Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Leonardui Šmaukštai ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovui Arūnui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko A. K. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybos Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl patirtų nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) prašė ieškovo ieškinį tenkinti. VMVT dėl ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyto nuostolių dydžio (20638,51 Eur), kuris priteistinas iš atsakovo, nepasisako, nes nėra kompetentinga vertinti, kokius nuostolius patyrė ieškovas vykdydamas teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį. Ieškovo patikslintas ieškinys, yra pagrįstas, kadangi ieškinyje nurodyti nuostoliai atsirado dėl atsakovo daugkartinių neteisėtų veiksmų (t. y. žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo, nesirūpinimo ir kitų teises aktų reglamentuojančių gyvūnų laikymą ir registravimą, bei ženklinimą pažeidimų). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytų gyvūnų laikytojų pareigų nevykdymu, t. y. nesirūpinimu galvijų gerove ir apsauga, bei 4 straipsnio 2 dalies 15 ir 17 punkto pažeidimu (galvijų laikymas netinkamomis sąlygomis, nepakankamas šėrimas ir girdymas). Ieškovas, kuris yra teisėtas atsakovo galvijų laikytojas, dėl galvijų priežiūros, transportavimo, ženklinimo, šėrimo, girdymo, veterinarijos paslaugų), darbo užmokesčio, mokesčių ir dokumentų tvarkymo patyrė išlaidas, kurios turėtų būti priteistos iš atsakovo. Ieškovas, prižiūrėdamas jam perduotus galvijus, patyrė išlaidas (tiesioginius nuostolius), kurios deliktinės atsakomybės atveju turi būti kompensuotos neteisėtus veiksmus atlikusio asmens atsakovo. Atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo ieškovui atsiradusius nuostolius. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis, kadangi dėl to, kad atsakovas netinkamai elgėsi su galvijais, jie buvo paimti ir perduoti ieškovui, kuris pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą privalo savo lėšomis užtikrinti jam perduotų galvijų gerovę ir apsaugą, t. y. tinkamai juos suženklinti, šerti, girdyti, teikti veterinarine pagalbą ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. vasario 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismas sprendimu nusprendė leisti priverstinai paimti iš atsakovo 26 registruotus individualiai ir 18 neregistruotų galvijų ir perduoti juos laikinai globoti ūkinių gyvūnų laikytojui A. K., suteikiant A. K. teisę šiuos galvijus valdyti, naudotis jais ir disponuoti, prireikus juos parduoti, perduodant V. G. gautą už galvijų pardavimą pinigų sumą, atskaičius galvijų globėjo turėtas galvijų išlaikymo išlaidas. Teismas nusprendė paimti iš atsakovo galvijus, nes atsakovas V. G. ne kartą pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių ūkinių gyvūnų gerovę reikalavimus ir už tai jam ne kartą buvo taikytos atitinkamos poveikio priemonės. Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad gyvūnai V. G. ūkyje laikomi reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. visi galvijai netelpa į tvartą, galvijai vaikšto be priežiūros, neretai nuklysdami į kaimynų sodybas, tvarte neįrengtas apšvietimas, yra aštrių kampų, į kuriuos gyvūnai gali susižeisti, gyvūnams neteikiama veterinarinė pagalba, lauke vaikštantys gyvūnai neapsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, lietaus, sniego, girdomi iš lauke susiformavusių balų, neparuošti pašarai žiemai, gyvuliai badauja ir netgi gaišta. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 20 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2015 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismas minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą ir patikslino teismo leidimo paimti gyvūnus iš V. G. apimtį, nustatydamas, kad teismo leidimas paimti gyvūnus taikomas tik 2015 m. sausio 29 d. akte nurodytiems 28 (dvidešimt aštuoniems) galvijams ir jų prieaugiui. Šie teismo sprendimai yra įsiteisėję ir ginčo šalims turi prejudicinę galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Tokiu būdu, įsiteisėjusiu Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-128-522/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2261-852/2015 nustatytos aplinkybės, kurias patvirtina ir nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų patikrą atsakovo ūkyje ir nustatė, kad ūkyje yra gyvūnų laikymo grubūs pažeidimai, todėl kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą dėl leidimo paimti gyvūnus. Širvintų rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi leido paimti iš atsakovo registruotus ir neregistruotus galvijus bei perduoti kitam gyvūnų laikytojui - ieškovui. Vykdant šią teismo nutartį, iš atsakovo buvo paimti 28 galvijai ir jų prieauglis ir perduoti laikyti ieškovui. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas yra teisėtas atsakovo galvijų laikytojas, todėl privalo rūpintis jam perduotų galvijų gerove ir apsauga kaip reikalauja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o savo nuostolius turi teisę išieškoti iš atsakovo, kaip galvijų savininko, atsakingo už žalos ieškovui padarymą.

