- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-134-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08014-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, P. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) 146,97 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2018 m. sausio 6 d. automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), J. Borutos gatvėje, Kaune, įvažiavo į važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyta, kad reikalinga keisti kairės ir dešinės pusės priekines padangas, priekinį dešinės pusės ratlankį, reikalinga važiuoklės patikra. Apskaičiuodama žalos dydį ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2017 m. vasario 7 d. redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 1 d.). Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad padaryta 254,34 Eur žala, ją kompensavo ir, įvertinusi nusidėvėjimą, reikalauja priteisti ieškinyje nurodytą sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ar nepakankama, netinkama kelio priežiūra, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) griežtąją civilinę atsakomybę, dėl to kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų negalima nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje buvo įvykis, tikslaus įvykio laiko, per kiek laiko atsirado nurodomi automobilio apgadinimai, ar tie apgadinimai susiję su kelio duobe. Ieškovės minimas eismo įvykis nėra registruotas policijos informacinės sistemos Administracinių nusižengimų registre ir Eismo įvykių informacinėje sistemoje, todėl šioje byloje nėra nubraižytos eismo įvykio schemos, nėra nurodytas duobės gylis, kurioje tiksliai vietoje ji buvo, ar eismo įvykis tikrai buvo ir, jeigu taip, ar nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės (toliau – Kelių eismo taisyklės). Iš byloje pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad žala patirta būtent dėl įvažiavimo į duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Taip pat nenustatytas realus žalos dydis, nes ieškovė neįrodė, kad keistinos detalės susijusios būtent su nurodytu įvykiu. Taip pat nėra duomenų, ar vairuotojas elgėsi kelyje atidžiai ir rūpestingai, ar nėra vairuotojo kaltės.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 140,82 Eur turtinei žalai atlyginti, 6,15 Eur palūkanas, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 70,08 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės išdėstytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 6 d. automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu J. Borutos g., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepaneigė aplinkybės, jog į bylą pateiktuose įrodymuose (fotonuotraukose, transporto priemonės techninės apžiūros akte) užfiksuoti transporto sugadinimai yra susiję su įvažiavimu į kelio duobę.
7. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą – J. Borutos gatvę, Kaune, laiku jos nesuremontavo, į bylą nepateikta įrodymų, kad gatvėje esanti duobė įvykio dieną buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, todėl atsakovės veiksmai (neveikimas) pripažinti neteisėtais.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad pats vairuotojas nebuvo atidus, pakankamai rūpestingas, kadangi nėra duomenų, jog automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, be to, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio duobei nesant pažymėtai įspėjamaisiais ženklais.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalaujamos žalos dydžiui pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus: 2020 m. sausio 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą, 2018 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2018 m. vasario 9 d. ieškovės pranešimą dėl žalos dydžio ir 2018 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymą. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad padaryti pažeidimai ir atlikti remonto darbai nėra susiję su eismo įvykiu, teismas pripažino įrodytu ieškovės nurodytą žalos dydį.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis), todėl, nustatęs visas būtinas atsakomybės sąlygas, tenkino ieškovės reikalavimą dėl 140,82 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
11. Kadangi atsakovė nustatytu terminu tinkamai neįvykdė savo prievolės, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 6,15 Eur palūkanas (CK 6.261 straipsnis), taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
1.2. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad 2018 m. sausio 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte ir nuotraukose užfiksuoti apgadinimai buvo padaryti automobiliui įvažiavus į įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais nepažymėtą duobę, buvusią J. Borutos gatvėje, Kaune. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 20-S-27235(1.16K) nurodyta informacija apie įvykio aplinkybes yra nenuosekli ir prieštaringa. Duobės J. Borutos gatvėje buvimo faktas grindžiamas tik paties vairuotojo P. Š. paaiškinimais. Jokių objektyvių įrodymų, vienareikšmiškai leidžiančių daryti išvadą, kad vairuotojas įvažiavo į konkrečią J. Borutos gatvės važiuojamojoje dalyje buvusią nepažymėtą duobę bei, jog būtent šis įvykis sukėlė automobiliui ieškinyje bei prie jo pateiktuose dokumentuose nurodytus apgadinimus, byloje nėra. Vien tik suinteresuoto asmens – automobilio vairuotojo – subjektyviais, nenuosekliais, prieštaringais paaiškinimais grindžiami rašytiniai įrodymai negali būti pakankamu pagrindu J. Borutos gatvės defektų (duobės) ir priežastinio ryšio tarp minėtos duobės ir padarytos žalos buvimo faktų nustatymui, todėl, šių įrodymų pagrindu padaryta teismo išvada dėl atsakovės atsakomybės dėl įvykio kilimo ir automobiliui padarytos žalos yra nepagrįsta.
