- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 2-11-225/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01569-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- G. Č.
- Trečiasis asmuo
- S. D.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. Č., tretysis asmuo S. D. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2011-12-08, Raseinių rajone, Kiečių kaimo teritorijoje buvo apgadintas draudėjui UAB „Silberauto“ priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz E220, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ savanorišku transporto priemonių (kasko) draudimu. Dėl šio įvykio padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui išmokėjo 31650,02 Lt draudimo išmoką ir įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį. Įvykio metu transporto priemonės Mercedes Benz E220, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas S. D. partrenkė pėstyjį G. Č.. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir jo padariniams atsirasti buvo pėsčiojo G. Č. veiksmai – jis neatsargiai kirto kelio važiuojamąją dalį tam neskirtoje vietoje, kas tiesiogiai įtakojo eismo įvykio kilimą bei žalos atsiradimą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant vairuotojo kaltės, vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, padidinto pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę šalina didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Prašo iš atsakovo priteisti 31650,02 Lt (9166,47 Eur) žalios atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui.
2015-05-24 pareiškimu, atsižvelgdamas į 2016-04-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje 2A-82-513/2016, kurioje nustatytas, jog kiekvieno iš eismo dalyvių kaltės laipsnis dėl eismo įvykio sudaro 33,33 % , ieškovas atsisakė dalies – 6111 Eur ieškinio reikalavimų, palaiko reikalavimą dėl 3055,49 Eur žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog dėl šio eismo įvykio jis kreipėsi į teismą dėl jam padarytos žalos atlyginimo, mano, jog trečiajam asmeniui S. D. tenka atsakomybė už padarytą žalą, įskaitant ir tą, kurią patyrė jo paties vairuojama ir ieškovo apdrausta transporto priemonė. Taip pat mano, jog žalos suma yra išpūsta, atlikti darbai bei pakeistos detalės, kurių keitimas nebuvo būtinas, jis neturėjo galimybių automobilio įvertinti bei apžiūrėti.
Teismo posėdyje atstovas patvirtino atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašo atsižvelgti į pasekmes atsakovo sveikatai po patirtų sužalojimų, kurios įtakoja galėjimą dirbti ir mokytis, blogą materialinę padėtį.
Trečiasis asmuo S. D. atsiliepime su ieškiniu sutinka. Nurodo, jog ieškovas, išmokėjęs pagal sutartį draudimo išmoką draudėjui, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Mano, jog yra visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėtus atsakovo veiksmus patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. 82-1-00658-11 medžiaga, didelis atsakovo neatsargumas eismo įvykio metu buvo pagrindinė priežastis, lėmusi eismo įvykį. Jo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina žalos dydį, tarp atsakovo G. Č. veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys - atsakovui laikantis KET reikalavimų ir neišėjus į automagistralės važiuojamąją dalį, jis būtų pravažiavę pirma eismo juosta ir atsakovo nekliudęs, tokiu būdu nepadarydamas žalos automobiliui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
Byloje nustatyta, kad 2011-12-08, 17 val. 29 min., Raseinių rajone, Girkalnio sen., Kiečių k. teritorijoje, automagistralės Vilnius–Klaipėda 164-ame kilometre, R. L., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu ir esant drėgnai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko šį automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į metalinius skiriamosios juostos atitvarus. Per eismo įvykį iš automobilio iškrito keleivių asmeniniai daiktai, kurių G. Č. nubėgo surinkti į dešinį automagistralės kelkraštį. Grįždamas prie apgadinto automobilio, G. Č. pirmoje eismo juostoje buvo patrenktas ir sužalotas automobilio „Mercedes Benz E220“, kurį vairavo S. D., taip pat eismo įvykio metu apgadintas UAB „Silberauto“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz E220“, valst.Nr.(duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanorišku transporto priemonių draudimu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl 2011-12-08 eismo įvykio metu automobiliui Mercedes Benz E220 padarytų apgadinimų ieškovas išmokėjo 31650,02 Lt ( 9166,47 Eur) draudimo išmoką, kurią sudarė - 11401,71 Lt už remonto darbus , 767,55 Lt už automobilio transportavimą, 258,30 Lt už ratų geometrijos reguliavimą ir 19222,46 Lt už detales. Transporto priemonės techninės apžiūros akte, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, pateiktose foto nuotraukose užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, žalos dydį patvirtina 2012-02-29 Akte nurodyti atlikti remonto darbai bei panaudotos detalės, UAB Žukauskas ir Ko remonto sąmatos.
Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-28 nutartyje, priimtoje Plungės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-41-747/2014 konstatuota, jog G. Č. turėjo pareigą elgtis atsargiai ir nevaikščioti po automagistralės važiuojamąją dalį, o šių pareigų nevykdydamas, tuo pat metu atsakovams (vairuotojams) nesiėmus atidumo, atsargumo priemonių, sukėlė grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, G. Č. veiksmai (didelis neatsargumas) ginčo situacijoje susiję priežastiniu ryšiu tiek su žalos jam pačiam kilimu, tiek su S. D. vairuojamam automobiliui padarytais sugadinimais po susidūrimo su juo ir vertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs minėtai žalai / sugadinimams atsirasti. Šios teismo konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.).
Darytina išvada, jog šiuo atveju yra nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai (didelis neatsargumas), padaryta žalą ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą.
CK 6.251 str.1 d. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, o ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių ir visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. CK 6.282 str. 3 d. taip pat yra įtvirtinta išimtis iš visiško žalos atlyginimo principo, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Nagrinėjamu atveju žala yra padaryta dėl atsakovo didelio neatsargumo, taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, jog šio eismo įvykio metu ne tik buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė, bet ir atsakovas patyrė daugybinius kūno sužalojimus, dėl kurių iki šiol yra ribotai darbingas, dėl sveikatos būklės nebepajėgė tęsti mokslo universitete, tikisi, jog galės tęsti mokslus kolegijoje ir įgyti išsilavinimą, nekilnojamojo turto neturi ir jo turtinė padėtis yra sunki, iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovo prašomo žalos atlyginimo dydį sumažinti 1/3 ir priteisti 2037 Eur.
Ieškovo atsisakymas nuo 6111 Eur žalos atlyginimo priimtinas, byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina, bylos nutraukimo pasekmės ieškovui žinomos (CPK 293 str. 4 p.).
Bylą nutraukus, ieškovui grąžintinas 137 Eur žyminis mokestis (6111 Eur x 3% x75%), CPK 87 str.2 d.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteistinos turėtos advokato atstovavimo išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (33%) CPK 93 str. 2 d.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, reikalavimas dėl 5 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš G. Č. 2037 (du tūkstančius trisdešimt septynis) Eur žalos atlyginimo, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 (šešiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 6111 Eur žalos atlyginimo.
Grąžinti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 137 (vieną šimtą trisdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-09-17 mokėjimo nurodymu Nr.71154.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 47,78 Eur bylinėjimosi išlaidų G. Č.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.