Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

4. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. K. Šeiminė padėtis – miręs našliu, sutuoktinė – J. Ž., vaikai: E. K. Gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra O. K. sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė J. Ž. Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad J. Ž. vardu yra registruota nuosavybės teisė į: 1/2 gyvenamojo namo, 1/2 ūkinio pastato, 1/2 šiltnamio, 1/2 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2020-11-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12364-1028/2020 buvo nustatytas juridinis faktas, kad O. K. faktiniu valdymu priėmė po sutuoktinės J. Ž. mirties atsiradusį palikimą. Testamentų registre nėra palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš pareiškimo, prie jo pridėtų mokėjimo išrašų, matyti, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo A. Ž. iš karto po O. K. mirties mokėjo mokesčius ir tokiu būdu pareiškėjas prižiūrėjo turtą, juo naudojosi.

5. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

6. Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjo O. K. mirties atsirado palikimas. Pareiškėjas, mirus jo tėvui O. K., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiojo asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi atvirai iki šiol.

7. Tai reiškia, kad pareiškėjas tėvo O. K. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau pareiškėjas laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.

8. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

9. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiojo O. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnus E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo O. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po tėvo mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.