- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-82-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Giedrė Seselskytė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- S. D., R. L., AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- G. Č.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Silberauto“, BUAB „Kelių remonto grupė“
Teisėja Aldona Šukienė Teisminio proceso Nr. 2-33-3-014116-2013-9
NUTARTIS
2016 m. balandžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Giedrės Seselskytės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų S. D., R. L., AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. ieškinį atsakovams S. D., R. L., AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys UAB „Silberauto“, BUAB „Kelių remonto grupė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti:
1. solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ 4 000 Lt (1 158,48 Eur) turtinės ir 116 000 Lt (33 595,92 Eur) neturtinės žalos atlyginimo;
2. solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ – 1 000 Lt (289,62 Eur) turtinės ir 29 000 Lt (8 398,98 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais. 2011-12-08, 17.29 val., Raseinių r., Girkalnio sen., Kiečių k. teritorijoje, automagistralės Vilnius–Klaipėda 164-ame kilometre, R. L. vairuojamą automobilį „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu, esant drėgnai kelio dangai, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, sumėtė ir šis atsitrenkė į metalinius skiriamosios juostos atitvarus. Apsvaigintas smūgio keleivis – ieškovas, išlipęs iš šio automobilio ir būdamas pirmojoje eismo juostoje, buvo partrenktas ir sužalotas automobilio „Mercedes Benz E220“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. D.. Automobilis „Mercedes Benz E220“ nuosavybės teise priklauso UAB „Silberauto“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kūno sužalojimai, dėl kurių ieškovui sunkiai sutrikdyta sveikata, padaryti tada, kai jį partrenkė automobilis „Mercedes Benz E220“. Teismo medicinos specialisto išvadoje neatmetama galimybė, kad ieškovas galėjo patirti kai kuriuos kūno paviršiaus sužalojimus (nubrozdinimus, kraujosruvas) ir būdamas automobilio „Renault Laguna“ keleiviu, kontaktuodamas su šio automobilio salono dalimis, tačiau net ir tokiu atveju sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta sunkiai, t. y. tokiu mastu, kaip atsitiko ieškovą partrenkus S. D. vairuojamam automobiliui. Atsakovo S. D. ir automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui žalos nėra atlyginusi, todėl atsako solidariai su atsakovais S. D. ir R. L.. Atsakovo R. L. atsakomybės dėl eismo įvykio mastas – 20 proc., o atsakovo S. D. – 80 proc., todėl iš jų ieškovo naudai priteistina (solidariai su AB „Lietuvos draudimas“) atitinkama žalos atlyginimo dalis. Savo kaltę dėl eismo įvykio ieškovas neigė, nurodė, kad eismo įvykio jis nesukėlė tyčia ir nesielgė neatsargiai tokiu mastu, kad jis vienintelis galėtų būti pripažintas kaltu dėl jo paties sunkaus kūno sužalojimo. Ieškovo teigimu, turtinės žalos dydis – 5 000 Lt (1 448,10 Eur), o neturtinę žalą, atsižvelgdamas į sveikatos sužalojimo laipsnį, pobūdį, padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusių atsakovų kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei kasacinio teismo praktiką, ieškovas vertina 145 000 Lt (41 994,90 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2 028,60 Lt (587,52 Eur) turtinės ir 56 000 Lt (16 218,72 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ – 507,16 Lt (146,88 Eur) turtinės ir 14 000 Lt (4 054,68 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ – 2 166,93 Lt (627,59 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui ir 1 741,36 Lt (504,33 Eur) žyminio mokesčio valstybei; solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ – 541,65 Lt (156,87 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui ir 435,21 Lt (126,04 Eur) žyminio mokesčio valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas S. D., būdamas eismo dalyviu, tamsiu paros metu turėjo būti atidus ir atkreipti dėmesį į perspėjančius ženklus. Nors ikiteisminio tyrimo byloje neužfiksuoti duomenys apie vilkiko, su kuriuo susidūrė S. D. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E220“, avarinių žibintų būseną bei avarinį ženklą, ši aplinkybė neaptarta ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau tai patvirtina liudytojas R. M. (vilkiko vairuotojas) ir jo parodymai nepaneigti. Tai, kad buvo pastatytas avarinis ženklas ir įjungti vilkiko avariniai žibintai, patvirtino ir liudytojas M. G.. Teismas sprendė, kad atsakovas S. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus, buvo neatidus, neatsižvelgė į tai, kad buvo tamsus paros metas, drėgna kelio danga, ir padarė išvadą, kad ne visos įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos.
Spręsdamas dėl atsakovo R. L. atsakomybės, teismas pažymėjo, kad, būdamas atsakingas už pirmąjį eismo įvykį – vairuojamo automobilio „Renault Laguna“ susidūrimą su vilkiku „Scania“, per kurį ieškovui buvo padaryta galvos sužalojimų, atsakovas nesiėmė kitų atsargumo priemonių (tik įjungė avarinius žibintus), kad būtų matyti susidariusi kliūtis eismo juostoje, stovėjo nuošalyje. Dėl pirmojo eismo įvykio ieškovas buvo sužalotas automobilio „Mercedes Benz E220“. Nustatęs, kad dėl ieškovui padarytų sužalojimų turtinė ir neturtinė žala jam neatlyginta, teismas konstatavo, jog AB „Lietuvos draudimas“ atsako solidariai su S. D. ir R. L.. Teismas nustatė, kad dėl eismo įvykio ieškovas patyrė 2 535,81 Lt (734,42 Eur) turtinę žalą, sprendė, jog turtinė ir neturtinė žala ieškovui padaryta atsakovų S. D. ir R. L. veiksmais, kuriuos su kilusiais padariniais sieja priežastinis ryšys. Teismas pripažino, kad dėl patirtų sužalojimų yra kaltas ir pats ieškovas, kuris nebuvo pakankamai atidus ir atsargus susidariusioje situacijoje, todėl tarp ieškovo veiksmų ir kilusių padarinių taip pat yra priežastinis ryšys. