Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. V. Patikslintą ieškinį atsakovui A. G. žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. V. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo A. G. priteisti 103 979 Lt 08 ct žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo aprašo 7 punktą, kuriame nustatytas GAAB reikalavimas: „Pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (ganyklos, pievos iki 5 m)“ ir daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui turi laikyti 2013 metams - ne mažiau 0,2 SG (sutartinio galvijo).Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo nr. 3d-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 2012 m. balandžio 6 d. Nr. 3D-251, Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo priedas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymo nr. 3D-251 redakcija) „gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelė“ kur nurodyta: avys, ožkos vnt. - 0,07 SG.Remiantis tuo, papjautos avys sudarytų: 50 vnt. x 0,07 = 3,50 SG. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl vienkartinės išmokos už plotus 2013 m. mokėjimo“ 2013 m. lapkričio 26 d. Nr. 3D-791, 2.1. punktą: už deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus mokėtina pagrindinė išmoka - 451,72 Lt/ha pareiškėjui skaičiuojama pagal deklaruojamų plotų grupes, išvardytas naudmenų klasifikatoriuje.Remiantis aukščiau išdėstytais teisės aktais, paskaičiuojamas deklaruotų pievų ir ganyklų plotas, už kurį pareiškėjas būtų gavęs tiesiogines išmokas, jeigu būtų laikęs tas netektas 50 vnt. avių.3,5 SG : 0,2 SG = 17,50 ha; 17,50 ha x 451,72 Lt = 7905,10 Lt. Šią sumą ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151, 5.5.4 punktu, kuriame nurodyta, kad vienas iš pareiškėjų, siekiančių gauti kompensacines išmokas pagal MPUV priemonę, tinkamumo kriterijų - „pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, kurias deklaruoja pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir administravimo bei kontrolės taisyklių nuostatas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,5 SG/ha pievų ir ganyklų“.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl 2013 metų kompensavimo išmokų pagal Lietuvos Respublikos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietove (mažiau palankios ūkininkauti vietovės) dydžių patvirtinimo“ 2013 m. spalio 31 d. Nr. 3D-745 1.1 punktas: „tvirtinu 2013 metų kompensavimo išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ dydžius: didelio nepalankumo vietovėse - 251,16 Lt/ha.

Remiantis aukščiau išvardintais teisės aktais ieškovas paskaičiuoja patirtinus nuostolius: 50 vnt. avių x 0,07 =3,5 SG; 3,5 SG : 0,5 SG = 7 ha; 7 ha x 251,16 Lt = 1758,12 Lt. Viso: 1758 Lt 12 ct. Šią sumą ieškovas taip pat prašo priteisti.

Išmokos už laikomas ėriavedes už 2013 metais dar nėra patvirtintos, todėl skaičiavimas darytas remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2012 m. liepos 4 d. Nr. 3D-554 „Papildomos nacionalinių tiesioginių išmokų už eriavedes mokėjimo taisyklės“. Remiantis jomis už papjautas eriavedesieškovas skaičiuoja tokius nuostolius ir prašo juos priteisti: 18 vntėriavedžių x 39 Lt = 702 Lt. Viso: 702 Lt.

Patirtą žalą, nuostolius privalo atlyginti atsakovas ( LR CK 6.267 str.), tačiau atlygino tik jos dalį -16 000 Lt, taip pat apmokėjo 18 avių operavimo išlaidas, 50 avių gydymą, sąsk. f. (duomenys neskelbtini) (tai į pateiktą skaičiuotę neįtraukta). Liko neatlyginta 92 625 Lt. 86 ct. bei 11 353 Lt. 22 ct. (papildomai), viso 103 979 Lt. 08 ct.

Žala, nuostoliai yra dideli, atsakovas, žadėjęs juos atlyginti, atlygino tik nedidelę dalį, nuolat keičia savo poziciją, su mumis pats nebendrauja, gavome tik jo atstovų nepagrįstus ir neteisingus laiškus iš kurių matyti, kad jis vengia ir vengs ateityje ją atlyginti.

