravimo darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Šio skyriaus 139 punktas nustato, kad pastatai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdi, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį. Daro išvadą, kad iš paminėtų teisės aktų matyti, kad pareiškėjui priklausančiame miškų ūkio rekreacinės paskirties žemės sklype nėra draudžiama rekreacinė veikla, susijusi su žmogaus laisvalaikio veikla, kurios tikslas - poilsiauti, keliauti bei gydytis. Taip pat šiame žemės sklype nėra draudžiama statyba rekreacinių įrengimų, susijusių su pareiškėjo nurodyta veikla.

Pareiškėjas daro išvadą, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, jam priklausančiame žemės sklype aktyvi rekreacinė veikla yra galima ir įstatymų nedraudžiama, taip pat teisės aktai nedraudžia statyti jo nurodytus rekreacinius įrengimus.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą palaikė, remdamasis jame išdėstytais motyvais.

"1. Panaikinti Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr.S-( 10.7)-139, kuriuo atsisakyta išduoti specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus elingų (valtims x3, jachtoms, buriniams laiveliams), pirties, WC (x3), apžvalgos aikštelės, jodinėjimo maniežo, sporto aikštelės, gelbėjimo punkto, mažmeninės prekybos nuomos punkto statybai, man priklausančiame žemės sklype Varnikų k., Trakų r. sav., kadastrinis Nr.7940/0005:246, Kariotiškių k.v.

2. Įpareigoti Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją išduoti specialiuosius saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus elingų (valtims x3, jachtoms, buriniams laiveliams), pirties, WC (x3), apžvalgos aikštelės, jodinėjimo maniežo, sporto aikštelės, gelbėjimo punkto, mažmeninės prekybos nuomos punkto statybai, man priklausančiame žemės sklype Varnikų k., Trakų r. sav., kadastrinis Nr.7940/0005:246, Kariotiškių k.v."

TINP DIREKCIJA NESUTINKA SU PAREIŠKĖJO SKUNDU, MANO, JOG JIS YRA NEPAGRĮSTAS, TODĖL NEGALI BŪTI PATENKINTAS DĖL ŽEMIAU DĖSTOMŲ PRIEŽASČIŲ:

Paaiškina, kad visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus nustato, taip pat veiklą jose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr.63-1188; 2001, Nr. 108-3902; 2010, Nr.81-4229). Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus, draudžiamą ar ribojamą veiklą nustato LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str., kurio 2 d. 4, 5 p., draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, taip pat statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę. Pareiga laikytis saugomose teritorijose nustatytų reikalavimų, draudimų, apribojimų žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei valdytojams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims kyla iš šio įstatymo 32 str. 9 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr.388 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatus, reglamentuojančius parko paskirtį, apsaugos, naudojimo bei valdymo principus, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas parko teritorijoje. Šių nuostatų 6 punktas draudžia istoriniame nacionaliniame parke kurti naujas, iš jų ir rekreacines, įmones, o 21 punkte įtvirtinta nuostata, jog istorinio nacionalinio parko teritorijoje fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia istorinio nacionalinio parko tikslams ir uždaviniams.

Valstybinės reikšmės teritorijų planavimo dokumentas TINP yra TINP planavimo schema, (specialusis planas reg. Nr.l 10792000003), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-12-06 nutarimu Nr.912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 68-1287; 2002, Nr.54-2131; 2004, Nr.156-5708; 2011, Nr.106-4993) ir paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymu Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ (Žin., 1994, Nr.l 0-162). TINP planavimo schema nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, Trakų miestui ir gyvenvietėms plėtoti, o taip pat numato pirmaeilius detalaus projektavimo darbus. Kartu nustato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei skirtingose zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis, vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius pasiūlymus zonoms tvarkyti. TINP planavimo schema yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai. Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus, draudžiamą ar ribojamą veiklą nustato LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str., kurio 2 d. 4, 5 p., draudžia statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, taip pat statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę. Pareiga laikytis saugomose teritorijose nustatytų reikalavimų, draudimų, apribojimų žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, naudotojams bei valdytojams, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims kyla iš šio įstatymo 32 str. 9 d.

TINP direkcija taip pat laikosi pozicijos, jog bendrosios kompetencijos teisme pradėjus nagrinėti bylą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tik teismas savo sprendimu gali leisti įteisinti savavališkos statybos padarinius ir tik tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tokią TINP direkcijos poziciją pagrindžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr.101-3597) 28 str. nuostatų analizė.