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kai įvyko pirmasis eismo įvykis, automobilyje nebuvo užsisegęs saugos diržo, taip pat byloje neįrodyta, jog eismo įvykio metu ieškovas patyrė tokių sužalojimų, dėl kurių nesuvokė savo veiksmų, ir dėl to atsidūrė ant kelio, kur vėliau buvo partrenktas kito automobilio. Atsižvelgęs į teismų praktiką dėl moralinės žalos atlyginimo, įvertinęs ieškovo patirtus sužalojimus, sveikatos ir visaverčio gyvenimo netekimo pasekmes, ieškovo jauną amžių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Ieškovo patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės draudikės AB „Lietuvos draudimas“, solidariai atsakingos su S. D. ir R. L., maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo riba yra 8 632 Lt (2 500 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti 2014-10-15 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti dėl visų atsakovų. Argumentuoja, jog eismo įvykio mechanizmo faktai ir teisinis vertinimas (jų esmė: S. D. ir R. L. nepadarė jokios kaltos neteisėtos veikos, o G. Č. atsiradę sužalojimai yra jo paties kaltų neteisėtų veiksmų pasekmė) buvo patvirtinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Teismo išvada, kad S. D. eismo įvykio metu pažeidė KET (t. y. atliko neteisėtus veiksmus), neturi jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo. Kuo pasireiškė R. L. veikos neteisėtumas, teismas nepasisakė. Pagal teismų praktiką, nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam asmeniui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisiamos sumos iki 3 000 Lt, tačiau sprendimu iš R. L. ir jo civilinės atsakomybės draudiko priteista net 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai, tačiau nepagrįstai tokių nukentėjusiojo veiksmų nepripažino rizikos prisiėmimu ir kaip padarytų dėl didelio neatsargumo. Tai, jog ieškovas buvo labai neatsargus ir prisiėmė žalos atsiradimo riziką, įrodo tai, kad niekas kitas, išskyrus ieškovą, jokių esminių sveikatos sutrikdymų nepatyrė. Esant tamsiam paros metui, ieškovas bėgo pasiimti iškritusio kompiuterio per kelią, kuriame eismas vyksta intensyviai ir transporto priemonės važiuoja itin dideliais greičiais (automagistralė). Pagal teismo medicinos eksperto išvadą, būdamas keleiviu automobilyje „Renault Laguna“, ieškovas galėjo patirti tik nežymius sužalojimus, todėl tikrai galėjo suprasti daromų veiksmų pavojingumą ir ginčo situacijoje nesiėmė visų jam prieinamų atsargumo priemonių. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad nei S. D., nei R. L. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kad ne šių asmenų veiksmai sąlygojo žalos padarymą ieškovui, bet, priešingai, būtent ieškovo veiksmai buvo pagrindinė ir esminė sąlyga antrajam eismo įvykiui (ir žalai) kilti (t. y. nėra priežastinio ryšio tarp S. D. ar R. L. veiksmų ir atsiradusios žalos). Ieškovas buvo labai neatsargus, todėl yra visos sąlygos taikyti CK 6.270 str. 1 d. Nesant atsakovų veiksmuose neteisėtų veiksmų ir negalint konstatuoti priežastinio ryšio, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors pripažino, kad iš AB „Lietuvos draudimas“ negalima priteisti (ir išieškoti) daugiau nei 8 632 Lt. Jei teismas įžvelgė solidarią atsakovų pareigą, tai sprendimo rezoliucinėje dalyje solidariai kartu su kitais atsakovais iš AB „Lietuvos draudimas“ turėjo būti priteista ne daugiau nei 8 632 Lt (o ne 70 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, todėl net jei egzistuotų S. D. ir (ar) R. L. civilinės atsakomybės sąlygos, tai sprendimo dalis, kurioje iš AB „Lietuvos draudimas“ solidariai priteista daugiau nei 8 632 Lt, yra neteisėta.
Atsakovas R. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš jo ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 507,16 Lt turtinės žalos ir 14 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 541,65 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, taip pat 435,21 Lt žyminio mokesčio valstybei, ir priimti naują sprendimą – ieškinį apeliantui atmesti. Argumentuoja, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, sprendimą grindė prielaidomis, nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo bei protingumo kriterijais, nevertino ir nemotyvavo valstybinių institucijų išvadų. Tyrimo metu nustatyta, kad kūno sužalojimai, dėl kurių sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, padaryti jį partrenkus automobiliu „Mercedes Benz E 220“, o ne automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo R. L. veiksmais. Šias aplinkybes patvirtina ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013-01-14 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Raseinių rajono apylinkės teismas ieškovo skundo netenkino, o Šiaulių apygardos teismas 2013-03-18 nutartimi paliko galioti minėtą Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį. Teismas šių aplinkybių nevertino. Išvadoje yra akcentuota, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo pėsčiojo G. Č. veiksmai – tamsiu paros metu bėgant į važiuojamosios kelio dalies pusę prieš artėjantį automobilį „Mercedes Benz E220“, taip sudarant vairuotojui neišvengiamą kliūtį. Ieškovas nepateikė tinkamai įformintų įrodymų, sąskaitų, receptų, kurie įrodytų, jog medikamentai ir kitos higienos priemonės buvo perkamos būtent ieškovo gydymui. Nenurodytos nešiojamojo kompiuterio, jo krepšio, telefono „Nokia“ sąskaitos faktūros, įrodančios nurodytų daiktų įsigijimą. Žieminė striukė, džinsai ir marškinėliai įvertinti per didele kaina, nes nenurodyti jų įsigijimo dokumentai, dėvėjimo laikas. Ieškovas ir liudytoja – jo motina davė skirtingus parodymus dėl daiktų naudojimo laiko. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius vairuotojų – S. D. bei R. L. – kaltės. R. L. administracine tvarka už KET pažeidimą nebaustas. Šias aplinkybes patvirtino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Nurodytos aplinkybės rodo, kad tarp R. L. veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Nesant nors vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas yra negalimas. Jeigu ir būtų R. L. kaltė dėl sužaloto ieškovui antakio (2,5 cm žaizda), priteista suma laikytina neproporcinga žalos dydžiui. Apeliantas yra studentas, jo studijas finansuoja tėvai, kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi.
