Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž. (V. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) teisininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. Ž. 2019 m. liepos 16 d., apie 14.18 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės – VW Passat, 1968 cm³, 2016 m., kaina su PVM 15750 eurų (2019-07 leidinys) (22 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad V. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam V. Ž. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto policijos pareigūno M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad gavus pranešimą apie galimai automobilį vairuojantį neblaivų asmenį, G. – J. gatvių sankryžoje sustabdytas automobilis VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojui V. Ž. buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas. Alkotesterio Alcotest 7510 duomenys, patvirtina, jog V. Ž. 2019 m. liepos 16 d., 14.21 val., nustatytas 2,35 prom. girtumas; 14.45 val., nustatytas 2,01 prom. girtumas. Visi šie byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad V. Ž. automobilį VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,01 prom. alkoholio, t. y. vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kurio ribos yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės alkoholio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, V. Ž. neabejotinai buvo žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes V. Ž. baudžiamasis įstatymas – BK 281¹ straipsnio 1 dalis - pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. Yra pagrindo manyti, kad V. Ž., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo žmona I. Ž., kuri sutinka būti laiduotoja, sutuoktinį apibūdino teigiamai, nurodė, kad V. Ž. padarytas nusikaltimas, kai jis vairavo alkoholį būdamas neblaivus, buvo sąlygotas nesutarimų šeimoje, į kuriuos V. Ž. jautriai reagavo, dėl jų jautėsi labai prislėgtas, pasimetęs. Po šio įvykio jie abu kalbėjosi apie tarpusavio santykius, yra priėmę sprendimą toliau kartu gyventi, kalbėtis. Įsitikinusi, jog tai, kad V. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, - vienkartinis atvejis jo gyvenime, dėl šio įvykio sutuoktinis labai išgyvena. Pažymėtina, kad teismo posėdyje V. Ž. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino išimtinai neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Nagrinėjamu atveju V. Ž. laiduotoja prašo būti paskirta jo sutuoktinė I. Ž. bei motina M. Ž..

Teismo vertinimu, kaltinamojo motina M. Ž. yra netinkama laiduotoja dėl jos garbaus amžiaus, sveikatos problemų ir labai riboto jos pačios pateikto prašymo būti laiduotoja suvokimo, paaiškėjusio teisiamojo posėdžio metu. Baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, nenumato, jog laiduotoju turi būti paskirti keli asmenys, nagrinėjamu atveju teismui pripažįstant vieną iš prašomų skirti laiduotojų netinkama, teismas toliau svarsto tik kaltinamojo sutuoktinės I. Ž. tinkamumą laiduoti.

Teigtina, kad I. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo; teismo posėdžio metu ji nurodė kritiškai vertinanti sutuoktinio elgesį, negalinti jo pateisinti, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. I. Ž. vertybinė orientacija pozityvi, asmenybė charakterizuotina teigiamai. Manytina, kad ji gali daryti V. Ž. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas V. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam minimaliam.

Prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį V. Ž. pagal laidavimą skiriant 2000 eurų užstatą, tokį prašymą motyvavo paveikesniu laidavimo instituto realizavimu, didesniu laiduotojos poveikiu kaltinamajam bijant prarasti užstatą. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė užstato neskirti. Teismo vertinimu, prokuroro įvardintas motyvas dėl užstato skyrimo neturi pagrindo: sutuoktiniai kartu gyvena dvidešimt penkerius metus, kaip teigė patys, per šį laiką rimtai susipykę buvo vieną kartą, po V. Ž. vairavimo neblaiviam fakto abu daug kalbėjosi, perkainojo vertybes ir nusprendė gyventi toliau, todėl finansinis klausimas pripažintinas kaip antraeilis, neturintis esminės reikšmės sutuoktinės įtakai kaltinamajam. Taip pat svarbi yra ir kita aplinkybė: teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą, svarsto baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, atsižvelgiant į tai, kokias jas skirti teismą įpareigoja įstatymų leidėjas, darytina išvada, kad būtent baudžiamojo poveikio priemonės, piniginė jų išraiška, sukeltos pasekmės bus didžiausią įtaką kaltinamajam turintis faktorius. Teismas įsitikinęs, kad užstato skyrimas visų kaltinamajam skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių sukeliamų pasekmių kontekste būtų perteklinis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamajam V. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytas nuo vienerių iki penkerių metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Kaltinamasis prašė taikyti teismo trumpesnį, nei baudžiamajame įstatyme numatytas teisės vairuoti atėmimo terminas, kadangi netekęs teisės vairuoti jis prarastų darbą, nes jo pareigos tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Toks kaltinamojo prašymas netenkintinas, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo formuojamos praktikos ir skirti trumpesnį nei minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs šias faktines aplinkybes: V. Ž. neblaivus vairavo darbdaviui priklausančią transporto priemonę, parduotuvėje įsigytą degtinę netgi vartojo automobilyje; nekyla abejonių, kaltinamasis aiškiai suvokė, jog ir alkoholį vartoja, ir svetima transporto priemone naudojasi, todėl asmuo, pagal savo amžių turintis ir gyvenimiškos patirties, ir pakankamų žinių tiek apie savo veiksmų baudžiamumą, tiek apie tokių veiksmų pasekmes dėl įgyto aukštojo teisinio išsilavinimo, privalėjo suvokti, ką darantis. Dar daugiau, V. Ž. nepateikė duomenų, kodėl jis realiai negalėtų verstis teisininko praktika ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones, akivaizdu, kad teisininkui automobilio vairavimas nėra tiesioginė priemonė darbo funkcijoms atlikti, todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, jog automobilio vairavimas V. Ž. padeda atlikti, yra patogesnis, greitesnis būdas atlikti darbines funkcijas, bet ne pagrindinis pajamų šaltinis, tad kaltinamojo teiginys, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo ir pajamų šaltinio yra visiškai nepagrįstas. Kitos kaltinamojo įvardintos aplinkybės, tokios kaip rūpinimasis garbaus amžiaus tėvais, jų vežiojimas pas gydytojus, taip pat nelaikytinos išskirtinėmis: visos šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau reikšmingos įtakos V. Ž. pasirenkant elgesio variantą, akivaizdu, neturėjo. V. Ž. vairuodamas neblaivus kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl jam neabejotinai taikytinas uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį, neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nebuvimą, teismo vertinimu, V. Ž. skirtinas terminas, trumpesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas termino vidurkis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimo), dėl kurio asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), todėl nagrinėjamu atveju į skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą įskaitytinas kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės - vairuotojo pažymėjimo paėmimo – taikymo terminas nuo 2019 m. liepos 16 d.

Teismo vertinimu, kaltinamajam V. Ž. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina V. Ž. vairuotos transporto priemonės vertė, kadangi jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone, kurios valdytoja yra uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Tyrimo metu nustatyta, kad automobilio VW Passat, 1968 cm³, 2016 m., kaina su PVM 15750 eurų (2019-07 leidinys) (22 b. l.).

BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam susiformuotų neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto vertės konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės ar jos vertės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad V. Ž. vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Papildomai teismas pažymi, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, todėl nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi, šiuo konkrečiu atveju – 15750 Eur.

Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t.y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatomis (CPK 584 str. 1 d. 2 p.).

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertė yra pakankamai didelė, kaltinamajam V. Ž. išaiškintina, kad neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteisiamos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje.

Teismui apsisprendus dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų fondą – skyrimas nesvarstomas kaip perteklinės ir nebeproporcingos.

Dėl kardomųjų priemonių

V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas. Abi šio kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikintinos.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. Ž. (V. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. Ž. konfiskuotino automobilio VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę Lietuvoje atitinkančią sumą – 15 750 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 16 d.

V. Ž. skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti, V. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas,

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.