Taigi, ieškovo nurodoma visa patirta žala bendrai sudaro 119977,08 Lt, tačiau atsakovas 16000 Lt jau atlygino, todėl ieškovas prašo priteisti likusią patirtos žalos dalį, t.y. 103979,08 Lt.

Ieškovas avių skaičių grindžia išimtinai vienašališkai sudarytais dokumentais, t.y. jo asmeniškai suvestais į Ūkinių gyvūnų registrą ir niekieno netikrintais duomenimis, todėl jietikrintini pagal objektyvius duomenis, sistemiškai. Tam būtina žinoti ir tam tikras fiziologines avių savybes, įvertinti istorinius ieškovo avių ūkio duomenis.

Kaip matyti, iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2013-09-16 rašto priedo -informacijos apie ieškovo ūkyje vykusius avių bandos pasikeitimus nuo 2012-01-01 iki 2013-03-15, ieškovo bandos pagausėjimas buvo sąlygotas įsigijimų iš kitų ūkininkų, kurių ūkiai neturėjo veislinio avių ūkio statuso, ir natūralaus prieaugio iš šių neveislinių avių. Ieškovas faktiškai nevykdė realizavimo - avys buvo skerdžiamos arba esant būtinumui, arba saviems poreikiams, t.y. ūkis yra iš esmės natūrinis, paties ūkio poreikiams. Iki šiol ieškovas nepateikė jokių dokumentų apie galimai primelžtą pieną ir jo realizavimo galimybes, todėl laikytina, kad jis pienininkyste neužsiima ir neužsiėmė, o visos avys yra mėsinės. Šį faktą turėtų patvirtinti ir informacija iš Nacionalinės mokėjimo agentūros apie skirtas išmokas už mėsines avis ir ėriavedės.Minėti duomenys rodo, kad per 2012 m. ieškovo ūkis sulaukė 43 avių prieaugio arba per mėnesį nuo 3 iki 4 avių. Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2013-07-25 rašto priedą - informaciją apie ieškovo ūkyje vykusius avių bandos pasikeitimus nuo 2013-03-15 iki 2013-07-15, neskaitant dėl įvykio ieškovo deklaruojamų nugaišusių avių, liko 23 ėriavedės, kurios per 2013 m. kovo - liepos mėnesius atsivedė 11 ėriukų, t.y. per 5 mėnesius, arba maždaug 2 ėriukus per mėnesį. Įvertinus, kad ieškovo ūkis neteko apie 10 ėriavedžių, išvada, kad ieškovo ūkis buvo pajėgus per mėnesį turėti 3-4 ėriukų prieaugį, pasitvirtina. Tuo tarpu ieškiniu ieškovas nurodo, kad per 2013 m. sausio-kovo mėnesius (iki įvykio) iš viso ūkyje natūralų prieauglį sudarė 40 ėriukų ir įvykio metu kaip tik nugaišo didžioji dalis to prieauglio - 28 ėriukai ir tų ėriavedžių, kurios irgi krito nuo sužalojimų. Kodėl toks staigus prieauglio pagausėjimas, ieškovas nepaaiškina ir negali paaiškinti, o tai rodo, kad būtent ėriukų skaičius yra dirbtinai padidintas (prirašytas dokumentuose). Bylos prasme, laikytina, kad tų ėriukų buvo ir galėjo būti apie 12. Tokias išvadas pagrindžia ne tik pirminiame atsiliepime nurodyti neatitikimai tarp priimtų gaišenų svorio ir privalėjusio būti avių svorio, bet ir pridedamoje lentelėje Nr. 1 pateikiami duomenys apie tų nugaišusių ėriukų prieauglio duomenis - jie rodo, kad tokio prieauglio nebuvo ir negalėjo būti dėl avių fiziologinių savybių (atitinkamos avys, jų net negalėjo atsivesti - kokios nugaišusios avys atsivedė kokius nugaišusius ėriukus nurodyta ieškovo pateiktoje UAB „Marleksa“ kilnojamojoturto vertinimo ataskaitoje). Kad tie duomenys buvo ieškovo prirašyti, patvirtina ir byloje esantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2013-12-11 raštas ir jo priedas, iš kurio matosi, kada ieškovas pateikė duomenis į Ūkinių gyvūnų registrą elektroniniu būdu ir dauguma duomenų, ypač apie ėriukų prieauglį 2013 m. iki įvykio buvo suvesti į registrą 2013-03-20 (eilutė „Įvedimo data") - jau po įvykio (po 2013-03-16), nors pagal Ūkinių gyvūnų registro nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2007-10-10 įsakymu Nr. 3D-451, 29 p. tie duomenys turi būti pateikti per 7 kalendorines dienas nuo įvykio (gyvūnų gimimo ar atsigabenimo). Tokiu būdu iš viso „papildomas“ ieškovo ūkio avių prieauglis buvo - 26 ėriukai ir faktiškai visi tie ėriukai buvo atsivesti avių, kurias ieškovas įvardino kaip ėriavedes ir kurios taip pat nugaišo dėl 2013-03-16 įvykio, t.y. objektyviai šiai dienai nėra galimybės patikrinti to prieauglio fakto net iš dalies.

Tokiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovo ūkyje dėl atsakovo šunų veiksmų nugaišo 19 avių (45-26), kas iš esmės atitinka pirminius šalių skaičiavimus (atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį, nurodė, kad šalys vietoje suskaičiavo 18 nugaišusių visų rūšių avių).

Taigi, skaičiuojant žalą dėl nugaišusių avių vertės, reikia vadovautis būtent atsakovo nurodomu avių skaičiumi (19). Įvertinus tai, kad ieškovas avių neaugino komerciniais tikslais, nes kaip minėta aukščiau, iš esmės neužsiėmė jų ar jų produktų realizavimu, augino jas savo poreikiams, tai tos avys vertintinos ne kaip pirkimo-pardavimo objektas, o kaip mėsos vertė (pagal gyvo svorio kainą). Kaip nurodyta atsakovo į bylą pateiktame Žemės ūkio ministerijos 2013-09-12 leidinyje „Agro rinka“ (11 psl.) vidutinė avių supirkimo kaina pagal gyvą svorį buvo gana pastovi - 2012 m. liepos mėnesį kaip ir 2013 m. birželio, liepos mėnesiais kaina buvo apie 600 Lt už 100 kg gyvojo svorio. Pagal sutvarkytos gaišenos kiekį padarytos žalos suma būtų apie 3000 Lt (494kg*6Lt). Jei skaičiuoti pagal numanomą nugaišusių avių kiekį (19) ir darant prielaidą, kad ieškovas dalį nugaišusių avių mėsos pasiliko arba dalį iš tikrųjų paskerdė anksčiau arba dėl kitų priežasčių jų neliko, įvertinus vienos avies svorį apie 70 kg, gaunam 7980 Lt sumą. Bet kuriuo atveju daug mažesnę sumą negu atsakovas sumokėjo ieškovui.

Kadangi ieškovas nieko naujo nepateikė dėl jo įvardijamos avių vertės pasikeitimo, priklausomai nuo avies amžiaus, skaičiuojant jį nuo įvykio dienos (2013-03-16) iki ieškinio pareiškimo dienos (2013-09-01), tai atsakovas palaiko savo pirminę poziciją, kad pagal CK 6.249 str. - žala suprantama kaip turto netekimas, t.y. įvykio metu prarastas turtas, kurio vertė apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo metu, bet ne pagal galimą turto būklę po žalos įvykio nukentėjusio asmens pasirinktu momentu.