Atsakovas S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalį, kuria priteista solidariai iš jo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2 028,60 Lt turtinės žalos, 56 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 166,93 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 1 741,36 Lt žyminio mokesčio valstybei, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovui atmesti. Argumentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė esmines bylos aplinkybes, nenurodė, kodėl atmetė įrodymus, prieštaraujančius teismo išvadoms, pažeidė teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas. Teismas, nustatinėdamas eismo įvykių faktines aplinkybes ir darydamas išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo objektyvumo, jų pakankamumo bei visumos taisykles, įtvirtintas CPK 185 str. 1 d. Bylos įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog S. D., vairuodamas automobilį automagistralėje ir važiuodamas antrąja eismo juosta, atsižvelgė į buvusias eismo sąlygas ir iš anksto nematė / neturėjo galimybės pamatyti šioje eismo juostoje priekyje esančios kliūties – automobilio „Renault Laguna“ bei vėliau iš dešinio kelkraščio staiga į pirmąją eismo juostą įbėgusio ieškovo, taigi jokių neteisėtų veiksmų apeliantas neatliko. Teismas nepagrįstai rėmėsi R. M. ir M. G. parodymais, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 197 str. 1 d. Teismas neturėjo teisės remtis liudytojų R. M., M. G. ir R. L. parodymais ir paneigti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje nustatyto faktą, jog S. D. eismo įvykio metu nepažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas yra pagrindas teigti, jog abu vairuotojai nepažeidė jokių kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių. Teismas nepagrįstai rėmėsi R. M. parodymais ir juos vertino kaip nuoseklius. Nepagrįstai rėmėsi ir M. G. parodymais, nes jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir duoti bylos nagrinėjimo metu iš esmės skiriasi. M. G. akivaizdžiai klaidingai suvokia bei vertina susidariusią situaciją eismo įvykio metu. Teismas pažeidė CPK 263 str. 1 d. ir 270 str. 4 d., visiškai nepagrindė išvados, jog yra priežastinis ryšys tarp S. D. veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.270 str. 1 d., 6.253 str. 1, 5 d. bei 6.282 str. 1 d. nuostatas ir pažeidė bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo – ieškovo kaltės dydį, nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra tik dalis jo kaltės. Mano, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir jo patirtos žalos. Ieškovui, pažeidusiam 17 įvairių teisės aktų nuostatų ir dėl to patyrusiam žalą, teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė dalį žalos atlyginimo. Teismas neteisingai nustatė turtinės žalos dydį ir pažeidė CK 6.283 str. 1 d., 6.249 str. 3 d. nuostatas. Teismas, priteisdamas ieškovui 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė CK 6.250 str. 1 d., 6.270 str. 1 d., 6.282 str. 1 d. bei nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai sprendė, jog S. D. yra tinkamas atsakovas šioje byloje, ir pažeidė CK 6.270 str. Byloje nėra duomenų, kad S. D. eismo įvykio metu būtų vykdęs darbo funkcijas, kad jis vyko automobilio valdytojo interesais. Teismas nepagrįstai a priori vertino, jog UAB „Kelių remonto grupė“ galimybę valdyti automobilį prarado dėl jo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su atsakovo S. D. apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi. Sprendime aiškiai nurodoma, kuo pasireiškė atsakovų (vairuotojų) neteisėti veiksmai, koks buvo jų turinys ir forma. Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas buvo neatsargus eismo įvykio situacijoje. S. D. privalėjo įvertinti galimas grėsmes ir numatyti pasekmes. Tiesioginiais atsakovų veiksmais ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo sveikatos sužalojimą lėmė tiek automobilio „Renault Laguna“ buvimas automagistralės juostoje, tiek nepakankamas atsakovo S. D. atidumas vairuojant. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovo kūno sužalojimai padaryti jį (pėsčiąjį) partrenkus automobiliu „Mercedes Benz 220“. Atsakovai neįrodė, kokiais veiksmais pasireiškė ieškovo didelis neatsargumas eismo įvykio situacijoje. Nesutinka, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas apskaičiuodamas ginčo žalos dydį. Teismas tinkamai vertino ieškovo patirtus sužalojimus, teisingai nustatė priteistino žalos atlyginimo dydį. Pažymi, jog darbuotojo naudojimasis įmonės automobiliu savaime nesuponuoja įmonės atsakomybės, todėl S. D. yra tinkamas atsakovas byloje. Ieškovas atsiliepimu su atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą, teisingai nustatė priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ieškovas, būdamas sužalotas automobilyje, negalėdamas suvokti savo veiksmų ir visiškai jų valdyti, atsidūrė važiuojamojoje kelio juostoje, kur buvo partrenktas kitos transporto priemonės. Teismas žalos atlyginimą priteisė nepaneigdamas draudikės dalinės atsakomybės principo. Ieškovas atsiliepimu su atsakovo R. L. apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad sprendimas pagrįstas ir teisėtas, sprendime aiškiai nurodoma, kaip pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai, teismas rėmėsi teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisingai nustatė priteistino žalos atlyginimo dydį.
Atsakovas S. D. atsiliepimu su atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu sutinka. Trečiasis asmuo BUAB „Kelių remonto grupė“ atsiliepimu sutinka su atsakovų apeliaciniais skundais ir jų reikalavimus prašo išspręsti teismo nuožiūra. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Civilinė byla apeliacinės instancijos teismui perduota nagrinėti naujo – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-13 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-19 sprendimą ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 3, b. l. 89–101, 167–179). Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, atsižvelgia į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, teisiškai reikšmingų civilinės atsakomybės sąlygų (ne) buvimo, jų vertinimo, taip pat priežastinio ryšio nustatymo ir kt. ginčui aktualius teisinius aspektus.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 82-1-00658-11, 2012-11-30 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovų R. L. ir S. D.. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 2011-12-08, 17 val. 29 min., Raseinių r., Girkalnio sen., Kiečių k. teritorijoje, automagistralės Vilnius–Klaipėda 164-ame kilometre, R. L., vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu ir esant drėgnai kelio dangai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko šį automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į metalinius skiriamosios juostos atitvarus. Per eismo įvykį iš automobilio iškrito keleivių asmeniniai daiktai, kurių ieškovas nubėgo surinkti į dešinį automagistralės kelkraštį. Grįždamas prie apgadinto automobilio, ieškovas pirmoje eismo juostoje buvo patrenktas ir sužalotas automobilio „Mercedes Benz E220“, kurį vairavo atsakovas S. D.. Atlikus teismo medicinos specialisto tyrimą (specialisto išvada Nr. G 21/12(10), ieškovui nustatytos muštinės žaizdos pilve, juosmenyje, dešiniame peties sąnaryje, antakyje, odos nubrozdinimai juosmenyje, kūne, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimas, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės ir momeninės, kairio pusrutulio pakaušinės, kaktinės ir momeninės skilčių sumušimai, dešinio plaučio sumušimas su ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kepenų, dešinio inksto, antinksčio sumušimai su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, trauminis kairiojo petinio rezginio uždegimas, dešinio žastikaulio, abiejų blauzdikaulių lūžimai, kas sukėlė mažakraujystę po nukraujavimo. Kompleksiniu eismo įvykio ir teismo medicinos specialistų tyrimu (specialisto išvada Nr. 11-1014 (12) nustatyta, kad kontakto su automobilio „Mercedes Benz“ priekinėmis dalimis metu ieškovui buvo padarytos muštinės žaizdos pilve, juosmenyje, dešiniame peties sąnaryje, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimas, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių sumušimas, dešinio plaučio sumušimas, kepenų, dešinio inksto, antinksčio sumušimai, dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, abiejų blauzdikaulių lūžimai. Po pėsčiojo (ieškovo) partrenkimo jo kūnas buvo bloškiamas į priekį automobilio važiavimo kryptimi ir į asfalto dangą atsitrenkė, tikėtina, kairiuoju kūno paviršiumi, tuo metu padarytas kairio pusrutulio pakaušinės, kaktinės ir momeninės skilčių sumušimas, nubrozdinimai kūno kairėje pusėje. Išvadoje neatmetama galimybė, kad ieškovas galėjo patirti kai kuriuos kūno paviršiaus sužalojimus (nubrozdinimus, kraujosruvas), būdamas automobilio „Renault Laguna“ keleiviu ir kontaktuodamas su šio automobilio salono dalimis, tačiau išskirti juos po to, kai jis su daug didesne jėga buvo nutrenktas automobilio „Mercedes Benz“, būdamas pėsčiuoju, nėra galimybės.