1.3. Kelių eismo taisyklėse ir teismų praktikoje yra įtvirtintas reikalavimas vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, elgtis kelyje atidžiai ir atsargiai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotojo veiksmuose nebuvo Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl visiškai neaišku, kodėl teismas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl vairuotojo veiksmų įtakos įvykio kilimui, laikėsi išimtinai ieškovei palankios pozicijos. Kadangi įvykio dieną buvusios sudėtingos vairavimo sąlygos, vairuotojas privalėjo kelyje elgtis apdairiau ir atsakingiau nei įprastai. Įvertinus vairuotojo elgesį po įvykio (atsisakius jį forminti), manytina, kad įvažiavimą į galimai J. Borutos gatvėje ar prekybos centro „Maxima“ aikštelėje buvusią duobę sąlygojo vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, didelis neatsargumas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, nurodydama, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei paliktinas galioti. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti savo nesutikimo su ieškiniu argumentus ir, kadangi nepateikė tokių įrodymų, teismas atsakovės argumentus laikė neįrodytais. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, jog eismo įvykio kilimui įtakos galėjo turėti paties vairuotojo veiksmai, tačiau atsakovė neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į eismo įvykio vietą ir, nors jie nenubraižė eismo įvykio vietos schemos, tikėtina, kad vykdydami savo tarnybines funkcijas aiškinosi eismo įvykio aplinkybes ir vairuotojo administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio kilimo nepatraukė. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose neįžvelgė Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Siekdama pagrįsti savo poziciją, kad vairuotojas galėjo pažeisti Kelių eismo taisykles, atsakovė nesiėmė jokių priemonių šiai aplinkybei įrodyti. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad trečiojo asmens P. Š. paaiškinimai yra prieštaringi. Ieškovės nuomone, yra priešingai – jie yra papildantys vienas kitą. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad automobiliui padaryti apgadinimai yra nebūdingi tokio pobūdžio eismo įvykiui, jos pozicija apsiribojo tik gynybiniais argumentais, kad nėra įrodymų apie duobės buvimą, bei tuo, jog vairuotojo veiksmai galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą, tačiau net ir šių aplinkybių atsakovė neįrodė.
14. Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
16. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, priteisė ieškovei, kaip žalą atlyginusiam draudikui, iš atsakovės, kaip už kelio priežiūrą atsakingo asmens, eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimą. Įvertinęs ginčijamo sprendimo motyvus ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina ieškovės teisę reikalauti, kad eismo įvykio metu ieškovės apdraustai transporto priemonei padarytą žalą atlygintų už įvykį atsakingas asmuo.
19. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal eismo įvykio metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 3.1 papunktį, Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje visų gatvių taisymo ir priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės.
20. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad duobės J. Borutos gatvėje, Kaune, buvimo faktas grindžiamas tik paties vairuotojo P. Š. paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, į bylą yra pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 20-S-27235(1.16K), kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d., 17.57 val. registruotas P. Š. pranešimas telefonu, kad Kaune, Baltaragio gatvėje, prekybos centro „Maxima“ aikštelėje, pranešėjas automobiliu „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę, apgadino ratą. Į įvykio vietą išvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad minėtu adresu pastebėjo stovintį automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas P. Š. paaiškino, kad, važiuodamas link prekybos centro „Maxima“ nepastebėjo duobės, esančios J. Borutos gatvėje, šalia Rokų keramikos, kadangi kelio danga šlapia ir tamsus paros metas, įvažiavo į duobę, dar sugebėjo nuvažiuoti į minėtą aikštelę, kadangi nebuvo kur sustoti. Iš esmės tokios pačios eismo įvykio aplinkybės, kokios buvo nurodytos policijos pareigūnams, nurodytos ir trečiojo asmens P. Š. 2018 m. sausio 8 d. prašyme ieškovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Aplinkybė, kad paminėtame 2018 m. balandžio 13 d. rašte parašyta, jog telefonu buvo pranešta apie eismo įvykį J. Borutos gatvėje, nesudaro pagrindo trečiojo asmens P. Š. paaiškinimų vertinti kaip prieštaringų, nes vėlesni trečiojo asmens P. Š. paaiškinimai buvo nuoseklūs ir nepaneigiantys įvažiavimo į duobę fakto. Šiuo atveju atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad nėra kitų duomenų apie J. Borutos gatvėje, Kaune, buvusią duobę (pareigūnų paaiškinimų, schemos, nuotraukos), nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog buvo eismo įvykis, kurio metu automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę J. Borutos gatvėje, Kaune. Be to, policijos pareigūnai buvo nuvykę į eismo įvykio vietą, domėjosi ir aiškinosi įvykio aplinkybes, o tai, kad eismo įvykis nebuvo įformintas, nereiškia, jog jis neįvyko. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė įrodymus, kurie, ieškovės vertinimu, patvirtina nurodytas aplinkybes. Remiantis bylose dėl turtinės žalos atlyginimo taikytinu rungtyniškumo principu, atsakovei nesutikus su ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais eismo įvykį, atsakovė turėjo teikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui įrodymų, kad eismo įvykio metu ji tinkamai vykdė J. Borutos gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, joje nebuvo duobių ar jos buvo tinkamai paženklintos, aptvertos. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą (CK 6.246 straipsnis).
21. Ginčydama priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (tinkamos kelio dangos neužtikrinimo) ir transporto priemonės apgadinimo egzistavimą (CK 6.247 straipsnis) atsakovė teigia, kad nėra objektyvių įrodymų, jog 2018 m. sausio 8 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte ir nuotraukose užfiksuoti apgadinimai buvo padaryti automobiliui įvažiavus į įspėjamaisiais kelio ženklais ar atitvarais nepažymėtą duobę, buvusią J. Borutos gatvėje, Kaune. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu. Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilio „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (dešinės pusės priekinės dalies padangos ir ratlankio). Tie patys automobilio apgadinimai nurodyti trečiojo asmens P. Š. 2018 m. sausio 8 d. prašyme ieškovei dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyti automobilio apgadinimai – padangos prakirtimas ir ratlankio sulankstymas, atitinka aptariamo eismo įvykio padarinius, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai atsirado ne 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu. Draudikui taip pat nekilo abejonių, kad apgadinimų pobūdis atitinka įvažiavimo į kelio duobę pasekmes. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad automobilis „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas kitame eismo įvykyje, jog ieškovės pateiktose nuotraukose matomi pažeidimai nėra susiję su 2018 m. sausio 6 d. įvažiavimu į duobę J. Borutos gatvėje, Kaune. Atsakovei nepateikus paminėtų įrodymų, neprašius skirti byloje teismo ekspertizę ieškovės nurodomoms aplinkybėms paneigti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galiojant didesnės tikimybės įrodinėjimo standartui civiliniame procese (CPK 185 straipsnis), kaip labiausiai tikėtina pripažintina būtent ieškovės ir vairuotojo nurodyta įvykių seka.
22. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame fiksuoti automobilio pažeidimai, taip pat UAB „Z servisas“ 2018 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ZSER Nr. 07758. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo transporto priemonės apgadinimų, keistinų detalių ir būtinų darbų, nurodytų transporto priemonės techninės apžiūros akte ir UAB „Z servisas“ PVM sąskaitoje faktūroje vertinti kaip nesusijusių su eismo įvykiu (CK 6.249 straipsnis). Atsakovė tokių aplinkybių taip pat neįrodė, ji nepateikė ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės nurodytu žalos dydžiu (CPK 178 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad įvažiavimas į duobę buvo nulemtas vairuotojo didelio neatsargumo. Atsakovė nenurodė konkrečių kaltų automobilio vairuotojo (trečiojo asmens P. Š.) veiksmų, ji vairuotojo kaltę grindžia abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis, tačiau byloje nenustatyta, kad automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar rūpestingas, viršijo greitį, pažeidė Kelių eismo taisykles, taip prisidėdamas prie kilusios žalos. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad duobė J. Borutos gatvėje, Kaune, buvo pažymėta specialiais ženklais, be to, pasekmių mastas negali būti vertinamas kaip įrodantis vairuotojo neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė nenuginčijo kaltės, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.248 straipsnis).
24. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai, sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
25. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau neprideda šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos prašymas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.