Šiuo atveju šalių nesieja jokie civiliniai sutartiniai santykiai, todėl išlaidų kompensavimo klausimas spręstinas taikant deliktinės atsakomybės institutą. Deliktinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomos keturios būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.).

Kaip jau minėta, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad atsakovas netinkamai rūpindamasis galvijais pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies 20 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taigi, netinkama gyvūnų priežiūra lėmė tai, kad gyvūnai buvo perduoti kitam gyvūnų laikytojui – ieškovui A. K., kuriam susidarė papildomos išlaidos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - gyvūnų nepriežiūros. Tai reiškia, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Žalos atsiradimo faktas yra akivaizdus.

Visuma išdėstytų aplinkybių sudaro pagrindą vertinti, kad yra nustatytos visos būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė.

Ieškovas nurodo, kad dėl 29 galvijų laikymo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2016 m. sausio 14 d. patyrė 48201,64 Eur žalą, tačiau iš atsakovo prašo priteisti pusę sumos, t. y. 20638,51 Eur, atskaičius 6927,62 Eur gautus pardavus galvijus. Ieškovas teismui pateikė buhalterinius dokumentus, jog už galvijų transportavimą sumokėjo 950 Eur (b.l. 22), už šienainio rulonus sumokėjo 6706,16 Eur (b.l. 23, 24, 27-30), už vaistus ir papildomus maisto pašarus sumokėjo 557,40 Eur (b.l. 25, 26, 31-33, 36, 37), už nugaišusios karvės sunaikinimą ir jos skrodimą sumokėjo 126,91 Eur (b.l. 34, 35). Be to, ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad didžioji dalis pašarų buvo jo paties, todėl pateikti tai patvirtinančius įrodymus jis negali, tačiau nurodė, kad galvijų šėrimas vienai dienai jam kainavo 117,27 Eur, kuriuos sudaro 84 Eur už 3 rulonus šienainio, 12,27 Eur už vieną ruloną šieno, 5,23 Eur už pusę rulono šiaudų, 15,77 Eur už 100 kg grūdų. Be to, ieškovas turėjo išlaidų elektrai, kurui, kuris buvo naudojamas technikai, skirtai atvežti pašarus, išvežti mėšlą ir pan., t. y. apie 3,33 Eur dienai. Taigi, vienai dienai galvijų pašaras, elektros ir kuro išlaidos sudaro 120,60 Eur. Šios sumos neginčija ir atsakovas, todėl ji laikytina pagrįsta.

Atsakovas skaičiuodamas galvijams išlaikyti patirtą žalą nurodo, kad ji sudaro 42089,40 Eur (120,6 Eur x 349 dienos). Tačiau teismas mano, jog ši suma yra per didelė, nes visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.), kad Lietuvoje ganiavos laikotarpis trunka apie 155 dienas, todėl galvijai šį laikotarpį turėjo būti ganomi pievoje ir jiems šienainis ir šienas neturėjo būti šeriamas, todėl atitinkamai žala už pašarus, elektrą ir kurą mažintina minėtu laikotarpiu, t.y. iki 23396,40 Eur (120,6 x 194 dienos), ši suma nelaikytina per didele, beveik pusė jos įrodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o likusi dalis priteisiama vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, nes byloje nėra ginčo, kad ieškovas nešėrė galvijų, o įrodymų apie savo pašarų naudojimą jis pateikti negali. Už pievų naudojimą ieškovas patirtos žalos priteisti neprašo ir jos neįrodinėja.