Ieškovui laikotarpiu nuo 2012-05-09 iki 2012-11-08 nustatytas 20 proc. nedarbingumas, o laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2015-12-03 – 50 proc. nedarbingumas (t. 1, b. l. 58, 150). Iš 2013-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, jo priedų – fotolentelių nustatyta, jog ieškovui konstatuoti randai dešinės pusės juosmens šone, žasto išorinėje dalyje, blauzdoje (t. 2, b. l. 149, 150). Iš ieškovo eismo įvykio metu dėvėtų rūbų fotonuotraukų matyti, jog striukė yra juodos (blizgančios) spalvos su siauromis baltos spalvos juostomis ant abiejų striukės rankovių (ties riešais), striukės apačioje (ties liemeniu), priekyje (ties krūtine), džinsinės kelnės – standartinės, be šviesą atspindžių elementų, batai – tamsios spalvos be šviesą atspindinčių elementų (t. 1, b. l. 153, 154, baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 113, 114, 115). Ieškovas laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2013-05-02 nuolatine (dienine) forma studijavo (duomenys neskelbtini). 2013-05-02 išbrauktas iš studentų sąrašų paties prašymu, prašyme nurodant: „Nepakeliu tokio krūvio, sunku mokytis“ (t. 1, b. l. 152, 180, 181). 2011-08-09 kasos kvitas ir garantinė pažyma patvirtina, jog ieškovas įsigijo nešiojamąjį kompiuterį „Asus K72DY-TY058D“ už 1 900 Lt (t. 1, b. l. 65). 2011-07-16 kasos kvitas ir garantinė pažyma patvirtina, jog ieškovas įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C3-100“ už 451 Lt (t. 1, l. 66). Iš 2009-12-17 nuomos sutarties, kuri 2012-02-28 šalių susitarimu nutraukta, matyti, kad UAB „Silberauto“ išnuomojo automobilį „Mercedes Benz E220 CDI“ BUAB „Kelių transporto grupė“, nuomininkė sutartimi prisiėmė visą atsakomybę, susijusią su automobilio naudojimu (sutarties 3.7 p.) (t. 1, b. l. 89–94, t. 2, b. l. 69). Automobilis „Renaul Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ laikotarpiu nuo 2011-09-17 iki 2012-09-16 (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 58). Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2010-12-21 iki 2011-12-20 (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-11 l. 71). Duomenų, jog ieškovui atlyginta (ar iš dalies atlyginta) ginčo eismo įvykio metu patirti sužalojimai ir (ar) neturtinė žala, byloje nėra.
Dėl atsakovų S. D. ir R. L. civilinės atsakomybės pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (ne) buvimo
Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas S. D. ginčo eismo įvykio metu, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E220“, automagistralės Vilnius–Klaipėda 164-ame kilometre, važiuodamas antrąja eismo juosta ir artėdamas prie pirmojo eismo įvykio vietos, turėjo ir galėjo būti objektyviai atidesnis ir atsargesnis – įvertinti aplinkybes, jog yra tamsus žiemos vakaras, rūkana, eismas intensyvus, jo pasirinktas važiavimo greitis maksimalus (tuo metų laiku automagistralėje leistinas 110 km/h), kelio danga drėgna, todėl turėjo įdėmiai stebėti situaciją kelio priekyje. Aplinkybę, jog jis važiavo apie 110 km/h greičiu, S. D. pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 132). Be to, S. D. ginčo įvykio metu turėjo 6 metų vairavimo stažą, taigi, tikėtina, turėjo pakankamai vairavimo patirties važiuoti įvairiu paros metu, įvairiomis eismo ir oro sąlygomis (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 68).
Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti S. D. parodymai, jog jis netikėtai pamatė automobilį „Renault Laguna“, teismo vertinami kritiškai, nes S. D. pakako laiko bei atitinkamai atstumo tam, kad manevruodamas išvengtų susidūrimo su automobiliu „Renault Laguna“. Taigi, mažindamas važiavimo greitį (stabdydamas automobilį) ir pasukdamas automobilį į pirmąją eismo juostą, S. D. sugebėjo išvengti susidūrimo su skersai jo važiavimo krypčiai stovėjusiu automobiliu „Renault Laguna“, tačiau akivaizdu, jog vien šių jo veiksmų objektyviai nepakako tam, kad saugiai pravažiuotų pro pirmojo eismo įvykio vietą, nes neišvengė susidūrimo su pirmoje eismo juostoje buvusiu automobiliu „Renault Laguna“ keleiviu – ieškovu G. Č.. G. Č. veiksmai (didelis neatsargumas) ginčo situacijoje susiję priežastiniu ryšiu tiek su žalos jam pačiam kilimu, tiek su S. D. vairuojamam automobiliui padarytais sugadinimais po susidūrimo su juo. Tokie G. Č. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs minėtai žalai / sugadinimams atsirasti CK 6.282 str. 1 d. normos prasme, ir į tai iš esmės atsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismo atsižvelgtina, sprendžiant dėl ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydžio.
S. D., kaip ir kiekvienas didesnio pavojaus šaltinį vairuojantis asmuo, turėjo ne tik laikytis KET reikalavimų, bet būti atidus bei atsargus. Nevykdydamas šios bendro pobūdžio pareigos, S. D. nepastebėjo, jog jo važiavimo kryptimi automagistralės dešinėje pusėje yra sustojusi transporto priemonė su įjungtais avariniais žibintais (vilkikas „Scania 420“). Tamsius daiktus kelyje naktį galima prieš save pastebėti ne toliau kaip už 100–110 m. Tolimosios žibintų šviesos apšviečia iki 100–150 m kelio ruožą, artimosios – 40–50 m. Todėl įjungus tolimąsias žibintų šviesas, saugiai galima važiuoti apie 80–90 km/h greičiu, įjungus artimąsias – apie 50 km/h (http://www.metal.lt/patarimai.html, CPK 179 str. 3 d.). Byloje nėra įrodymų, kad buvo viršytas leistinas maksimalus greitis, todėl S. D., artėdamas prie pirmojo eismo įvykio vietos, kolegijos vertinimu, objektyviai galėjo įvertinti neabejotinai pavojingą netipinį transporto priemonių sustojimo vietą (išsidėstymą) ir suprasti, kad įvyko eismo įvykis, taip pat įžiūrėti, pastebėti ne tik automobilio „Renault Laguna“ kontūrus, bet ir šviesą gerai atspindintį, nuo šios transporto priemonės nukritusį valstybinio numerio ženklą, pabirusių ant kelio automobilio „Renault Laguna“ detalių (galinis žibintas) atspindžius, taip pat žmonių – automobilio „Renault Laguna“ ekipažo, siluetus ir ieškovo rūbų aprangos – striukės, joje esančių šviesą atspindinčių baltos spalvos įsiuvų atspindžius, taigi turėjo būti atidesnis, atsargesnis ir nedelsdamas sulėtinti važiavimo greitį tiek, kad galėtų prireikus sustoti dėl, tikėtina, priekyje objektyviai esančių kliūčių (kito automobilio (-ių), automobilio (-ių) nuolaužų, daiktų, asmens (-ų) ir pan. kelyje).
