- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- e2-14111-713/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08014-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai.
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 146,97 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2018 m. sausio 6 d. automobilis FORD S-MAX, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti kairės ir dešinės pusės priekines padangas, priekinį dešinės pusės ratlankį, reikalinga važiuoklės patikra. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2017 m. vasario 7 d. redakcija, galioja nuo 2017 m. kovo 1 d., toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad žala 254,34 Eur ir ją kompensavo. Automobilio remonto kaina buvo apskaičiuota pagal remonto sąmatą, įvertinus padangų įsigijimo kaštus bei draudėjos pateiktus dokumentus. Kadangi atsakovė neatlygino geranoriškai žalos, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 140,82 Eur žalą, įvertinusi 113,52 Eur nusidėvėjimą.
II. Atsakovės atsikirtimai.
Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) griežtąją civilinę atsakomybę, dėl to kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, tai yra, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų negalima nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje buvo įvykis, tikslaus įvykio laiko, nei per kiek laiko atsirado nurodomi automobilio apgadinimai bei ar tie apgadinimai susiję su kelio duobe toje vietoje. Ieškovės minimas eismo įvykis iš kurio kildinama galimai atsiradusi turtinė žala nėra registruotas policijos informacinės sistemos Administracinių nusižengimų registre ir Eismo įvykių informacinėje sistemoje, todėl šioje byloje nėra nubraižytos eismo įvykio schemos, nėra nurodytas duobės gylis, kurioje tiksliai vietoje ji buvo, ar eismo įvykis tikrai buvo ir jeigu taip ar nebuvo pažeistos Kelių eismo taisyklės. Atsakovės įsitikinimu, iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad žala patirta būtent dėl įvažiavimo į duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Taip pat atsakovė nurodė, kad nenustatytas realus žalos dydis, nes ieškovė neįrodė reikalavimo, jog keistinos detalės susijusios būtent su nurodytu įvykiu. Nėra duomenų, ar vairuotojas elgėsi kelyje atidžiai ir rūpestingai, ar nėra vairuotojo kaltės.
III. Šalių paruošiamųjų dokumentų argumentai.
Į bylą pateiktu dubliku ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir papildomai nurodė, kad policijos pareigūnai nenustatė, jog vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ar padidėjimui. Be to, ieškovė nurodė, kad žalos bylą administravęs ekspertas vertino transporto priemonei padarytus apgadinimus ir nustatė, kad jie būdingi apgadinimams padarytiems įvažiavus į duobę, todėl laiko nepagrįstu atsakovės argumentą dėl ginčijamo žalos dydžio. Ieškovės nuomone, duobės egzistavimo aplinkybes gali paliudyti trečiasis asmuo.
Tripliku atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija dėl nenustatytų vairuotojo netinkamų veiksmų žalai kilti, kadangi joks tyrimas nebuvo atliekamas. Be to, atsakovė pakartotinai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie duobės egzistavimą, o vairuotojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nelaiko tinkamu aplinkybių įrodinėjimo būdu vairuotojo apklausą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. Š. atsiliepimo į šalių procesinius dokumentus nepateikė.
Atsižvelgus į ieškinio sumą, kuri neviršija dviejų tūkstančių eurų, ir šalims neišreiškus valios dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie posėdį yra pranešta tinkamai, papildomų prašymų negauta (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės išdėstytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad 2018 m. sausio 6 d. automobilis FORD S-MAX, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais. Automobilis buvo draustas ieškovės bendrovėje. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, apskaičiavo žalos dydį ir išmokėjo 254,34 Eur draudimo išmoką. Atsakovė, nesutikdama su nurodytomis aplinkybėmis, nurodė, jog nėra duomenų apie įvykį, kuris būtų tinkamai fiksuotas; nėra duomenų apie duobę kelio važiuojamojoje dalyje; nėra pagrįstų įrodymų, kad ieškovės nurodyti automobilio apgadinimai galėjo atsirasti būtent automobiliui patekus į duobę; nėra jokio patvirtinimo, kad už automobilio apgadinimą nėra kaltas pats vairuotojas.
V. Teisiniai argumentai ir išvados.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu, vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
Atsakovė yra kelio (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 15 straipsnis).
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumo, turi atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nukentėjusiojo tyčios, didelio neatsargumo arba dėl nenugalimos jėgos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė laiko, kad už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kelio dangos, kurios nusidėvėjimo metu susidarė duobė, yra atsakinga atsakovė.
