Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo N. K. ir pareiškėjos G. P. atstovo advokato Remigijaus Bukėno apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutarimo, kuriuo N. K., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį 2000 Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde N. K. pareiškė nuomonę, kad nuostolio nepaskirstymas nesudaro galimybės asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, nes tokia nusižengimo sudėtis šiame straipsnyje nenumatyta. Nurodo, kad nuostolio nepaskirstymas akcininko turtinių teisių nepažeidžia. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalį visuotinis akcininkų susirinkimas priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus negali, jei ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 1 dalį eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytiną bendrovės pelną (nuostolius). Taigi jeigu vadovui nekyla atsakomybė už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą, kaip yra konstatuota skundžiamame nutarime, jam negali kilti atsakomybė ir dėl juridinio asmens nuostolių paskirstymo neteikimo.

N. K. įsitikinimu, akcininkės teisė gauti informaciją pažeista nebuvo. Visa informacija, nepaisant to, kad tokios pareigos N. K. neturėjo, buvo akcininkei pateikta. Nepaisant to, skundžiamame nutarime konstatuota, kad bendrovės direktorius informuodavo ir teikdavo dokumentus akcininkei tik iš dalies. Siekdamas konstatuoti informacijos akcininkui neteikimą kaip ATPK 50⁵ straipsnyje numatytą pažeidimą, teismas turėtų konstatuoti, kokios konkrečiai informacijos bendrovės vadovas akcininkei nepateikė. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenagrinėtos iš viso, pasiremta tik vienašališku pareiškėjos pareiškimu apie faktą. Kokią papildomą informaciją pageidavo gauti akcininkė, apeliantas nežino. Apeliantas pažymi, kad jis nei anksčiau, nei dabar pateikti bendrovės akcininkei prašomą informaciją neatsisako. Aplinkybę, kad informacija 2013-11-15 akcininkei buvo pateikta registruotu laišku, įrodo jos atstovo elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog dokumentai gauti, tačiau ne visi. Kokius dar dokumentus buvo norima gauti, bet negavo, elektroniniame laiške nenurodyta. Ši aplinkybė parodo, kad apeliantas pareigą teikti informaciją akcininkams įgyvendino tinkamai, todėl jo veikoje ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo požymių nėra.

Be to, apeliantas nurodo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį tam tikra informacija teikiama tik pateikus įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties: akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 dalį ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Rašytinio įsipareigojimo pareiškėja nėra pateikusi, todėl didelės dalies jos prašymuose nurodytos informacijos ji gauti neturi teisės. Aplinkybė, kad įmonė neturi parengusi tokio įsipareigojimo formos, jokios teisinės reikšmės neturi, juolab kad pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko. Akcininkės teisė gauti informaciją šiuo metu yra apribota, kadangi iš jai priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų yra vykdomas išieškojimas. Todėl turtinės ir neturtinės akcininkės teisės yra suvaržytos, pareiškėja akcijų gali netekti iš viso, todėl šiuo aspektu komercinę paslaptį sudarančios informacijos teikimas yra rizikingas. Šių aplinkybių teismas taip pat nevertino. Apelianto teigimu, ginčijama teismo nutarimo dalis yra be motyvų, išvardyti tik rašytiniai įrodymai.

Be to, jei ir būtų konstatuoti ATPK 50⁵ straipsnyje numatyti pažeidimo požymiai, administracinė nuobauda jam bet kuriuo atveju skiriama negali būti, nes yra suėję administracinės nuobaudos paskyrimo terminai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjos G. P. atstovas advokatas R. Bukėnas mano, kad atsižvelgiant į N. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam turėjo būti paskirtas ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis, todėl dėl šios aplinkybės prašo skundžiamą nutarimą pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutarimas naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: (...) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga visuomenės pasitikėjimui teismų sistema užtikrinti. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Teisminės praktikos ir teisės mokslo doktrinos tęstinumo išsaugojimas yra viena teisinės sistemos vertybių. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į anksčiau paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodydamas įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime aptarė tik aplinkybę dėl N. K. kaltės, nesušaukus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Šios nutarimo dalies apeliaciniu skundu N. K. ir neskundė. Dėl kitų 2013-11-15 pareiškėjos G. P. atstovo advokato R. Bukėno pareiškime nurodytų ir byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi pripažindamas N. K. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo – dėl juridinio asmens pelno (nuostolių) paskirstymo, bendrovės akcininkei G. P. informacijos, susijusios su bendrovės veikla, nesuteikimo įrodomosios reikšmės, apylinkės teismas jokių motyvų nenurodė, šiuos įrodymus tik abstrakčiai išvardijo, todėl nesilaikyta ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis nemotyvuotas, teismas visiškai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, o byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, tuo pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės

pažeidimo bylą, įvertins ir N. K. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama N. K. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas paminėtais klausimais iš anksto daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje detaliau nepasisako, taip pat nepasisako ir dėl pareiškėjos G. P. atstovo advokato R. Bukėno apeliacinio skundo argumento, susijusio su N. K. paskirtos baudos dydžiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutarimą panaikinti ir N. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.