Tiek ginčo įvykio metu, tiek šiuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklės reglamentavo bei reglamentuoja, jog: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 p.); eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis (KET 5 p.); eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.); pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 133 p.); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530). Nurodyti KET reikalavimai žinomi kiekvienam vairuotojui. Kiekvienas tiek pat vairavimo patirties turintis vairuotojas tokioje situacijoje tamsiu paros metu įvertintų visus išvardytus požymius ir aplinkybes, sumažintų greitį iki minimalaus ar net sustotų, atidžiau, atsargiau vairuotų (elgtųsi), nes šioje situacijoje vien manevravimo nepakanka. Šiuo atveju visi požymiai ir aplinkybės neabejotinai rodė ir leido daryti prielaidas apie jau įvykusį eismo įvykį ir labai tikėtiną kliūtį (-is) kelyje. S. D. pasirinktas elgesys kelyje tik iš dalies padėjo išvengti neigiamų pasekmių – S. D. vairuojamas automobilis nesusidūrė su automobiliu „Renault Laguna“, tačiau akivaizdu, jog jo veiksmai buvo nepakankami tam, kad išvengtų susidūrimo su ieškovu ir atitinkamai žalos jam padarymo (CPK 185 str.).
Ginčo atveju S. D. bei R. L. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, jog jų veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 281 str. 1 ir 3 d., požymių. Taigi tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog S. D. ir (ar) R. L. pažeidė Kelių eismo taisykles. Tačiau šis faktas savaime neeliminuoja šių vairuotojų civilinės atsakomybės CK 6.246 str. 1 d. normos prasme, inter alia, numatančios, jog civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ginčo atveju atsakovų S. D. bei R. L. veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės prasme neįėjo į BK 281 straipsnio 1 ir 3 d. sudėtį, todėl vien ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas nepaneigia, kad S. D. ir R. L. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Išdėstytos teismo išvados, ginčo situacijos aplinkybių vertinimas padarytas kompleksiškai, sistemiškai įvertinus šių ginčo situacijos faktinių aplinkybių visumą, remiantis loginiu, sisteminiu teisės aiškinimo metodais, remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (be kita ko, kiekvieną bylos įrodymą analizuojant ir vertinant tiek atskirai, tiek kartu visų faktinių duomenų kontekste):
1) ginčo įvykio vietoje kelias yra tiesus, vietovės reljefas lygus (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 8, 9–12, 16, 17, 22), hidrometeorologinės sąlygos ginčo antrojo eismo įvykio metu buvo pakankamai geros – matomumas, nors ir esant rūkanai, apie 7 km (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 23). Taigi S. D. matymo laukas vairuojant buvo pakankamai geras, nekomplikuotas ir (ar) neapsunkintas pašalinių veiksnių;
2) automobilis „Renault Laguna“ po susidūrimo su krovininiu automobiliu „Scania 420“ stovėjo skersai kelio antroje eismo juostoje (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 8, 13, 14). Duomenų, jog nepastebėti šio automobilio S. D. sutrukdė priešais, t. y. kita automagistralės puse, atvažiuojančių automobilių šviesos ar kt. aplinkybės, byloje nėra ir S. D. tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nenurodė ir byloje nenurodo;
3) krovininis automobilis „Scania 420“ po susidūrimo su automobiliu „Renault Laguna“ sustojo ir stovėjo su įjungtais avariniais žibintais apie 60 metrų nuo automobilio „Renault Laguna“ dešiniajame automagistralės kelkraštyje (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 8, 24, 26) ir jokių kliūčių tai pastebėti, matyti kitiems vairuotojams, taigi ir S. D., nebuvo;
4) krovininio automobilio „Scania 420“ vairuotojas R. M., iki S. D. vairuojamas automobilis susidūrė su ieškovu, buvo išlipęs iš transporto priemonės ir nešėsi su savimi avarinio sustojimo ženklą (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 132). Šio krovininio automobilio vairuotojo R. M. parodymus, jog po susidūrimo su automobiliu „Renault Laguna“ jis pastatė avarinį sustojimo ženklą priešais šį automobilį antrojoje eismo juostoje, teisėjų kolegija vertina kaip netikslius, nes nei detaliai ginčo eismo įvykio situaciją užfiksavę Autoavarijos vietos plano duomenys (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 8), nei ginčo įvykio situacijos fotonuotraukos, nei kiti bylos duomenys nepatvirtina šios aplinkybės;
5) po pirmojo eismo įvykio visas automobilio „Renault Laguna“ ekipažas (trys keleiviai – M. G., V. G. ir (ieškovas) G. Č., vairuotojas – atsakovas R. L.) buvo išlipę iš šio automobilio ir stovėjo prie šio automobilio, o G. Č., be kita ko, vaikščiojo po automagistralę (dėvėjo minėtą striukę su šviesą atspindžiais įsiuvais) ir susidūrimo su S. D. vairuojamu automobiliu metu judėjo priešais šį automobilį, taigi šviesą atspindinčios ieškovo rūbų detalės objektyviai galėjo būti matomas ir iki tada, kai S. D. vairuojamas automobilis išvengė susidūrimo su skersai kelio stovėjusiu automobiliu „Renault Laguna“;
6) automobilio „Renault Laguna“ priekinis buferis su ant jo pritvirtintu (švariu ir šviesą atspindinčiu) valstybinio numerio ženklu buvo nukritęs ant žemės už šio automobilio kairiajame automagistralės antrosios eismo juostos kelkraštyje; galinis automobilio „Renault Laguna“ žibintas po šio automobilio atsitrenkimo į atitvarus liko antrosios eismo juostos kelkraštyje (užfiksuotas apie 10 metrų priešais po avarijos sustojusį automobilį) (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 8, 11, 12, 14, 15). Taigi atvažiuojančiam antrąja eismo juosta S. D. šių detalių atspindžiai objektyviai turėjo būti matomi (atspindėti automobilio šviesas);
7) automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas R. L., įvykus eismo įvykiui, matydamas, jog realiai po eismo įvykio automobilio visi žibintai išdužę, nešviečia, nesiėmė protingų ir akivaizdžiai būtinų šioje situacijoje veiksmų / priemonių tam, kad pažymėtų autoavarijos vietą kitais objektyviai galimais ir leistinais būdais. R. L. parodymai, jog iškarto po eismo įvykio jis įjungė automobilio „Renault Laguna“ avarinius žibintus, vertinami kaip nepatvirtinantys, jog šio automobilio avarinių žibintų šviesos ginčo atveju veikė gerai ir (ar) buvo iš toli matomos kitiems vairuotojams, ir to pakanka konstatuoti, jog pareigą būti atsargus ir atidus įvykus tokiam eismo įvykiui jis vykdė tinkamai. Tiek automobilio „Renault Laguna“ fotonuotraukos, tiek avarijos plane užfiksuoti duomenys patvirtina, jog šis automobilis mažiausiai tris kartus trenkėsi (priekiu bei galu) į automagistralės atitvarus, todėl išdužo tiek priekiniai, tiek galiniai automobilio žibintai.