Nieko papildomo ieškovas nepateikė ir dėl reikalavimo dalies, susijusios su pajamomis už pieną - dėl 61 180 Lt sumos. Ieškovas taip ir nenurodė pagal kokius duomenis reikėtų nustatyti, kurios avys buvo melžiamos ir kiek laiko. Šis reikalavimas grindžiamas iš esmės vien turto vertintojo nuomone, kur nurodoma, kad iš vienos avies per metus (jo melžimo laikotarpį) melžiama po 350 ltr. pieno ir iš nugaišusių avių galėjo potencialiai būti melžiamos 19.

Ieškovas kaip ir pripažįsta, jog iki žalos įvykio jokio pieno niekam nepardavinėjo, jokių pajamų už pieno realizavimą nėra gavęs ir negali pateikti tokių įrodymų. Faktas, kad ieškovas negali pateikti įrodymų dėl išlaidų ir infrastruktūros pienininkystės veiklai, nėra PVM mokėtojas, irgi rodo, kad prašomos priteisti negautos pajamos (61 180 Lt), sudarančios ieškovo teigimu, tik nedidelę dalį jo veiklos pajamų, yra nerealios ir grindžiamos vien nepagrįstomis spėlionėmis apie jo galimą naują veiklą, kuriai vykdyti nebuvo net formalių prielaidų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2013-05-13 raštu nurodė, kad ieškovo ūkis nėra registruotas kaip avių pieno ūkis ir nėra gavęs tokiai veiklai jokio leidimo, nors tai būtina pagal galiojančius teisės aktus (Maisto įstatymo 4 str., Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-10-15 įsakymu Nr. Bl-527, 15 p.). Vadinasi, ieškovo ūkis net negali verstis pienininkystės veikla ir iš jos gauti jokių pajamų. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktoje UAB „Maleksa“ kilnojamojo turto vertimo ataskaitoje nurodomos pieno pardavimo kainos nėra kokios nors oficialiai ar viešai deklaruojamos avių pieno supirkimo kainos. Tai kaina, kurios prašo kai kurie avių augintojai, todėl negali patvirtinti realių negautų pajamų fakto ir dydžio.

Ieškovas nepateikia ir jokių įrodymų, argumentų kaip 2013-03-16 įvykis įtakojo jo galimybes toliau vykdyti jo veiklą, atstatyti prarastas avis ir kodėl jis nesiėmė jokių veiksmų dėl avių bandos atstatymo, nors iš atsakovo jau buvo gavęs 16 000 Lt ir šios sumos pakako avių bandai atstatyti, tuo pačiu gauti ieškovo nurodomas kaip planuojamas pajamas, valstybės paramą ir tiesiogines išmokas. Pateikti duomenys rodo, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp dalies avių „dingimo“, nes jų įvykio metu nebuvo. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Atmestini kaip nepagrįsti ir ieškinio reikalavimai, susiję su negautomis tiesioginėmis išmokomis ir parama. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodoma parama ar tiesioginės įmokos iš tikrųjų nebuvo skirtos, kad jis dėl jų kreipėsi. Jis tik pateikė konsultanto skaičiavimus, kiek galimai būtų paskirta paramos ir išmokos, jei ieškovas būtų įvykdęs teisės aktų reikalavimus, žymėtina, kad ieškinyje nurodomos parama ir tiesioginės išmokos nėra šiaip kokie nors mokėjimai, o yra mokėjimai skirti kompensuoti tam tikros veikos išlaidas, t.y. ji skiriama, jeiasmuo įrodo, kad atitinkamą veiklą vykdo ir patiria išlaidas dėl jos. Pats ieškovas nurodo, kad jis tos paramos negauna/negaus, nes nevykdo reikalaujamos apimties veiklos, t.y. nepatiria atitinkamų išlaidų, nes nelaiko tam tikro kiekio avių, negano jų atitinkamame plote. Kaip minėta aukščiau, tokių nepatirtų išlaidų kompensavimas negalimas, nes tai yra ne nuostoliai (patirtos išlaidos), o nepatirtos išlaidos, jos nelaikomos negautomis pajamomis.

