Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui V. G., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovo UAB „Jomidė“ atstovams advokatei Ingridai Meiduvienei, darbuotojai J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo, priimto jo atžvilgiu, panaikinimo atsakovui UAB „Jomidė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-12 LR valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-4245 iš ieškovo atsakovui priteista 1 001,35 Eur materialinės žalos atlyginimo.

Ieškovas reikalauja panaikinti šį sprendimą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad darbuotojas žalos darbdaviui nepadarė, komisijos sprendimas nepagrįstas. Neįrodytos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos. Darbdavio nurodytas automobilis vežimo metu nebuvo apgadintas. CMR važtaraštyje pastabą apie automobilį įrašė gavėjo atstovas, o ieškovas, ją pripažindamas, t.p. pasirašė, todėl, kad manė, jog pastaba apie purvą ant automobilio, o ne apie jo apgadinimą. Jei automobilis būtų apgadintas būtų užpildytas defektavimo aktas, nufotografuota. Mano, kad automobilis buvo apgadintas vėliau, po jo perdavimo gavėjui, už ką nėra atsakingas vežėjas, ieškovas. Tai iš dalies patvirtina ir žalos dokumentai. Jei automobilis vežimo metu vis tik ir buvo apgadintas, darbuotojui materialinė atsakomybė negalėtų būti taikoma, kadangi pats darbdavys nevykdė tarp šalių sudarytos materialinės atsakomybės sutarties sąlygų (nesudarė sąlygų apsaugoti krovinį, krovinys vežamas nedengta priekaba).

Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti ginčijamu sprendimu iš darbuotojo priteistą materialinę žalą, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovės paaiškino, kad darbo ginčų komisijos sprendimas pagrįstas. Nurodė, kad įvykio užfiksavimas visiškai atitinka tarptautinio vežimo praktiką – gavėjas apie apgadintą krovinį nurodo CMR važtaraštyje (bet kurioje grafoje), jei vežėjo vairuotojas su tuo nesutinka, pildomas defektavimo aktas, fotografuojama. Tačiau, jei ginčo nėra, prie pastabos CMR važtaraštyje pasirašo vairuotojas, o kiti dokumentai nebepildomi. Ieškovo parašas važtaraštyje prie gavėjo pastabos patvirtina, kad automobilis buvo apgadintas, už apgadinimą atsakingas vežėjas, kurio vairuotojas tą tuo metu pripažino. Ieškovas šiuo maršrutu vyko kelias dešimtis kartų, todėl italų kalbos pagrindus turėjo ir turėjo suprasti pastabos reikšmę. Materialinės atsakomybės sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus, ir sutarties turi būti laikomasi.

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-02-23 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 22, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotojo - ekspeditoriaus pareigoms (DGK b.l. 11- 12). 2011-02-23 šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 22 (DGK b.l. 16-17), pagal kurią ieškovas buvo atsakingas už jam perduotą darbdavio materialinį turtą, tame tarpe ir vežamus krovinius. 2014 m. rugsėjo 3 - 5 dienomis ieškovas autovežiu, gabeno automobilius, kurių kėbulų numeriai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš Slovakijos į Italiją. Krovinio gavėjas, priėmęs automobilius, į CMR važtaraštį įrašė pastabą apie automobilio (duomenys neskelbtini) galines dureles, prie kurios ieškovas pasirašė, tokiu būdu ją pripažindamas (b.l. 69-72). Pagal užsakovo Adampol SA išrašytą 2015-06-22 pretenziją Nr. ISO 900 su priedais (DGK b.l. 28-36), nustatyta, kad automobiliui Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 1 001,35 Eur žala. Kad atsakovas atlygino šią žalą patvirtina Adampol SA pranešimas (DGK b.l. 6-7).

Taigi žalos, dėl kurios kilo ginčas, atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado, ieškovui vykdant darbo funkcijas, todėl dėl jo pareigos atlyginti žalą spręstina pagal DK XVII skyriaus normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę.