Taigi R. L. taip pat nebuvo pakankamai atidus, atsargus – neįvertino aplinkybių, jog automagistralėje eismas intensyvesnis, važiavimo greičiai didesni, paros metas – tamsus žiemos vakaras, todėl reikalinga ir būtina nedelsiant imtis priemonių pažymėti antroje eismo juostoje stovintį automobilį (pvz., pastatyti avarinio sustojimo ženklą, užsivilkti šviesą atspindinčią liemenę ir (ar) kitais būdais signalizuoti kitiems eismo dalyviams apie esamą kliūtį jų kelyje bei imtis priemonių neleisti į kelio važiuojamąją dalį eiti jo vežtiems keleiviams). Pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai R. L. (kaip vairuotojas) turėjo žinoti, nes atitinkamas pareigas numatė (ir numato) ir KET 11 p., – eismo dalyviai, sudarę kliūtį kelyje, sukėlę jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti privalo pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius (CPK 185 str.).
Dėl ieškovo (nuketėjusiojo) G. Č. veiksmų vertinimo kaip didelis neatsargumas ir jo (ne) sužalojimo pirmojo eismo įvykio metu teisinės reikšmės vairuotojų civilinės atsakomybės mastui
Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovas važiavo automobiliu „Renault Laguna“ neprisisegęs saugos diržo, sėdėjo automobilio gale, vairuotojo pusėje ir po šio automobilio kontakto su vilkiku ir automagistralės atitvarais, tikėtina, susižalojo galvą į automobilio šoninį langą ir (ar) automobilio salono detales, tačiau šis sužalojimas nebuvo tokio pobūdžio ir (ar) tiek sunkus, jog ieškovas negalėjo laisvai judėti, t. y. išlipti iš automobilio, stovėti prie automobilio bei, tikėtina, atsakyti R. L., jog nusiskundimų neturi (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 131). Aplinkybė, jog ieškovas nepamena aplinkybės, ar jis rinko išsibarsčiusius ant kelio po avarijos asmeninius daiktus ir pan., savaime nepaneigia, jog iš esmės jis buvo sąmoningas įvykus eismo įvykiui, t. y. suprato savo veiksmų turinį, nes faktiniai duomenys patvirtina, jog jis galėjo vaikščioti, rinkti daiktus (CPK 185 str.). Taigi, ieškovas buvo sąmoningas ir, tikėtina, nebuvo sužalotas tiek, jog negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl turėjo pareigą elgtis atsargiai ir nevaikščioti po automagistralės važiuojamąją dalį, o šių pareigų nevykdydamas, tuo pat metu atsakovams (vairuotojams) nesiėmus minėtų atidumo, atsargumo priemonių, sukėlė grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, dėl ko jis buvo partrenktas S. D. vairuojamo automobilio.
Teisėjų kolegija pažymi, jog objektyviai nuo pirmojo eismo įvykio iki antrojo praėjo nedidelis laiko tarpas, tikėtina, jog nedaugiau kaip 4–5 minutės (įvertinus pirmojo eismo įvykio dalyvių veiksmus, judėjimą įvykio vietoje). Todėl, teisėjų kolegijos manymu, automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas R. L. turėjo pakankamai laiko minėtiems veiksmams atlikti bei galėjo pasirūpinti ieškovo saugumu, nes objektyvių kliūčių nevykdyti pareigos – privalomai imtis visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, nebuvo (KET 9 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-03-01 iki 2012-05-01) 13 str. 3 d., 30 str. 1, 3 p., CPK 185 str.).
CK 6.247 str. įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai (jiems) padidėti. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek atsakovas S. D., tiek R. L. savo veiksmais (neteisėtu neveikimu) pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) ir tai neabejotinai turėjo įtakos / lėmė žalos ieškovui G. Č. padarymą (netiesioginis priežastinis ryšys), tačiau ir paties nuketėjusiojo – ieškovo G. Č. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti (CK 6.282 str. 1 d.), todėl atsakovų S. D. ir R. L. civilinės atsakomybės mastas, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatytinas po lygiai, t. y. po 33,33 proc., o likusi civilinės atsakomybės dalis perkeltina pačiam ieškovui ir į tai atsižvelgtina nustatant priteistino ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį (CPK 185 str.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2351, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga ginčo eismo įvykiui kilti buvo pėsčiojo G. Č. veiksmai, – tamsiu paros metu bėgo į kitą važiuojamosios dalies pusę prieš artėjantį automobilį „Mercedes Benz E220“, sudarydamas jo vairuotojui neišvengiamą kliūtį (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 166–169), savaime nepaneigia minėtų teismo išvadų dėl atsakovų S. D. ir R. L. civilinės atsakomybės. Šių atsakovų (ar kurio iš jų) kaltė šioje civilinėje byloje nenustatinėtina, nes neįeina į jos įrodinėjimo dalyką (CK 6.270 str. 1 d.), skirtingai nei minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Taigi baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Atsižvelgiant į tai, apeliantų S. D. ir R. L. skundų argumentai, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jog ginčo turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, o ne atsakovų kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojų kaltų veiksmų (neveikimo) ir kt., atmestini kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti.
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo
Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita.
Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimai patvirtina, jog atsakovų S. D. ir R. L. vairuoti automobiliai buvo apdrausti civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl iš atsakovų turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas solidariai (CK 6.6 str.).