Atsakovės vertinimu, byloje nėra tinkamo pranešimo apie eismo įvykį, nėra įvykio schemos, nėra nustatyta ar kelyje apskritai buvo duobė, o jei ir buvo, kokio dydžio ir gylio duobė buvo ir ar dėl įvažiavimo į duobę galėjo kilti atsiradusi žala.
Byloje pateiktas Kauno apskrities VPK VTV Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-S-27235(1.16K), kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d., 17.57 val. registruotas P. Š. pranešimas telefonu, kad (duomenys neskelbtini) PC „Maxima“ aikštelėje, pranešėjas su automobiliu Ford S-Max, v.n. N. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, apgadino ratą. Į įvykio vietą išvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad minėtu adresu pastebėjo stovintį automobilį Ford S-Max, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas P. Š., gim. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad važiuodamas link Maximos nepastebėjo duobės esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) , kadangi kelio danga šlapia ir tamsus paros metas, įvažiavo į duobę, dar sugebėjo nuvažiuoti į minėtą aikštelę, kadangi nebuvo kur sustoti. Policijos pareigūnai informavo, kad pranešėjas susisiekęs su kasko draudimu sutarė, kad reikalingas įvykio registracijos numeris, todėl įvykį įforminti atsisakė. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, jog policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas techninis įvykis apie automobilio Ford S-Max, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavimą į duobę, buvusią (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini). Pateikta policijos informacija apie techninį įvykį abejoti nėra jokių pagrindų, todėl atsakovės argumentai dėl eismo įvykio schemos ar faktiško duobės užfiksavimo nebuvimo laikytini nepaneigiančiais įvykusio techninio įvykio įregistravimo fakto apie automobilio Ford S-Max, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavimą į duobę.
Aplinkybės, kad įvažiavus į duobę, esančią (duomenys neskelbtini), buvo sugadintos automobilio Ford S-Max, v. n. (duomenys neskelbtini) padangos, ratlankis nurodyta ir 2020 m. sausio 8 d. prašyme dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad su ieškiniu teismui pateiktose fotonuotraukose, kuriose užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros akte (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyti transporto priemonės sugadinimai, nėra susiję su įvažiavimu į kelio duobę, atsakovė nepaneigė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio dėl atsiradusios žalos automobiliui Ford S-Max, v. n. N. (duomenys neskelbtini) ir automobilio įvažiavimo į kelio, esančio (duomenys neskelbtini) , važiuojamojoje dalyje esančią duobę, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą privalo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini) , laiku jos nesuremontavo, į bylą nepateikta įrodymų, kad gatvėje esanti duobė įvykio dieną buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, todėl atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, pasireiškusiais neveikimu. Vertintinas kritiškai atsakovės argumentas, kad pats vairuotojas nebuvo atidus, pakankamai rūpestingas, kadangi nėra duomenų, kad automobilio vairuotojo veiksmuose buvo Kelių eismo taisyklių pažeidimai, be to, eismo įvykis įvyko 2020 m. sausio 6 d., apie 17.40 val., t. y. tamsiu paros metu, nesant kelio duobei pažymėtai įspėjamaisiais ženklais.
Ieškovė nurodė, kad dėl įvažiavimo į duobę, automobiliui Ford S-Max, v. n. N. (duomenys neskelbtini) padaryta 254,34 Eur žala. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė 2020 m. sausio 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame fiksuoti automobilio pažeidimai; 2018 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą-faktūrą 542,00 Eur sumai dėl sugadintų detalių keitimo; 2018 m. vasario 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą dėl žalos dydžio ir 2018 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymą 254,34 Eur sumai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 140,82 Eur žalą, įvertinusi 113,52 Eur nusidėvėjimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad padaryti pažeidimai ir atlikti remonto darbai galimai nėra susiję su eismo įvykiu, todėl laikytinas pagrįstu ieškovės nurodytas 140,82 Eur žalos dydis.
Kadangi atsakovė yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos, CK 6.266 straipsnio, nustatančio kelių (gatvių) savininko (valdytojo) atsakomybę, pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinoms atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 140,82 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, skolininkas, praleidęs terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kadangi atsakovė nustatytu terminu tinkamai neįvykdė savo prievolės, iš jos ieškovei priteisiamos 6,15 Eur palūkanos (CK 6.261 straipsnis).
Atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą, iš jos ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CPK 6.210 straipsnis).
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalies tvarka Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (TAR, 2020, Nr. 2020-00970)) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaune, – 140,82 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 82 ct) turtinės žalos atlyginimą, 6,15 Eur (šešių eurų 15 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų 08 ct) išlaidas už advokato pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.