Ieškovo pateikta UAB „Maleksa“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaita iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų ir negali būti vertinama kaip koks nors turto vertės nustatymo įrodymas, nes tą surašę asmenys iš esmės jokių specialių žinių nepanaudojo ją surašant - paprasčiausiai surinkto atsitiktinius duomenis ir pagal juos padarė išvadas. Pagal Turto ir verslo vertinimo atlikimo pagrindų įstatymo 20 str. turi būti atliktas individualus turto vertinimas, t.y. pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159. Pagal šios metodikos 16, 31, 35, 37 p. individualaus vertinimo objektas turi būti vertintojo apžiūrėtas, užfiksuotas ir aprašytas, surinkti duomenys pagal pasirinktą metodą. Nors ataskaitoje formaliai nurodoma, kad tai buvo padaryta, tačiau paties aprašymo iš esmės nėra ir negalėjo būti, nes jos surašymo metu avys jau buvo nugaišusios. Be to, avių kaip ir bet kurio kito turto rinkos kaina ataskaitoje nustatoma ne pagal įvykusius sandorius, o pagal anoniminius skelbimus, tas pats ir apie avių pieno kainas. Vertintojas net nestudijavo paties ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų apie avių įsigijimus ir pardavimus, nevertino esamų avių stovio ir jų laikymo sąlygų. Be to, avis vertino kaip tam tikros veislės, nors neturėjo jokių dokumentų, kad jos iš tikrųjų yra nurodomos veislės kaip nurodoma Avių vertinimo taisyklėse. Tai sąlygojo netinkamą avių vertės nustatymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas pripažįsta, kad šalių paaiškinimais, byloje pateiktais raštiniais įrodymais nustatytos tokios bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės:

2013 m. kovo 16 d. atsakovui A. G. nuosavybes teise priklausantys šunys sužalojo ieškovo avis, buvusias ūkio tvarte, garduose, Jogėlišku k., Trakų seniūnija, Trakų rajonas, todėl jam kyla prievolė atlyginti ieškovo patirtą žalą.Atsakovas pažeidė Trakų rajono savivaldybės Tarybos gyvūnų laikymo taisykles, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 10d. (b.l. 156).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (6.263 str. 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (CK 6.267 str. 1 d.).

Ginčas kilo dėl priteistinos iš atsakovo turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

Ieškovas reikšdamas patikslintą ieškinį nurodė, kad dėl šunų padarytų sužalojimų neteko 50 avių, todėl patyrė 35639,00 Lt žalą, kadangi avys skirtos veisimui, tai jų vertė 2013-09-01 išaugo 7200,00 Lt suma, dėl negautų pajamų už pieną patyrė 61180,00 Lt žalą, patyrė 350,00 Lt žalą dėl avių gydymo, 21,86 Lt utilizavimo išlaidų ir 4235,00 Lt vertės nustatymo išlaidų. Iš viso žala sudarė 108625,86 Lt. Taip pat ieškovas nurodė, kad patyrė papildomąžalą: 988,00 Lt negauta išmokauž 26 mėsines avis, 7905,10 Lt negauta išmoka už ganyklas, 1758,12 Lt negauta išmoka už ūkininkavimą kalnuotose vietovėse, 702,00Lt negauta išmoka už ėriavedes. Kadangi atsakovas atlygino 16000 Lt žalą tai liko neatlyginta 92625,86 Lt žala (108625,86 Lt -16000 Lt) bei 11353,22 Lt papildoma žala.

Vertinant ieškinio sumos dydį svarbu nustatyti ar tarp įvykio ir pasekmės yra priežastinis ryšys. LR CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.