Sprendžiant dėl tokios žalos, turi būti nustatytos visos DK 246 str. nurodytos sąlygos: 1) reali žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Ieškovas nurodo, kad neatliko neteisėtos veikos, ne dėl jo kaltės atsirado žala, kurios reikalauja darbdavys. Tokia jo pozicija paneigta bylos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgus į aplinkybę, jog gavėjas į CMR važtaraštį įrašė pastabą ne tik apie tą patį automobilį (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), bet ir tą pačią jo dalį (galinės durelės), kuri, kaip patvirtina žalos dokumentai (DGK b.l. 6-8, 28-36), iš tikrųjų buvo apgadinta, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad CMR važtaraštyje esančios gavėjo pastabos turinys yra ne apie automobilio nešvarumus (kuriuos be kita ko turėjo būti paprasta pašalinti vietoje, neįrašant pastabos), kaip teigia ieškovas, o apie jo apgadinimą, kaip nurodoma žalos dokumentuose (CPK 12, 178, 185 str.). Ieškovo parašas prie pastabos patvirtina, kad tuo metu ieškovas pripažino, kad pastaba teisinga. Kadangi šalys pripažino, kad ieškovas jau daug kartų vyko tuo pačiu maršrutu, taigi turėjo ir kalbos, kuria įrašyta pastaba, pagrindus, teismas atmeta ieškovo argumentą, kad jis galėjo suklysti dėl pastabos turinio dėl kalbos nesupratimo. T.p., teismo vertinimu, nepagrįsti ieškovo argumentai apie tai, kad žalos dokumentai patvirtina, jog žala atsirado vėliau, po krovinio perdavimo gavėjui. Įvertinus aptartą pastabą CMR važtaraštyje, akivaizdu, kad dokumentuose nurodoma ne žalos atsiradimo, o jos nustatymo data. Tokiu būdu pripažįstama, kad žala atsirado, ji atsirado ieškovui krovinį pakraunant pas siuntėją, vežant ar iškraunant pas gavėją, t.y. tada, kai už krovinį buvo atsakingas vežėjo atstovas – ieškovas.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina žalos dydį (DGK b.l. 6-8, 28-36). Abejonių dėl šio dydžio pagrįstumo (1 001,35 Eur) teismui nekyla. Ieškovas tokių klausimų t.p. nekelia. Žala padaryta ieškovo neteisėtais veiksmais, dėl kurių yra jo kaltė (neatsargumas), darbo metu ir atliekant darbo funkcijas. Taigi byloje nustatytos visos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.).

Įstatyme numatyta visiška darbuotojų materialinė atsakomybė, jei su jais sudaryta tokios atsakomybės sutartis (DK 253, 254 str., 255 str. 3 p., 256 str.).

Minėta, kad tokia sutartis tarp bylos šalių buvo sudaryta. Teismo vertinimu, sutarties sąlygos atitinka įstatymo reikalavimus. Iš jos turinio yra visiškai aišku, už ką konkrečiai yra atsakingas darbuotojas (jam perduotą darbdavio turtą, vežamą krovinį ir kt.), sutartis yra pakakamai apibrėžta ir aiški. Taigi ir šiuo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus. Nors ieškovas nurodo, kad pats darbdavys netinkamai vykdė šios sutarties sąlygas, tačiau, teismo vertinimu, tokie argumentai nepagrįsti. Nėra duomenų apie tai, kad automobilius saugiau ir racionaliau galima būtų vežti kitokiu būdu nei organizavo darbdavys (dengtoje priekaboje ar kt.). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad darbdavys pats nevykdė tarp šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sąlygų.

Tokiu būdu konstatuojama, kad, ieškovui neatlyginus jo padarytos žalos darbdaviui, ji pagrįstai priteista ginčijamu darbo ginčų komisijos sprendimu. Kadangi dėl šio sprendimo buvo pateiktas byloje nagrinėjamas ieškinys, darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, todėl nebegali būti vykdomas ir pagal jį nebegali būti vykdomas priverstinis išieškojimas civilinio proceso nustatyta tvarka (DK 297 str., CPK 587 str. 9 p.). Dėl to iš darbuotojo darbo ginčų komisijos sprendimu priteista žala priteisiama šiuo teismo sprendimu.

Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad ginčijamas darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ieškinys atmetamas. Iš ieškovo priteisiamos visos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (427,40 Eur) bei išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (3,66 Eur) (CPK 93 str. 1, 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovui UAB „Jomidė“, k. 302328269, iš ieškovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 001,35 Eur (vienas tūkstantis vienas euras 35 centai) žalos atlyginimą ir 427,40 Eur (keturi šimtai dvidešimt septyni eurai 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,66 Eur (trys eurai 66 centai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.