Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei J. N. dėl mirusiojo asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Reistaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VMI prie FM neturi duomenų, kad J. N. Notaro biurui būtų pareiškusi savo valią dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto. Palikėjo sutuoktinei nesikreipus į notarą, Notarų biuras negali išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į ½ dalį Palikėjo sutuoktinės J. N. palikimo atsiradimo dieną (2023 m. gegužės 5 d.) bendrąja jungtine nuosavybe turėto turto, VMI prie FM, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, negali baigti paveldėjimo procedūrų. Tam yra būtina atidalyti S. N. ir jį pergyvenusios sutuoktinės J. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Reistaitienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiuntė S. N. paveldėjimo bylos kopiją, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, sprendimą priimant teismo nuožiūra.

Ieškovės atstovė teismui pateikė pranešimą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriuo prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ieškovės atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė J. N. (ikisantuokinė pavardė – P.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. N. (duomenys neskelbtini) S. N. mirė.

Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikėjo testamentų ar palikimo priėmimo faktų. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Jei nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė pradėjo paveldėjimo veiksmus ir kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notarė Rita Reistaitienė 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-18 informavo VMI, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo išduoti negalima, kol nebus atidalintas santuokoje įgytas turtas su sutuoktine J. N., kuriai išsiųstas prašymas kreiptis į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Nurodė, kad tik po to, kai bus atidalintas santuokos įgytas turtas, bus galima išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į S. N. palikimą.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu pagrindu. Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra vieno iš sutuoktinių mirtis (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.

Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Minimo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatyta, kad teismas nukrypti nuo lygių dalių principo gali tada, kai egzistuoja svarbios aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo S. N. mirties liko šis turtas: S. N. vardu AB Luminor banko sąskaitose piniginių lėšų likutis — 2,49 Eur bei esami vertybiniai popieriai, AB SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje piniginių lėšų likutis — 2670,10 Eur, AB „Swedbank“ banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis — 0,04 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje liko neišmokėta 1,25 Eur išmoka. Tuo tarpu sutuoktinės J. N. vardu įregistruota transporto priemonė VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ esanti sąskaita, kurios lėšų likutis sutuoktinio S. N. mirties dienai – 309,38 Eur. Duomenų apie kitą galimą sutuoktinių turtą nėra.

Nagrinėjamu atveju jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, atsakovė prieštaravimų nepareiškė, su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti, todėl S. N. ir J. N. santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, nustatant, kad S. N., miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su J. N. įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė aukščiau nurodytas pinigines lėšas, išmokų likutį, transporto priemonę, vertybinius popierius ir pensijų kaupimo fondo vienetus. Pažymėtina, kad fondo vienetų skaičius keičiasi, todėl tikslus fondo vienetų skaičius sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovei pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovė pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali surašyti ir sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip valstybės institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, jeigu šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepiktnaudžiavo procesu ir jo nevilkino, aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – dalyvavo teismo posėdyje, teikė atsiliepimą, dėl ko byla išnagrinėta išlaikant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstomos ir valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos metu su pergyvenusia sutuoktine J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė šį turtą: 1) pinigines lėšas, esančias S. N. Luminor bank AS Lietuvos skyriuje sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), likutis – 2,49 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertybinius popierius, nurodytus Investicinio portfelio ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pinigines lėšas, esančias S. N. AB SEB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pinigines lėšas, esančias S. N. AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), likutis – 0,04 Eur; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje likusią S. N. neišmokėtą išmoką – 1,25 Eur; 5) J. N. vardu registruotą transporto priemonę Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); 6) pinigines lėšas, esančias J. N. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių likutis S. N. mirties dieną – 309,38 Eur.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.