Teismas vertina, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2013-04-22 kritusių avių apžiūros ir sužeistų avių gydymo bei slaugymo aktas (b. l. 16-17), turto vertintojo „Marleksa“ vertinimo ataskaita Nr.13-205-103, kurioje pateikiama avių vertė patvirtina, kad įvykio, kuomet atsakovo šunys užpuolė ir sužeidė avis, ieškovas neteko 50 avių, kurių bendra vertė 35639,00 Lt, pagrindžia ieškinio reikalavimą dalyje dėl patirtos žalos netekus avių. Nors atsakovas ir ginčijo kritusių avių kiekį bei jų kainą, bet savo ginčo argumentuotai nepagrindė. Teismas laiko, kad ieškovo pateikti minėti rašytinai įrodymai pilnai pagrindžia kritusių avių kiekį ir jų vertę.

Ieškovas nurodo, kad nugaišus 16 pieninių avių, trims avims dėl patirtų sužalojimų tapus nepieningoms bei likusių avių pienui po veterinarinio gydymo antibiotikais tapus netinkamu vartoti, patyrė 61180,00 Lt žalą. Kaip matyti iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-05-13 rašto Nr. 64S2-62 „Dėl R. V. avių ūkio“, ieškovo avių ūkis yra registruotas valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazėje. Kaip avių pieno ūkis nėra registruotas ir leidimo tokai veiklai ieškovas neturi. Ieškovas ir pats pripažįsta, jog iki žalos įvykio jokio pieno niekam nepardavinėjo, jokių pajamų už pieno realizavimą nėra gavęs ir negali pateikti tokių įrodymų. Todėl ieškinio dalis dėl negautų pajamų už pieną vertinama kaip nepagrįsta.

Ieškovas nurodo, kad patyrė žalą negaudamas pajamų, t.y. 988,00 Lt išmokos už avis, 7905,10 Lt išmokos už ganyklas, 1758,12 Lt išmokas už ūkininkavimą kalvotose vietovėse, 702,00 Lt išmokos už ėriavedes.

Pagal CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Teismų praktikoje konstatuojama, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Taigi priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis. Pareiškėjas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais (LVAT 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą – negautas pajamas – negali būti tenkinamas, kadangi nenustatytas žalos egzistavimo faktas.

Svarbu pažymėti, kad pats tokių išmokų tikslas yra parama ūkininkams skirta kompensuoti tam tikros veikos išlaidas ir yra skiriama, jei asmuo įrodo, kad atitinkamą veiklą vykdo ir patiria išlaidas dėl jos. Pats ieškovas nurodo, kad jis tos paramos negauna, nes nevykdo reikalaujamos apimties veiklos, t.y. nepatiria atitinkamų išlaidų, nes nelaiko tam tikro kiekio avių, negano jų atitinkamame plote, todėl, tokių nepatirtų išlaidų kompensavimas negalimas, nes tai yra ne nuostoliai (patirtos išlaidos), o nepatirtos išlaidos, jos nelaikomos negautomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šias pajamas (išmokas).

Įvertinus visas bylos aplinkybes iš atsakovas turi pareigą atliginti ieškovo patirtą žalą: 35639,00 Lt dėl kritusių avių, 7200,00 Lt dėl avių vertės pasikeitimo, 350,00 Lt avių gydymo išlaidų, 21,86 Lt utilizavimo išlaidų, 4235,00 Lt turto vertės nustatymo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlygino ieškovui 16000,00 Lt žalą ir atsakovo priteistina 31499,86 Lt suma.

Kitoje dalyje ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos 1723,68 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovo taip pat priteistinos 11,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 92 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis valstybei – 2015,00 Lt.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei – 874,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str., 98 str., 260 str., 270 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. G. 31445,86 Lt žalos atlyginimo ir 2026,28 Lt bylinėjimosi išlaidų R. V..

Priteisti iš A. G. Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš R. V. 2015,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.