Byloje nustačius, jog atsakovų S. D. ir R. L. civilinės atsakomybės mastas, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatytinas po lygiai, t. y. po 33,33 proc., įvertinus bylos duomenis, pagrindžiančius, jog ginčo įvykių metu ieškovo nešiojamasis kompiuteris „ASUS K72D“ buvo visiškai sugadintas (nuostolis 550,27 Eur (1 900 Lt), nešiojamojo kompiuterio krepšys – suplėšytas (nuostolis 43,44 Eur (150 Lt); telefonas „Nokia“ – visiškai sugadintas (nuostolis 130,62 Eur (451 Lt), rankinis laikrodis – sudaužytas (nuostolis 28,96 Eur (100 Lt), rūbai – striukė, džinsai, marškinėliai – suplėšyti, nebetinkami naudoti (nuostolis 173,77 Eur (600 Lt), atsižvelgiant į tai, jog sugadintų daiktų kaina nėra pernelyg didelė ar neprotinga, darytina išvada, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteisto turtinės žalos atlyginimo ir sumažinti solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui priteistą 587,52 Eur (2 028,60 Lt) turtinės žalos atlyginimą iki 308,98 Eur, padidinti solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui priteistą 146,88 (507,16 Lt) turtinės žalos atlyginimo sumą iki 308,98 Eur (CPK 178 str., 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., CK 6.249 str. 1 d., 6.6 str.). Atsižvelgiant į tai, apelianto R. L. skundo argumentai, jog ieškovo žieminė striukė, džinsai ir marškinėliai įvertinti per didele kaina ir kt., atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Taigi, teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl žalos dydžio sumažinimo taikant CK 6.282 straipsnį.
Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 str. turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių kriterijų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteistino iš eismo įvykį sukėlusio asmens, kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 145–8 188 Eur sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; kt.).
Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. G 21/12(10) duomenimis nustatyta, jog G. Č. ginčo atveju nustatytos muštinės žaizdos pilve, juosmenyje, dešiniame peties sąnaryje, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimas, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės ir momeninės, kairio pusrutulio pakaušinės, kaktinės ir momeninės skilčių sumušimai, dešinio plaučio sumušimas su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kepenų, dešinio inksto, antinksčio sumušimai su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, trauminis kairio petinio rezginio uždegimas, dešinio žastikaulio, abiejų blauzdikaulių lūžimai. Dešinio žastikaulio, abiejų blauzdikaulių lūžimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 124–126). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1014(12) konstatuota, kad kontakto su automobilio „Mercedes Benz“ priekio dalimis metu G. Č. buvo padarytos muštinės žaizdos pilve, juosmenyje, dešiniame peties sąnaryje, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimas, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių sumušimas, dešinio plaučio sumušimas, kepenų, dešinio inksto, antinksčio sumušimai, dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, abiejų blauzdikaulių lūžimai. Po pėsčiojo partrenkimo jo kūnas buvo bloškiamas į priekį automobilio važiavimo kryptimi ir į asfalto dangą atsitrenkė, tikėtina, kairiuoju kūno paviršiumi, tuo metu padarytas kairiojo pusrutulio pakaušinės, kaktinės ir momeninės skilčių sumušimas, nubrozdinimai kūno kairėje pusėje (baudžiamosios bylos Nr. 82-1-00658-88 l. 170–173).
Ieškovo reikalavimą dėl 145 000 Lt (41 995 Eur) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies – ieškovo patirtą moralinę žalą dalijo pusiau ir įvertino 70 000 Lt (20 273 Eur), motyvuodamas tuo, jog turtinė ir neturtinė žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovų S. D. ir R. L. veiksmais, jog dėl patirtų sužalojimų yra kaltas ir pats ieškovas, kuris nebuvo pakankamai atidus ir atsargus susidariusioje situacijoje. Taip pat nurodė, jog atsižvelgia į teismų praktiką dėl moralinės žalos atlyginimo, ieškovo patirtus sužalojimus, susidariusias tiek sveikatos, tiek kitas visaverčio gyvenimo netekimo pasekmes, jo jauną amžių, jog vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo motyvą, jog ginčo neturtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgdamas į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nes minėta praktika yra kitokia, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai atskleidė vairuotojų pareigos būti atidiems ir rūpestingiems turinį, nepakankamai susiejo vairuotojų ir paties nukentėjusiojo veiksmų pobūdį, todėl per didelę teisinę reikšmę suteikė vien ginčo sveikatos sutrikdymo pasekmėms.
Byloje nustatyta ir įrodyta, jog eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ieškovas gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) (2011-12-08 hospitalizuotas, diagnozė: politrauma; atliktos lūžgalių repozicijos, osteosintezė plokštelėmis ir sraigtais; po operacijos galūnės imobilizuotos longetėmis; gydytas narkotiniais analgetikais, analgetikais; išliko kairės pusės flegija; dėl galvos smegenų traumos, ligos detalesniam ištyrimui ir specializuotam gydymui 2011-12-09 perkeltas į LSMU VšĮ Kauno klinikų Galvos traumų skyrių), (duomenys neskelbtini) ligoninėje (hospitalizuotas 2011-12-23, išrašytas 2012-01-06; diagnozė: politrauma; ligos eiga – bendra būklė pagerėjo, išrašytas į namus ambulatoriniam gydymui; rekomendacijos: 2 mėn. gulimas režimas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (neurochirurgo konsultacijos), (duomenys neskelbtini) ligoninėje (nuo 2012-03-07 iki 2012-03-27; po reabilitacijos prognozės, laikantis judėjimo rėžimo, visapusiškai palankios), VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikose (hospitalizuotas 2011-12-09, išrašytas 2011-12-23; pagrindinė liga: keleto pilvo ertmės organų sužalojimas; lydinčios ligos: sutrenkimas, petinio rezginio sužalojimas; trauminis pneumotoraksas, kiti plaučių sužalojimai ir rankos (-ų), kojos (-ų) dauginiai lūžiai; 2011-12-21 pradėta kineziterapija; išrašant būklė patenkinama, dinamika teigiama, infiltracija dešinėje pusėje sumažėjusi) (t. 1, b. l. 38–57, 148-149, 151). 2012-05-09 darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog G. Č. nustatytas 80 proc. netektas darbingumas nuo 2012-05-09 iki 2012-11-08 (t. 1., b. l. 58, 59). Ieškovas išleido 655,81 Lt vaistams įsigyti (t. 1. b. l. 61–64). Iš Kauno technologijos universiteto 2013-12-06 pažymos apie G. Č. studijas universitete nustatyta, jog jis nuo 2011-09-01 iki 2013-05-02 nuolatine (dienine) forma studijavo (duomenys neskelbtini). 2013-05-02 išbrauktas iš studentų sąrašų paties prašymu (t. 1, b. l. 152, 180, 181).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog neturtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė, civilinę atsakomybę atsakovams paskirstydamas tokia proporcija – 20 proc. atsakovui R. L., 80 proc. atsakovui S. D. (solidariai su AB „Lietuvos draudimas“). Taigi apeliacinės instancijos teisme nustačius, jog vairuotojų (atsakovų) neteisėtas neveikimas bei kartu ir didelis nukentėjusiojo (ieškovo) neatsargumas turėjo įtakos ginčo žalos atsiradimui, įvertinusi išdėstytas faktines ieškovo gydymosi aplinkybes, atsižvelgdama į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu buvo sužaloti asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, atsižvelgiant ne tik į atsakovų ir ieškovo (ne) turtinių interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų buvimą (randai, mažesnis darbingumas), vertinant visumą aplinkybių, yra pagrindas konstatuoti, jog dėl ieškovui padaryto sunkus sveikatos sutrikdymo jam padaryta 8 000 Eur dydžio neturtinė žala, taigi po 33,33 proc. šios sumos (po 2 666,40 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovų taip: po 2 500 Eur neturtinės žalos iš atsakovų S. D. ir R. L. vairuotus automobilius apdraudusios atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, o likusi 332,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma priteistina ieškovui iš atsakovų S. D. ir R. L., t. y. po 166,44 Eur (iš viso ieškovui priteistina 5 332,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Teismas pažymi, jog Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. (akto redakcija, galiojusi ginčo įvykių metu) nustatė, jog civilinės atsakomybės draudiko (AB „Lietuvos draudimas“) maksimali sutartinės atsakomybės dėl neturtinės žalos riba yra 2 500 Eur (8 632 Lt) dėl vieno įvykio nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti solidariai neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų S. D. ir R. L. su atsakove AB „Lietuvos draudimas“, atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė yra galima tik neviršijant 2 500 Eur dydžio. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principu, nacionalinis teismas prireikus turi atsižvelgti į visą nacionalinės teisės sistemą, siekdamas nustatyti, kokia apimtimi ji gali būti pritaikyta taip, kad nacionalinės teisės aiškinimo rezultatas nebūtų priešingas, negu siekiamas Tarybos direktyva 2009/103/EB. Šiuo atveju minėto įstatymo 11 str. 1 d. numatytas konkretus draudiko atsakomybės atlyginant neturtinę žalą ribojimas. Draudiko prievolė atlyginti žalą, kylančią iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, yra ribota tokioje sutartyje nustatyta draudimo išmokos suma (CK 6.254 str. 2 d.), o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai, todėl dėl minėtų motyvų ieškovui iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ne šios sumos priteisiamos solidariai su atsakovais S. D. ir R. L..
