Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2021 m. spalio 6 d., apie 14.29 val.,(duomenys neskelbtini)., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį BMW E39, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau, mažiausiai 3,21 prom. girtumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad šių metų spalio 6 d. apie pietus, gal 11-12 val. savo automobiliu BMW išvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko maisto produktų bei 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo „Starka“ butelį. Iš parduotuvės nuvažiavo į mišką, esantį už 5 km nuo parduotuvės, planavo grybauti. Miške iš pradžių išgėrė 50-100 gramų atsivežto alkoholio, galvojo, jog pavaikščios miške porą valandų ir galės važiuoti. Susiklostė taip, kad bevaikščiodamas miške išgėrė visą butelį „Starkos“. Buvo per daug girtas, nebesuvokė, kad negali vairuoti. Sėdo už vairo ir išvažiavo namo. Buvo sustabdytas policijos pareigūnų(duomenys neskelbtini). Nustatytas daugiau nei 3 promilių girtumas, su alkotesterio parodymais jis sutiko. Problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, tiesiog tuo metu buvo susiklosčiusi įtempta gyvenimiška situacija. Anksčiau už vairavimą neblaiviam nėra baustas, apgailestauja dėl įvykio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 6 d., apie 14.29 val., (duomenys neskelbtini)., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal gautą pranešimą buvo sustabdytas pavojingai manevruojantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus G. R.. Alkoholio matuokliu "Drager Alcotest 7510“, ARHJ-0205, patikros sertifikatas Nr. 1485979, pirmu tikrinimu nustatyta 3,34 promilių, antru pūtimu 3,21 promilių girtumas. Automobilis priverstinai nutransportuotas į saugojimo aikštelę, esančią Telšiuose, Šiaurinės g. 6B (b. l. 8-9).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad 2021 m. spalio 6 d. 14.45-14.55 val. įvykio vietoje(duomenys neskelbtini)., kelyje(duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galo buferio apačioje neryškus apgadinimas. Viduje daiktadėžės, darbo įrankiai (b. l. 10-16).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad G. R. nustatyti neblaivumo požymiai, alkoholio matuokliu "Alcotest" 7510, ARHJ-0205, 2021 m. spalio 6 d. pirmu tikrinimu 14.42 val. nustatyta 3,34 promilių, antru tikrinimu 15.03 val. – 3,21 promilių neblaivumas (b. l. 28).

VĮ Regitros duomenų bazės informacijos, registracijos liudijimo kopijos ir EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas G. R., o vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 2040 Eur (b. l. 22-23, 32-33).

Kaltinamojo G. R. nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. mažiausiai 3,21 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje taip pat gautas I. R. prašymas perduoti kaltinamąjį G. R. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. R. nurodė, kad laiduotoja sutinka tapti jo mama I. R.. Savo ir mamos santykius apibūdino kaip artimus ir gerus, jie nuolat bendrauja, gyvena tame pačiame name, tik skirtinguose butuose. Kadangi yra vienintelis I. R. vaikas, teikia jai pagalbą. Apie įvykį jis mamai papasakojo pats, gavo barti, mama jam yra autoritetas. Išklausius pretenduojančios tapti laiduotoja I. R. paaiškinimus nustatyta, kad kaltinamasis yra jos sūnus, juos sieja kasdienis, artimas bendravimas, pagalba vienas kitam. I. R. nurodė, kad sūnus gyvena tame pačiame name, tik kitame bute, jie susiskambina telefonu, dažnai susitinka. Sūnus problemų su alkoholio vartojimu neturi, yra dirbantis, toks įvykis jai buvo nemaloni staigmena. I. R. yra pasiryžusi užtikrinti, kad sūnus daugiau nenusikalstų. Ji gyvena viena, daugiau vaikų neturi. Nurodė, kad 36 metus dirbo žemės ūkyje, buvo fermos vedėja, paskui ūkininkavo, laikė gyvulių, tačiau pastaruosius kelerius metus gyvena tik iš gaunamos apie 300 Eur pensijos. I. R. neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensininkė, jai nustatytas neįgalumas (vidutinių specialiųjų poreikių lygis). Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos duomenimis, jokių nusiskundimų dėl I. R. elgesio nėra gauta. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad I. R. yra verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. R..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).

Kaltinamasis G. R. laikomas neteistu (b. l. 34-36), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ,3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaltinamasis laikomas neteistu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 37-39). Per pastaruosius 5 metus G. R. administracine tvarka baustas tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2021 m. sausio 28 d. ir 2021 m. rugpjūčio 29 d. - už greičio viršijimą; 2020 m. balandžio 16 d. – už vairavimą, neužsisegus saugos diržų). Visas paskirtas administracines nuobaudas G. R. yra sumokėjęs. Duomenų apie kaltinamojo anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu, esant neblaiviam, byloje nėra. Darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad G. R. yra atsakingas ir stropus darbuotojas. Telšių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, jokių nusiskundimų dėl G. R. elgesio nėra gauta. Kaltinamasis nėra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, žala nepadaryta. Be to, teigiamą įtaką kaltinamajam sugebės daryti už jį laiduojanti I. R.. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras nurodė teismui, kad G. R. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad I. R. yra tinkama būti laiduotoja. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, G. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo G. R. asmenybę, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja I. R. nurodė, kad yra pasiryžusi padėti kaltinamajam, stengsis daryti jam teigiamą įtaką. Teismas pasitiki laiduotoja, teigiamai vertina jos asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. I. R. yra neįgali pensininkė, jos gaunamas pajamas kas mėnesį sudaro apie 300 Eur. Įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam nustatytas mažiausiai 3,21 promilių girtumas, kas dvigubai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamasis G. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę dienos metu, gyvenvietėje, esant intensyviam kelių eismui. Kaltinamasis sukėlė ypatingą pavojų transporto eismo saugumui, buvo sustabdytas dėl pavojingo manevravimo kelyje, be to anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka ir nuobaudos tebegalioja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam G. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d., kuomet G. R. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 54-55).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (ar atlikęs bausmę), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 212K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog G. R. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas mažiausiai 3,21 promilių girtumas), jis sėdo prie automobilio vairo praėjus neilgam laikotarpiui po alkoholio vartojimo ir ši aplinkybė parodo, kad kaltinamasis aiškiai turėjo suprasti ir suprato tokio savo elgesio pasekmes, tokiais veiksmais keliamą didelį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui. Byloje yra duomenų, kad G. R. praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 34-35). Be kita ko, jis buvo baustas administracine tvarka ir administracinės nuobaudos tebegalioja. Taigi G. R. jau ankščiau buvo elgęsis netinkamai, todėl negali būti charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Iš VĮ Regitros išrašo nustatyta, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam, todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį, saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita G. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemone ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas, kaltinamojo teisės nevaržomos akivaizdžiai daugiau, negu reikia visuotinai svarbiam tikslui - visuomenės saugumui kelių eisme užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

G. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojos I. R., gim.(duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 8 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnį, konfiskuoti G. R. priklausančią transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB ,,Tomadas".

Kol nuosprendis įsiteisės G. R. palikti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

G. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.