Taip pat teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 950 Eur transporto išlaidų, 557,40 Eur už vaistus ir papildomus maisto pašarus ir 126,91 Eur už nugaišusios karvės sunaikinimą ir jos skrodimą, nes šios išlaidos susiję su galvijų laikymu, buvo būtinos ir yra įrodytos rašytiniais įrodymais.

Be to, ieškovas nurodo, kad perimtiems 29 galvijams prižiūrėti paskyrė darbuotoją, kuriam už visą gyvulių laikymo laikotarpį mokėjo priedus, iš viso sumokėjo 3152,40 Eur priedų. Ieškovas nurodo, kad pradžioje darbininkui mokėjo 150 eurų priedą, vėliau 300 eurų priedą, o nuo 2015 m. liepos mėnesio 325 Eur priedą ir pateikė pažymą apie darbuotojui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b.l. 107-108). Tačiau teismo vertinimu minėta pažyma neįrodo, kad ieškovas patyrė išlaidas mokėdamas darbuotojui priedus už galvijų priežiūrą, nes iš minėtos pažymos matyti, kad darbuotojui buvo mokamas minimalus atlyginimas ir jokie priedai nebuvo mokami, todėl šioje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas.

Ieškovas teismui taip pat pateikė 2015 m. sausio 5 d. panaudos sutartį iš kurios matyti, kad ieškovas įsipareigojo mokėti po 121 Eur už tvarto panaudą už kiekvieną panaudos mėnesį (b.l. 20-21). Per metus tai sudaro 1452 Eur. Teismo posėdis buvo atidėtas ir ieškovas įpareigotas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo turėtų išlaidų apmokėjimą, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo papildomų išlaidų pagal minėtą panaudos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 25030,71 Eur (23396,40 Eur + 950 Eur + 557,40 Eur + 126,91 Eur). Iš šios sumos atimami pardavus gyvulius gauti 6924,62 Eur, todėl galutinė ieškovui iš atsakovo priteisiama suma sudaro 18106,09 Eur. Analogišką praktiką formuoja ir Vilniaus apygardos teismas (Žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015, 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4376-553/2015 ir kt.).

Teismas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju lėšų gautų pardavus pinigus įskaitymas negalimas, nes tai nėra vienarūšiai reikalavimai, o taip pat, kad suma yra ginčytina teisme. Teismo vertinimu, šiuo atveju CK 6.134 straipsnio nuostatos netaikomos, nes ieškovas gautus 6924,62 Eur atėmė iš prašomos priteisti sumos remdamasis 2015 m. vasario 4 d. Širvintų rajono apylinkės teismas sprendimu, kuriame nurodyta, jog leidžiama galvijus parduoti, perduodant V. G. gautą už galvijų pardavimą pinigų sumą, atskaičius galvijų globėjo turėtas galvijų išlaikymo išlaidas. Šiuo atveju ieškovas tai ir padarė, t. y. atskaitė turėtas galvijų išlaikymo išlaidas.

Šiuo atveju teismas pažymi, kad atsakovas galėjo ženkliai sumažinti ieškovo patirtus nuostolius, tačiau jis nesutiko galvijų parduoti, skundė teismo sprendimą, kol sprendimas įsiteisėjo praėjo beveik metai, ir tik jam įsiteisėjus ieškovas galėjo parduoti galvijus ir sustabdyti nuostolių didėjimą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas teikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 619 Eur žyminio mokesčio ir prašo jį priteisti iš atsakovo. Ieškovo ieškinį patenkinus 87,7 proc., proporcingai iš atsakovo ieškovui priteisina 542,86 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovo 300 eurų už suteiktas teisines paslaugas ir teismui pateikia įrodymus, jog už ieškinio ir patikslinto ieškinio parengimą sumokėjo UAB „Teisinė sfera“ 300 eurų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015, išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nurodytos kitos, būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Nagrinėjamu atveju, ieškovo turėtos 300 eurų teisinės pagalbos išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 300 eurų teisinės pagalbos išlaidų, sumokėtų „Teisinė sfera“, priteisimo, negali būti tenkinamas ir CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytais, pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo ūkininko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 18106,09 Eur nuostolių atlyginimui, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-05-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 542,86 Eur žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.