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į šiuos skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, nurodytą teisinį ginčo situacijos aplinkybių vertinimą, daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinius skundus tenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti nurodytu būdu, papildant sprendimą nurodytais motyvais tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsakovų civilinės atsakomybės faktinių ir juridinių pagrindų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
Nustatyta, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-23 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo R. L. turto areštas, neviršijant 30 000 Lt (8 688,60 Eur) sumos, atsakovo S. D. – 120 000 Lt (34 754,40 Eur), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leidžiant iš banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų įvykdyti prievolę ieškovui (LITEKO).
Atsižvelgiant į tai, jog šia nutartimi keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, keistinas 2013-09-13 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas – areštuoto atsakovo R. L. turto arešto mastas mažintinas iki 1 133,88 Eur, atsakovo R. D. – iki 644,92 Eur sumos. Pakeistos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).
Dėl atsakovo R. L. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones
2016-03-22 teismui atsakovas R. L. pateikė prašymą, juo prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-23 nutartimi jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti R. L. išmokėti 80 proc. jo darbo užmokesčio iš areštuotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (antstolė V. V., vykdomoji byla Nr. 2-1619-747/2013). Prašymą grindžia aplinkybėmis, jog tęsia studijas (duomenys neskelbtini), yra išlaikomas tėvų. 2016-03-07 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestis yra pervedamas į antstolės areštuotą banko sąskaitą, todėl jis negali naudotis darbo užmokesčio lėšomis savo pragyvenimui, taigi pažeidžiamos jo turtinės teisės. Jokio kito turto atsakovas neturi. Remiasi CPK 736 str. 1 d. 2 p., reglamentuojančia, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų. Teismo sprendimo, jog atsakovas yra skolingas ieškovui, nėra.
Nors Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-13 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, inter alia, atsakovui R. L. sumažintas daugiau nei dešimt kartų, tačiau teismas pažymi, jog piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą, jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, piniginės lėšos neabejotinai reikalingos kasdieniniam pragyvenimui, normaliam ir oriam gyvenimui. Todėl atsakovo R. L. prašymas, atsižvelgiant į jo turtinę, finansinę padėtį (jokio turto, išskyrus antstolės areštuotą banko sąskaitą banke „Swedbank“, AB, neturi), atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis 496,68 Eur, mokosi (duomenys neskelbtini) ir yra išlaikomas tėvų, į ginčo nagrinėjimo trukmę, tenkintinas iš dalies – Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-23 nutarties dalis, kuria areštuotas atsakovo R. L. turtas, pakeistina, nurodant, jog teismo nustatytina 250 Eur suma, kurią R. L. turi teisę gauti ir naudoti iš areštuotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį (CPK 145 str. 1 d. 12 p., 6 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje turėjo 2 648,50 Eur (t. 1, b. l. 2, 127, t. 2, b. l. 10, 141, 146, 147, t. 3, b. l. 85), atsakovas S. D. – 3 284,58 Eur (t. 2, b. l. 154, t. 3, b. l. 42), atsakovas R. L. – 207,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 13, 157), atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ – 630,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 7). Valstybė byloje turėjo 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Įvertinęs byloje šalių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (jų turinį), atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, į tai, jog ieškovo reikalavimai (bendra 43 443 Eur suma, taigi žyminis mokestis sudaro 1 158 Eur) atsakovui S. D. kartu su AB „Lietuvos draudimas“ tenkinti 8,56 proc. (atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 91,44 proc.), atsakovui R. L. kartu su AB „Lietuvos draudimas“ – 34,24 proc. (atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 65,76 proc.), taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1r-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia: ieškovui iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ po 113 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 49 Eur žyminio mokesčio valstybei; ieškovui iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ po 453 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 198 Eur žyminio mokesčio valstybei; atsakovui S. D. iš ieškovo G. Č. 3 003 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui R. L. iš ieškovo G. Č. 136 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovo G. Č. 268 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei iš atsakovų priteistina po 7,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą dėl priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų dydžių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui G. Č. solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ 308,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui G. Č. iš atsakovo S. D. 166,44 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui G. Č. solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ 308,98 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui G. Č. iš atsakovo R. L. 166,44 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui G. Č. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ iš viso 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui G. Č. iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ po 113 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 49 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti ieškovui G. Č. iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ po 453 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 198 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti atsakovui S. D. iš ieškovo G. Č. 3 003 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. L. iš ieškovo G. Č. 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iš ieškovo G. Č. 268 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų S. D., R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ po 7,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Pakeisti 2013-09-13 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – sumažinti atsakovo R. L. turto arešto mastą iki 1 133,88 Eur, atsakovo S. D. – iki 644,92 Eur sumos.
Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-09-23 nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovo R. L. turtas, nurodant, jog R. L. turi teisę gauti ir naudoti iš areštuotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) sumą kiekvieną mėnesį.